Pasenusios COVID-19 vakcinos virsta biojutikliais imunitetui tikrinti
Lietuva didina gynybos biudžetą ir atidaro dronų mokymų centrus
Šiemet Lietuva stiprina savo gynybos pajėgumus tiek finansine, tiek technologine prasme: Finansų ministerija siūlo papildomai skirti 461 mln. eurų iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijos prioritetiniams projektams, įskaitant tankų avansinius mokėjimus, pėstininkų kovos mašinas, oro gynybos sistemas bei dvigubos paskirties infrastruktūrą ir gynybos pramonę, kad būtų užtikrintas sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir ginkluotės tiekimas laiku.
Tuo pat metu startuoja naujas dronų valdymo ir konstravimo mokymų projektas, kuriuo bus atidaryti mokymų centrai Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o iki 2028 m. jų bus devyni visoje šalyje; projektas siekia stiprinti moksleivių ir suaugusiųjų technologines kompetencijas bei pilietinį pasipriešinimą, ugdyti kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius, kartu padedant pasiruošti realioms dronų keliamoms grėsmėms ir diegiant naujas aptikimo bei neutralizavimo sistemas, bendradarbiaujant su NATO sąjungininkais.
Poderskis kosmodrome ir koalicijos derybos: ministrų pokyčiai ir Seimo pirmininko klausimas
Laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis viešai susidūrė su kritika dėl išvykos į Prancūzijos Gvianoje esantį Kuru kosmodromą stebėti naujo meteorologinio palydovo „Metop-A1“ paleidimo: buvęs ministras Simonas Gentvilas teigė, kad tai primena turistinę kelionę už mokesčių mokėtojų pinigus, nes ministrą lydėjo tik patarėjai, o ne specialistai, o Poderskis gynė komandiruotę, pabrėždamas bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra ir galimybę dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose.
Tuo pat metu Lietuvos politiniame lauke tęsiasi derybos dėl koalicijos stabilumo: socialdemokratų laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad „Nemuno aušra“ yra pasirengusi likti valdančiojoje daugumoje, o jos lyderis Remigijus Žemaitaitis užsiminė apie galimybę pakeisti partinius ministrus ir reikalauti Seimo pirmininko posto, nors pats šių pareigų nesieks, pabrėždamas, kad prioritetas – ilgalaikis stabilumas ir koordinacija su premjerės kandidatūra.
Į premjerės postą kandidatuojanti Ruginienė žada didesnes pensijas, augantį MMA ir daugiau investicijų
Praėjusią savaitę socialdemokratams pasiūlius socialinės apsaugos ir darbo ministrę I. Ruginienę į premjeres, o prezidentas Gitanas Nausėda jau susitiko su ja du kartus aptarti koalicijos variantų ir būsimos Vyriausybės prioritetų.
Savo ruožtu politikė žada tęsti pradėtus darbus – didinti pensijas ir MMA, gerinti socialinę paramą, sveikatos prieinamumą bei pritraukti investicijų, tuo pat metu aiškiai remia Ukrainą ir pabrėžia laisvės bei solidarumo vertybes, formuotas iš sudėtingos šeimos istorijos.
Kandidatė atsargiai kalba apie ministerijų paskyrimus ir paneigia viešųjų lėšų piktnaudžiavimo įtarimus, o opozicija kelia abejones dėl patirties trūkumo ir užsienio politikos tęstinumo.
Tačiau savaitei persiritus į antrąją pusę, diskusijas sukėlė I. Ruginienės bakalauro studijų trukmė – žurnalistė Rita Miliūtė suabejojo, kaip ketverių metų kursas galėjo trukti metus. Ruginienė aiškina, kad tai buvo speciali programa su papildomais studijų metais, o internautai priminė, jog remiantis „Vikipedijos“ duomenimis, pati Miliūtė žurnalistiką su pertraukomis studijavo beveik 20 metų.
ES dėl Ukrainos derybų ir „Chat Control“ ginčo
Europos Sąjunga šiuo metu susiduria su dviem itin svarbiais klausimais: karo Ukrainoje diplomatija ir piliečių privatumo apsauga skaitmeninėje erdvėje. ES lyderiai, įskaitant K. Kallas, pabrėžia, kad bet kokie JAV ir Rusijos derybų dėl karo pabaigos sprendimai turi įtraukti Ukrainą ir nepažeisti jos teritorinės vientisybės, o paliaubų bei teritorijų mainų klausimai turi būti pagrįsti tarptautine teise.
Tuo pat metu Europos Parlamentas stumia prieštaringai vertinamą „Chat Control“ įstatymą, kuris numato privalomą visų naudotojų susirašinėjimo skenavimą, siekiant kovoti su vaikų seksualine prievarta internete, tačiau kritikai įspėja, kad tai pažeistų pagrindines teises, sunaikintų šifruotą komunikaciją ir galėtų kriminalizuoti nepilnamečius, bei ragina piliečius aktyviai išreikšti nepritarimą prieš įstatymo priėmimą spalio 14 d.
Egiptas prieštarauja palestiniečių perkėlimui į Pietų Sudaną, kol Izraelis planuoja karinę operaciją Gazos mieste
Egiptas šią savaitę griežtai pasisakė prieš Izraelio planus perkelti palestiniečius iš Gazos, išreiškdamas baimę dėl pabėgėlių antplūdžio į savo teritoriją, tuo tarpu Izraelis vykdo derybas su Pietų Sudanu dėl galimos perkėlimo vietos, nors šalis tebėra nestabili po pilietinio karo.
Premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino planuojamą karinę operaciją Gazos mieste, siekdamas sunaikinti „Hamas“ ir demilitarizuoti teritoriją, tuo metu palestiniečiai ir tarptautinė bendruomenė kritikuoja masinį perkėlimą kaip prievartinį ir pažeidžiantį tarptautinę teisę, o humanitarinė krizė Gazoje – bado ir civilių aukų augimas – skatina šalies izoliuoti gyventojus „saugios zonos“ planuose.
Tuo pat metu Australija paskelbė rugsėjį oficialiai pripažinsianti Palestinos valstybę, siekdama remti dviejų valstybių sprendimą ir pažaboti smurto ciklą, tačiau Izraelis tokias tarptautines pastangas kritikuoja kaip neveiksmingas ir „gėdingas“.
Trumpas: Aliaskoje derybos su Putinu dėl paliaubų Ukrainoje ir 90 dienų prekybos paliaubos su Kinija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę imasi dviejų svarbių diplomatinių frontų: tarpininkavimo dėl karo Ukrainoje ir prekybos konflikto su Kinija. Penktadienį Aliaskoje jis susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, perspėjęs jį apie „labai rimtas pasekmes“ nesusitarus dėl paliaubų, ir tikisi, kad tai atvers kelią antram, trišaliam susitikimui su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
Europos lyderiai ragina Trumpą nepriimti jokių sprendimų dėl teritorinių nuolaidų be Kyjivo sutikimo, tačiau pirmasis susitikimas vyks be Ukrainos ir Europos atstovų, keldamas nerimą dėl galimų nuolaidų Maskvai.
Tuo pat metu Trumpas paskutinę akimirką pasirašė 90 dienų prekybos paliaubas su Kinija, išsaugodamas esamus muitų tarifus (30 % JAV prekėms iš Kinijos ir 10 % kiniškoms prekėms JAV) ir suteikdamas laiko deryboms dėl prekybos disbalanso, technologijų eksporto ribojimų bei rinkų atvėrimo. Abi šalys tikisi per šį laikotarpį rasti ilgalaikį kompromisą, nors prekybos mastai jau ženkliai smuko.
