Seimas palengvino LRT vadovo atleidimą: trys valdančiosios daugumos nariai balsavo prieš
Ketvirtadienį Seime priimtos LRT įstatymo pataisos, palengvinančios generalinio direktoriaus atleidimą: už balsavo 76 parlamentarai, prieš – 50, tarp pastarųjų buvo ir trys valdančiosios daugumos atstovai – Viktoras Fiodorovas, Artūras Zuokas ir Dovilė Šakalienė.
Zuokas ir Fiodorovas siūlė griežtesnį atleidimo slenkstį, kad LRT išliktų nepriklausoma, o socialdemokratų pataisos numato, jog už direktoriaus atleidimą slaptai balsuojant pakaktų 7 iš 12 tarybos narių, kritikai teigia, kad tai gali skatinti politinę įtaką.
Tuo metu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pradėjo kovą su Seimo politikų skleidžiamomis „melagienomis“, paneigdama gandus apie transliuotojo finansus ir veiklą: auditas neaptiko pažeidimų, finansai tvarkingi, darbuotojų atrankos skaidrios, programų konkursai vykdomi pagal nustatytus kriterijus, o biudžetas 2024 m. siekė 72,7 mln. eurų.
LRT taip pat planuoja investicijas į technologinę ir kibernetinę infrastruktūrą bei ekstremalių situacijų valdymą, o laidų biudžetai per pastaruosius ketverius metus smarkiai išaugo, tačiau didesnės išlaidos ne visada garantuoja didesnį žiūrovų skaičių.
Po „Šalin rankas“ protesto – LRT vadovei Tarybos klausimai dėl transliacijų ir politinio neutralumo
Po šią savaitę įvykusio mitingo „Šalin rankas“, kuriame prie Seimo susirinko apie 10 tūkst. žmonių protestuodami prieš siūlomas LRT įstatymo pataisas, palengvinančias generalinio direktoriaus atleidimą, transliuotojo vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei buvo išsiųstas griežtas Tarybos klausimų paketas dėl protesto transliacijų, jų finansavimo, politinio neutralumo ir galimų interesų konfliktų.
Protesto organizatoriai, tarp kurių žurnalistai, visuomenės veikėjai ir garsūs atlikėjai, pabrėžė, kad pataisos kelia grėsmę LRT nepriklausomybei, mažina saugiklius ir gali skatinti politinį spaudimą. Tuo pat metu LRT vadovybė gynė savo veiklą, neigė pažeidimus ir skaidriai pagrindė išlaidas, o viduje kilo kritikos dėl viešų pareiškimų, tvirtinančių tariamą Tarybos spaudimą.
Seimo Audito komitete taip pat kilo diskusijų dėl LRT biudžeto skaidrumo, viešinimo išlaidų ir administracijos neatvykimo, tačiau buvę Tarybos nariai teigia, kad naujos pataisos iš esmės transliuotojo nepriklausomybės nepakeičia. Visos šios aplinkybės atskleidžia įtemptą LRT ir politikos sąveiką, kurioje susipina žiniasklaidos laisvės, politinio spaudimo ir skaidrumo klausimai.
Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl Baltarusijos balionų: gresia ne tik fizinė, bet ir informacinė ataka?
Lietuvą iš Baltarusijos pasiekiančių kontrabandinių balionų keliamą grėsmę ir poveikį šalies saugumui Vyriausybė vertina kaip valstybės lygio ekstremalią situaciją, įvedant visos šalies mastu karines ir civilines priemones, įskaitant pasienio patikras ir oro erdvės stebėjimą. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pavojus neapsiriboja fizine grėsme – Baltarusija vykdo ir kryptingą psichologinę ataką, formuodama „praplautų smegenų“ efektą tarp Lietuvos piliečių, kurie viešai neigia balionų egzistavimą ir kartoja režimui naudingus naratyvus.
Tuo pat metu transporto sektorius patiria milijoninius nuostolius dėl tūkstančių lietuviškų vilkikų įstrigimo Baltarusijoje, o LINAVA rengia taikų protestą prie Seimo, siekdama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į problemą. Ministras V. Kondratovičius pabrėžia, kad kovojama tiek su fizine, tiek su informacine grėsme, o ilgalaikėje perspektyvoje svarbu išlaikyti dialogą su Baltarusijos žmonėmis, nepamirštant šalies istorinių ir geopolitinių sąsajų.
Lietuva nepasiduoda Kinijos spaudimui, o nuo 2026 m. valstybės paslaugos sveikatos sektoriuje taps nemokamos
Tuo tarpu Prezidentūra ir Vyriausybė šiuo metu sprendžia dvi svarbias vidaus ir užsienio politikos naujienas: Lietuva neketina vykdyti Kinijos reikalavimų dėl Vilniuje veikiančios Taivaniečių atstovybės, todėl derybos dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Pekinu pažengė nedaug, o PPO nutraukė Lietuvai svarbią bylą dėl prekybos apribojimų, nors kai kurie eksporto sektoriai tebėra paveikti.
Tuo pat metu šalies viduje prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo pataisas, kurios nuo 2026 m. gegužės užtikrins, kad valstybės finansuojamos sveikatos paslaugos būtų teikiamos pacientams nemokamai, o priemokos galės būti mokamos tik už papildomas komforto ar brangesnes medicinos priemones, nors ekspertai įspėja apie galimą paslaugų prieinamumo sumažėjimą ir ilgėjančias eiles.
Trumpas apie Ukrainą, Europą ir JAV politiką: derybos stringa, vakcinacijos peržiūrimos, įvertintas apdovanojimu
Tarptautinėje arenoje išryškėjo kelios svarbios JAV politikos kryptys: Ukrainos taikos derybos su JAV stringa dėl teritorijų mainų, nes Kijevas atsisako nusileisti Donbaso klausimu, tuo metu Europa stengiasi palaikyti Ukrainą ir neleisti skubotų sprendimų, o smurtas fronte ir toliau kelia grėsmę saugumui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas inicijavo vaikų vakcinacijos programos peržiūrą, siekdamas mažinti perteklinių skiepų skaičių ir suteikti daugiau tėvų pasirinkimo laisvės.
Taip pat JAV lyderis buvo apdovanotas pirmuoju „FIFA Peace Prize“ už diplomatiją ir taikos skatinimą, pažymint jo indėlį konfliktų sprendime, taikant sportą ir dialogą kaip naują tarptautinės politikos priemonę.
D. Trumpas interviu „Politico“ kritikavo Europos lyderius dėl silpnumo, politinio korektiškumo ir migracijos politikos, teigdamas, kad daugelyje šalių sprendimų priėmimas neveiksmingas. Jis pabrėžė savo vaidmenį NATO viduje kaip tarpininko tarp šalių ir lyderių, kritiškai vertino Ukrainos prezidento V. Zelenskio veiksmus karo kontekste bei ragino jį realiai vertinti situaciją. Trumpas taip pat teigė, kad Europos šalys turi stiprėti savarankiškai, o jo tikslas – matyti stiprią ir efektyviai veikiančią Europą, o ne ją silpninti.
