M. Garbačiauskaitė-Budrienė pradeda kovą su „melagienomis“
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įsisuko į tikrą kovą su seimūnais – pasak jos, priėjome tokį tašką, kai tenka kovoti nebe su Rusijos skleidžiama dezinformacija, bet iš savų sklindančiais melais.
„Atėjome į tokį tašką, kai esame priversti demaskuoti ne Rusijos, o mūsų Seimo politikų melagienas. Startuoja mūsų melagienų demaskavimo polapis, panašu, kad kol kas jis bus nuolat pildomas, nes melagienos liejasi – bent po du kartus per dieną esame juodinami.“ – savo feisbuko paskyroje rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė[1].
Ji taip pat pasidalino nuoroda į LRT publikaciją, kurioje paneigiami kai kurie visuomenėje šiuo metu sklandantys gandai apie transliuotojo veiklą.
„Viešojoje erdvėje LRT pastaruoju metu atsidūrė diskusijų epicentre – nuo klausimų dėl finansavimo iki interpretacijų dėl to, kaip turėtų veikti visuomeninis transliuotojas.
Dalis šių teiginių remiasi klaidingomis prielaidomis ar mitais, kurie sustiprėja socialinių tinklų burbuluose – todėl kviečiame šiame polapyje susipažinti su keliama argumentuota informacija, kuri padės atskirti faktus nuo interpretacijų ir rasti atsakymus į viešojoje erdvėje keliamus klausimus.“ – nurodoma publikacijos įžangoje[2].
LRT neigia gandus: auditas neaptiko skandalų, finansai tvarkingi, atrankos – skaidrios
Ji taip pat pasidalino nuoroda į LRT publikaciją, kurioje paneigiami kai kurie visuomenėje šiuo metu sklandantys gandai apie transliuotojo veiklą. Valstybės kontrolės auditas neaptiko nusikalstamos veiklos ar „skandalingų pažeidimų“.
Nurodoma, kad audito metu LRT įgyvendino dalį rekomendacijų, o dabar taikomos naujos priemonės veiklos patobulinimui. Darbuotojų atrankos vykdomos pagal nustatytą tvarką, o anksčiau taikytos išimtys – praktikantams, grįžtantiems darbuotojams ir ilgalaikiams bendradarbiams – buvo panaikintos, užtikrinant skaidrų procesą, kurį patvirtino ir STT.
Finansinėje srityje LRT finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, o išlaidų didėjimas pagrįstas. Autorinės sutartys naudojamos tam tikriems projektams, tačiau peržiūrimos, kad nesudarytų darbo santykių formos. Visi atlyginimai sumokami oficialiai, netaikomas „mokėjimas vokeliuose“. Programų konkursai ir viešieji pirkimai vykdomi pagal nustatytus kriterijus, visi procesai dokumentuojami, o dalį projektų ekonomiškai naudinga pirkti iš nepriklausomų prodiuserių, taip remiant Lietuvos kūrybos rinką.
LRT nurodo dirbantis pagal 2023–2027 m. strategiją, kurios rodikliai kasmet pateikiami veiklos ataskaitose. Šiuo metu įstaigoje dirba 641 darbuotojas, o administraciniai kaštai yra gerokai žemiau Europos vidurkio. Naujų būstinių statybos kol kas neplanuojamos, o esamos patalpos yra energetiškai neefektyvios, kas lemia dideles metines sąnaudas.
LRT taip pat ruošiasi krizės atvejams, užtikrindama pagrindinę informavimo funkciją. Per artimiausius 7 metus numatytos išlaidos technologinei ir kibernetinio saugumo infrastruktūrai, kilnojamoms TV ir radijo stotims bei ekstremalių situacijų ir veiklos tęstinumo užtikrinimui. Bendrai LRT siekia užtikrinti skaidrią, efektyvią ir objektyvią veiklą, nuolat taisydama nustatytus trūkumus ir įgyvendindama audito rekomendacijas.
Paaiškėjo, kiek kainuoja LRT laidos
Per pastaruosius ketverius metus LRT laidų biudžetai smarkiai išaugo – kai kurių programų kainos šoktelėjo net 53–57 proc.
Tačiau didesnės išlaidos ne visada lemia didesnį žiūrovų skaičių. Pavyzdžiui, kultinė proto žaidimų laida „Auksinis protas“ kainuoja apie 449 tūkst. eurų, tačiau ją per televiziją stebėjo 218 tūkst. žmonių, o „Kas ir kodėl?“ su daugiau nei 705 tūkst. eurų biudžetu sulaukė tik 122 tūkst. žiūrovų. Mažesnės, bet populiarios laidos, tokios kaip „Gustavo enciklopedija“ ar „Duokim garo“, kainuoja 115–399 tūkst. eurų ir pritraukia 78–97 tūkst. žiūrovų.
Kulinarinės ir gyvenimo būdo programos „Beatos virtuvė“ bei „(Ne)emigrantai“ biudžetas siekia 174–239 tūkst. eurų, o jas žiūrėjo 78–97 tūkst. žmonių, o informacinė „Panorama“ su milijoniniu biudžetu sulaukė 140 tūkst. žiūrovų. Vidutinis LRT televizijos žiūrovų skaičius per dieną – apie 55 600 žmonių.
2024 m. LRT biudžetas siekė 72,7 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – 41,5 mln. eurų – skirta turiniui, personalui – 25,1 mln. eurų, administravimui – 4,1 mln. eurų, rinkodarai – 1,8 mln. eurų, paramai – 0,2 mln. eurų. Finansiniams įsipareigojimams išleista 19,6 mln. eurų, 18,1 proc. daugiau nei 2023 m. Vidutinis darbuotojo atlyginimas „į rankas“ siekė 1 365 eurus, o kai kurių patyrusių žurnalistų atlyginimai viršijo rinkos medianą.
