JAV ir Ukrainos taikos derybos strigo dėl teritorijų klausimo: Donbasas mainais į taiką
JAV ir Ukrainos taikos derybos stringa dėl vieno esminio klausimo — kaip priversti Kijevą atsisakyti teritorijų, kurių reikalauja Kremlius. Kaip Politico sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas, amerikiečiai nuosekliai ieško būdų, „kaip padaryti įmanomu tai, ko reikalauja Rusija — Ukrainos pasitraukimas iš Donbaso“.[1]
Ukraina tokius reikalavimus atmeta ir tvirtina, kad bet koks susitarimas gali būti grindžiamas tik dabartine fronto linija — maždaug 30 proc. Donecko ir Luhansko sričių vis dar kontroliuoja ukrainiečiai. Pasak pareigūnų, tai yra vienintelis realistiškas variantas, tačiau Rusija spaudžia Kyjivą atsisakyti likusios dalies.
Spaudimą dar labiau didina JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris viešai pareiškė nusivylimą V. Zelenskiu, esą šis „dar neperskaitė naujausio JAV pasiūlymo“. V. Zelenskis nekomentavo D. Trumpo žodžių, tačiau interviu „Bloomberg“ patvirtino, kad kompromiso dėl Donbaso nėra: „Ukraina neturi nei teisinės, nei moralinės teisės atsisakyti savo žemių.“
Kijevo argumentai lieka tie patys: jei Ukraina atiduotų nelabai didelį plotą šiandien, Kremlius tai suprastų kaip kvietimą siekti daugiau. V. Zelenskis anksčiau yra įspėjęs, kad Donbaso praradimas atvertų kelią naujam puolimui į Dnipropetrovsko, Zaporižios ar Charkivo regionus.
Rusija, savo ruožtu, skelbia, kad „Donbasą vis tiek paims“. V. Zelenskis vasarą sakė, jog Kremliui prireiktų maždaug ketverių metų visiškai okupacijai, tačiau net ir tokia perspektyva Ukrainai nepriimtina: „Mes kovojame būtent tam, kad nieko neatiduotume.“
V. Zelenskio teigimu, amerikiečiai „ieško kompromiso“, tačiau Ukrainos pozicija išlieka nekintanti — teritorijų mainai į taiką yra neperskiriama Kremliui palanki logika, kuri ilgainiui tik paskatintų naują agresiją.
Londono susitikimas išryškino Europos vaidmenį ir augantį nerimą dėl JAV spaudimo
V. Zelenskio vizitas Londone tapo svarbiu derybų etapu. Ten jis susitiko su JK premjeru Keiru Starmeriu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Pokalbiuose dominavo vienas klausimas — kaip Europai išlikti vieningai ir kartu atsispirti JAV spaudimui priimti Kremliui palankius kompromisus.[2]
Prieš susitikimą Zelenskis akcentavo: „Yra dalykų, kurių negalime padaryti be amerikiečių, ir dalykų, kurių negalime padaryti be Europos. Todėl turime priimti svarbius sprendimus.“
Uždaros derybos tęsėsi kelias valandas. Po jų Eliziejaus rūmai pranešė, kad europiečiai dirba ties JAV taikos planu „papildydami jį europiniais pasiūlymais, glaudžiai derindami pozicijas su Ukraina“. Tai — pirmasis aiškus ženklas, kad Europa nebėra pasirengusi pasyviai pritarti Vašingtono parengtoms sąlygoms.
Lyderiai taip pat aptarė saugumo garantijas Ukrainai. Kol JK ir Prancūzija pasisako už tarptautinių pajėgų dislokavimą, Vokietija ir Italija tokią idėją vertina atsargiai. Dar neaišku ir tai, kokį vaidmenį pasirengusi prisiimti JAV. Pačios Ukrainos viduje taip pat juntama didelė įtampa — Kyjivas patiria nuolatinius smūgius infrastruktūrai, o miestai, tokie kaip Sumai, vėl liko be elektros po Rusijos dronų atakų. Derybų fonas tampa vis dramatiškesnis.
Europa savo ruožtu stengiasi sustiprinti Zelenskio poziciją. K. Starmeris pabrėžė, kad „bet kokia taika turi būti teisinga ir ilgalaikė“, o Macronas priminė, kad Europa turi „daug kozirių“ — nuo sankcijų poveikio iki Ukrainos gebėjimo atsilaikyti fronte. Vis dėlto pagrindinė įtampa išlieka ta pati: JAV ieško greito kompromiso, Rusija reikalauja teritorijų, Ukraina atsisako nusileisti, o Europa — bando sulaikyti tiek Kyjivą, tiek Vašingtoną nuo paskubotų sprendimų.
Taikos plano derybos įgauna pagreitį, tačiau teritoriniai klausimai lieka neišspręsti
V. Zelenskis po susitikimo Londone pareiškė, kad „padaryta nedidelė pažanga link taikos“, o bendras 20 punktų Europos ir Ukrainos pasiūlymas turėtų būti pateiktas JAV artimiausiu metu. Vis dėlto teritorijų klausimas išlieka sudėtingiausia derybų dalis.[3]
Vienas derybų proceso dalyvių teigė: „Putinas nenori susitarimo be teritorijų. Todėl ieškoma galimybių, kaip išvengti Ukrainos spaudimo nusileisti.“ Ukrainos ir JAV delegacijos neseniai baigė trijų dienų konsultacijas dėl Vašingtono pasiūlymo.
Pasak Zelenskio, „labiausiai antiukrainietiški punktai buvo pašalinti“, tačiau kompromisas dėl teritorijų „dar nerastas“. Europos ir Ukrainos pozicija išlieka aiški:
- nėra priimtinas teritorijų perdavimas Rusijai,
- susitarimas turi apimti realias JAV ir Europos saugumo garantijas,
- Ukraina turi išlaikyti ilgalaikį gynybinį pajėgumą.
Rusija toliau reikalauja plačių teritorinių nuolaidų ir nepritaria sąjungininkų karių buvimui Ukrainoje, todėl lieka neaišku, ar įmanoma rasti kompromisą, nepriverčiant Ukrainos atsisakyti esminių principų.
