Įvyko „Šalin rankas“ protestas, kurį inicijavo LRT
Antradienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje sugūžėjo minia žmonių, nepatenkintų valdančiųjų siūlomomis pataisomis, kurios supaprastintų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą ir taip neva keltų grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
Kaip skelbia pats LRT portalas, susirinko apie 10 tūkst. dalyvių, dalis jų laikė plakatus su užrašais „Šalin rankas nuo laisvo žodžio ir nepriklausomos žiniasklaidos“ ir raginimais Seimą atmesti įstatymo projektą, pagal kurį LRT vadovo atleidimui užtektų pusės tarybos narių balsų, slaptas balsavimas nebereikalautų viešojo intereso pagrindimo[1].
Protesto metu kalbėję žurnalistai ir visuomenės veikėjai pabrėžė laisvo žodžio svarbą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. LRT žurnalistė Eglė Bučelytė priminė Sausio 13-osios nakties įvykius, kuomet televizijos pastatas buvo užpultas, o kolegos gulėjo veidais į grindis, ir ragino saugoti žiniasklaidos laisvę bei neleisti politikams diktuoti transliuojamos informacijos.
Viena iš protesto organizatorių Rita Miliūtė savo kalboje akcentavo žurnalistų ir visuomenės solidarumą ir priminė kitų šalių – Slovakijos ir Vengrijos – pavyzdžius, kur politinė įtaka žiniasklaidai pavertė ją propaganda.
Siūlomos įstatymo pataisos – žalingos?
Tuo tarpu Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė kritikavo įstatymo pataisas, pabrėžė, kad peticiją prieš LRT politizavimą pasirašė daugiau nei 130 tūkst. žmonių, ir ragino Seimą prieš svarstant žiniasklaidos projektus konsultuotis su žurnalistų bendruomene.
Gintarė Masteikaitė iš Kultūros asamblėjos įspėjo apie tylią priešišką įtaką, populizmo ir melagingos informacijos pavojų, ragindama visuomenę ugdyti atsparumą politiniam spaudimui ir nepagarbai žmogui.
Protesto dalyviai vieningai reikalavo atmesti įstatymo pataisas ir užtikrinti, kad ateities projektai, susiję su žiniasklaida, būtų aptariami tik bendradarbiaujant su žurnalistais. Dalyviai transliavo vieningą žinią: išsaugoti LRT nepriklausomą ir laisvą, pabrėždami, kad kontrolė žiniasklaidoje gali būti pirmasis žingsnis autokratijos link, kurį reikia sustabdyti jau dabar.
Proteste prie Seimo Mamontovas kreipėsi į prezidentą: „Atsibusk iš rusiško sapno“
Protesto metu pasirodė ir atlikėjas Andrius Mamontovas, priminęs, kad per savo gyvenimą yra matęs valstybei pavaldžią žiniasklaidą ir pabrėžė – kova už laisvę niekada nebūna galutinė[2].
Mamontovas atliko savo dainą „Atsibusk“, sukurtą prieš maždaug 20 metų, ir šiek tiek pakeistais žodžiais kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atsibusti ir atkreipti dėmesį į politinius procesus.
„Ei, prezidente, ką tu planuoji? Ar tu mus myli? Ar ignoruoji? Mes juk tau davėme, Gitanai, žirgą ir kardą. Tik prisimink, Gitanai, savąjį vardą. Prezidente – atsibusk jau. (…) Atsipeikėk iš rusiško sapno“, – dainavo A. Mamontovas.
Pasirodymu Mamontovas akcentavo, kad laisvo žodžio gynimas yra tęstinis procesas, o visuomenė turi būti budri, nes kovos už laisvę rezultatai niekada nėra galutiniai.
Sinkevičius: diskusijos dėl LRT pataisų šiuo metu emocingos, bet sprendimus galima koreguoti
O štai socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius laikosi pozicijos, kad diskusijos dėl LRT įstatymo pataisų šiuo metu yra labiau emocingos nei racionalios. Jis neatmeta galimybės, kad pataisos, jas pakoregavus, gali būti priimtinos visiems, o svarbiausia – sprendimo turinys ir rezultatas[3].
„Viskas tikrai labai apsivėlė emocijomis ir tokios argumentuotos racionalios diskusijos nebeliko, bet galbūt po šios dienos įvykių, gal visi nuleis garą, nusiramins ir bus galima tęsti diskusiją, su tam tikru laiko tarpu ar iš karto po to. Manau, kad emocijos ima viršų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Sinkevičius.
Politikas taip pat aiškina, jog kai kurie pataisų sprendimai siekia grąžinti tam tikrus mechanizmus į 2024 metų vasaros situaciją, atkuriant sprendimus, kurie veikė iki 20 metų. Be to, jis pabrėžia, kad LRT tarybos sprendimas dėl generalinio direktoriaus atleidimo gali būti tiek slaptas, tiek atviras, ir tokį sprendimą gali priimti pati taryba.
Seimo komitetas kritikuoja LRT išlaidas viešinimui ir apklausoms
Seimo Audito komitete praėjusį trečiadienį iškilo klausimų dėl LRT išlaidų viešinimui, apklausoms ir teisinėms paslaugoms. Pirmininkas Artūras Skardžius stebėjosi, kodėl nacionalinis transliuotojas, turintis plačią medijų infrastruktūrą, vis dar perka išorines paslaugas, ir ar tokios išlaidos racionalios. 2024 metais viešinimui ir teisinėms paslaugoms išleista iki ketvirčio milijono eurų, nors LRT turi plačią eterio, socialinių tinklų ir didžiausią žiniasklaidos portalą Lietuvoje.
LRT aiškino, kad daugiausia lėšų skirta metinės ataskaitos viešinimui ir auditorijų matavimams, tačiau komitetas abejoja, kodėl tokio masto išorinės paslaugos reikalingos, kai veikia galingas vidinis analitikos padalinys. Taip pat buvo priminta, kad anksčiau į viešinimą įtraukti projektai, neturintys tiesioginio ryšio su viešinimu. Nors LRT teigia klaidas ištaisęs, parlamentarams išlieka abejonės dėl lėšų skaidrumo.
Seimo Audito komiteto posėdyje nesulaukta LRT vadovybės
Praėjusią savaitę Seimo Audito komiteto posėdyje kilo aštri diskusija dėl LRT vadovybės neatvykimo – nė vienas aukščiausio lygio atstovas nebuvo gyvai, o generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nedalyvavo net nuotoliniu būdu, dalyvaudama Europos Transliuotojų Sąjungos posėdžiuose.
Tuo tarpu komiteto pirmininkas Artūras Skardžius piktinosi, kad tokia praktika, nors LRT administracija teigė buvusi informuota apie mišrų posėdžio formatą ir jungėsi apie 15 darbuotojų, kelia abejonių dėl skaidrumo, atsakomybės ir požiūrio į parlamentui teikiamą atskaitomybę, tačiau posėdis buvo tęsiamas su nuotoliniu būdu prisijungusiais administracijos darbuotojais.
Buvęs LRT tarybos narys: pataisos nepakeičia transliuotojo nepriklausomybės
Į tokią LRT kilusią pasipiktinimo bangą praėjusią savaitę sureagavo ir buvęs LRT tarybos narys Artūras Račas, teigdamas, kad pataisos, palengvinančios generalinio direktoriaus atleidimą, iš esmės nepakeičia transliuotojo nepriklausomybės.
Pasak jo, vienintelė reikšmingesnė naujovė – tarybos narių, reikalingų direktoriaus atleidimui, skaičiaus sumažinimas, tačiau istorija rodo, kad Taryba veikia sąžiningai ir nepriklausomai.
