Po „Šalin rankas“ transliacijų – LRT vadovei siunčiamas griežtas tarybos klausimų paketas
Aidint šūksniams dėl šią savaitę įvykusio LRT bendruomenės mitingo „Šalin rankas“ prabilo jau ir patys transliuotojo darbuotojai ir tarybos nariai. Ketvirtadienį LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė net pasidalino gavusi laišką iš visuomeninio transliuotojo Tarybos Turinio komiteto pirmininko Jono Staselio.
„Atsižvelgiant į daugybinius visuomenės ir žurnalistų paklausimus ir LRT kanalų turinio atitiktį, LRT Tarybos Turinio komitetas prašo LRT Generalinės direktorės 2025 m. gruodžio 16 d. LRT tarybos posėdžiui, iki 2025 m. gruodžio 15 d., raštu pateikti atsakymus į šiuos klausimus“, – rašoma kreipimesi[1].
Laiške įvardijami ir konkretūs klausimai LRT vadovei M. Garbačiauskaitei-Budrienei: klausiama, kada ir kieno priimtu sprendimu LRT kanaluose buvo transliuojami pranešimai „Šalin rankas“ ir teiraujamasi, kas konkrečiai suteikė galutinį leidimą jų transliacijai. Taip pat teiraujamasi, kuriai LRT programų struktūros daliai priskiriami minėti pranešimai ir kokiu teisės aktu tai yra grindžiama bei kokiomis lėšomis buvo finansuojama minėtų pranešimų gamyba ir ar jų kūrimui buvo naudojami materialiniai ir techniniai LRT resursai.
Klausiama, kiek vidutiniškai laiko per parą šie pranešimai užėmė LRT kanalų eteryje pagrindiniuose TV ir radijo kanaluose. Taip pat M. Garbačiauskaitės-Budrienės prašoma nurodyti, ar LRT buvo atliktas reputacinės rizikos ar pasitikėjimo visuomene vertinimas, susijęs su šios iniciatyvos transliavimu.
Prašoma nurodyti, ar sprendimus priėmę asmenys, susiję su šių pranešimų transliacijos leidimu, patys dalyvavo iniciatyvoje „Šalin rankas“ arba ją palaikė. Teigiamu atveju taip pat prašoma patikslinti, ar tokiu atveju buvo vertintas interesų konfliktas bei kokiomis priemonėmis jis buvo valdomas.
Galiausiai LRT generalinės direktorės prašoma nurodyti, ar apie iniciatyvą „Šalin rankas“ ir jos transliavimą LRT eteryje buvo informuota LRT taryba ir, ar šis klausimas buvo svarstytas tarybos posėdyje bei, ar buvo pateikta Tarybos pozicija, rekomendacija arba pritarimas.
Ar LRT kvietimai pasirašyti peticiją suderinami su visuomeninio transliuotojo politinio neutralumo reikalavimais?
Tuo tarpu 77.lt taip pat kilo klausimų, ar LRT, kaip visuomeniniam transliuotojui, dera kviesti visuomenę pasirašyti įvairias peticijas ir skleisti žurnalistų bendruomenės protesto akcijos įrašus, turint omenyje, kad įstaiga yra išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis ir pagal LRT įstatymą privalo laikytis politinio neutralumo standartų.
Kas nurodoma LRT peticijoje?
Žurnalistai, žiniasklaidos organizacijos ir visuomenės nariai paskelbė peticiją, kuria reiškia nepritarimą Seime registruotoms pataisoms dėl lengvesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo. Pasirašiusieji teigia, kad toks projektas tiesiogiai keltų grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir sudarytų sąlygas politikams daug paprasčiau pakeisti LRT vadovą į jiems palankų[2].
Peticijoje pabrėžiama, kad siūlomos pataisos sumažintų LRT tarybos balsų skaičių, reikalingą direktoriaus atleidimui, o tai panaikintų dvidešimt metų galiojusį saugiklį. Kadangi daugumą tarybos narių skiria politikai, žurnalistai įspėja, jog priėmus pokyčius LRT vadovai taptų priklausomi nuo valdžios valios, o nuolatinė politinio spaudimo rizika būtų neišvengiama. Jie tai vadina nesuderinama su demokratijos principais ir laisvos žiniasklaidos funkcionavimu.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į paraleles su kitomis Baltijos šalimis, kur politinės jėgos mėgina riboti visuomeninių transliuotojų nepriklausomybę. Peticiją pasirašė žurnalistų organizacijų vadovai – Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Audrys Antanaitis – bei kelios dešimtys žinomų žurnalistų iš LRT, 15min, „Verslo žinių“, „Redakcijos“, „Atviros Klaipėdos“, „Sienos“, Laisvės TV ir kitų redakcijų, tarp jų Rita Miliūtė, Andrius Tapinas, Liepa Želnienė, Indrė Makaraitytė, Rimvydas Valatka ir daugelis kitų.
Protesto akcija LRT eteryje: kyla klausimų dėl politinio nešališkumo
77.lt taip pat kilo pagrįstų klausimų, ar LRT, viešindamas minimą protesto akciją, nenaudojo tam savo fizinių ir finansinių resursų. LRT televizijos kanale transliuojamų laidų metu pasirodę intarpai, kuriuose nusifilmavę transliuotojo žurnalistai, kelia klausimą, ar tokie intarpai (nuorodos į protestą) buvo filmuoti darbo metu, finansuojamu iš valstybės biudžeto lėšų, ir ar filmavimo erdvės bei technika priklausė LRT.
Mat LRT įstatymas įpareigoja visuomeninį transliuotoją laikytis politinio nešališkumo ir nedaryti įtakos politiniams procesams.
LRT.lt oficialiame puslapyje taip pat buvo matomi baneriai su šūkiu „Šalin rankas“. Kyla klausimas, ar tokio pobūdžio komunikacija, kai protestas nukreiptas prieš Vyriausybės ar Seimo sprendimus ir gali turėti įtakos politiniams procesams, neprieštarauja LRT neutralumo standartui.
Taip pat ne ką mažiau klausimų kelia LRT skelbiami informaciniai pranešimai ir vizualiniai skydeliai, susiję su iniciatyva „Šalin rankas“, kurių poveikį dalis stebėtojų vertina kaip turintį politinės mobilizacijos bruožų.“
Jurkynas siunčia žinutę vadovei: peržengtos ribos
Tuo tarpu šią savaitę LRT generalinei direktorei kritikos strėlės skriejo ir iš pačios institucijos vidaus. LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sukritikavo Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę dėl viešų jos pareiškimų apie esą Tarybos daromą spaudimą ir „LRT užvaldymą“, pabrėždamas, kad tokie teiginiai meta nepagrįstą šešėlį kolegialiam organui, kuris pagal įstatymą atsakingas už transliuotojo priežiūrą.
Anot jo, kaltinimai institucijai, turinčiai teisę skirti ir atleisti vadovą, kelia klausimų dėl tolesnio konstruktyvaus bendradarbiavimo, o pati Taryba pasisako už iki šiol taikytą praktiką – slaptą balsavimą ir kvalifikuotą daugumą sprendžiant dėl vadovo atleidimo.
Kritika sutapo su kitais viešais LRT vidaus ginčais. Buvusi žurnalistė Dalia Kutraitė tvirtina, kad jos kultūrinių laidų ištraukų panaudojimas mitingo transliacijoje suteikė turiniui politinį atspalvį ir iškraipė jų prasmę, todėl ji kreipėsi į Tarybą bei etikos kontrolierę. Tuo metu buvęs LRT tarybos narys Artūras Račas ramina, jog Seimo priimtos pataisos dėl generalinio direktoriaus atleidimo procedūrų reikšmingai nekeičia transliuotojo valdymo modelio, o dalis protestų, jo teigimu, kyla ne iš realių grėsmių, bet iš išankstinių nuostatų.
