Egiptas griežtai nepritaria Palestinos gyventojų perkėlimui iš Gazos
Egiptas, besiribojantis su Gazos Ruožu, pareiškė esąs griežtai prieš planus perkelti palestiniečius į kitas šalis, baimindamasis pabėgėlių antplūdžio į savo teritoriją. Pasak šaltinių, Izraelis veda derybas su Pietų Sudanu dėl galimybės perkelti Gazos palestiniečius į šią Rytų Afrikos šalį, kuri pati vis dar atsigauna po karo[1].
Ši iniciatyva yra platesnės Izraelio pastangų dalis, siekiant skatinti masinę emigraciją iš teritorijos, smarkiai nuniokotos per 22 mėnesius trunkančią karinę operaciją prieš „Hamas“. Šeši su situacija susipažinę asmenys patvirtino naujienų agentūrai AP, kad tokios derybos vyksta, tačiau neaišku, kokia pažanga jose pasiekta.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu teigia, kad siekia įgyvendinti JAV prezidento Donaldo Trumpo viziją, numatančią didelės dalies Gazos gyventojų perkėlimą, kurį jis vadina „savanoriška migracija“. Anksčiau Izraelis siūlė panašius perkėlimo planus ir kitoms Afrikos valstybėms, įskaitant Sudaną ir Somalį.
Vis dėlto palestiniečiai, žmogaus teisių organizacijos ir dauguma tarptautinės bendruomenės tokius planus atmeta kaip prievartinio iškeldinimo schemą, pažeidžiančią tarptautinę teisę. Izraelio užsienio reikalų ministerija situacijos nekomentavo, o Pietų Sudano užsienio reikalų ministras neatsakė į klausimus. JAV valstybės departamento atstovas taip pat atsisakė komentuoti privačius diplomatinius pokalbius.
Pietų Sudane svarstoma galimybė priimti palestiniečius, tačiau kyla daug neaiškumų
JAV lobistinės įmonės, dirbančios su Pietų Sudanu, įkūrėjas Joe Szlavik sakė, kad apie derybas buvo informuotas Pietų Sudano pareigūnų. Pasak jo, Izraelio delegacija planuoja apsilankyti šalyje, kad įvertintų galimybę įkurti palestiniečiams skirtas stovyklas. Vizito data kol kas nenustatyta, o Izraelio institucijos į prašymą patvirtinti vizitą nereagavo.
J. Szlavik teigimu, tokias laikinas stovyklas greičiausiai finansuotų Izraelis. Pietų Sudano pilietinės visuomenės organizacijos vadovas Edmundas Yakani taip pat patvirtino kalbėjęs su pareigūnais apie šiuos planus. Dar keturi šaltiniai, susipažinę su derybomis, jas patvirtino su sąlyga, kad liks anonimiški, nes neturi įgaliojimų viešai aptarti temos[2].
Du šaltiniai iš Egipto naujienų agentūrai AP sakė, jog jau mėnesius žino apie Izraelio pastangas surasti šalį, sutinkančią priimti palestiniečius, įskaitant kontaktus su Pietų Sudanu. Jie pridūrė, kad Egiptas aktyviai įtikinėja Pietų Sudaną atsisakyti šio plano.
Palestiniečiai bijo prarasti savo teisę į sugrįžimą
Dalis palestiniečių, norinčių laikinai išvykti iš Gazos, siekia išsigelbėti nuo karo ir bado krizės, artėjančios prie bado ribos. Tačiau jie vieningai atmeta nuolatinio perkėlimo idėją iš teritorijos, kurią laiko neatskiriama savo nacionalinės tėvynės dalimi.
Jie baiminasi, kad Izraelis niekada neleis jiems sugrįžti, o masinė emigracija suteiktų galimybę aneksuoti Gazą ir atkurti čia žydų gyvenvietes, kaip to reikalauja kai kurie kraštutinių dešiniųjų Izraelio vyriausybės ministrai. Net ir norintys išvykti palestiniečiai vargu ar rinksis Pietų Sudaną, kuris yra viena nestabiliausių ir karo draskomų pasaulio šalių.
Pietų Sudanas po nepriklausomybės paskelbimo įsivėlė į kruviną pilietinį karą, per kurį žuvo beveik 400 tūkst. žmonių ir kai kuriose vietose kilo badas. Šalis tebėra priklausoma nuo tarptautinės pagalbos, o ekonomikos pagrindas, naftos pramonė, neapsaugo nuo korupcijos ir socialinių problemų.
Istorinė įtampa ir vidaus iššūkiai kelia riziką būsimiems pabėgėliams
Pietų Sudano taikos susitarimas, pasiektas prieš septynerius metus, išlieka trapus ir neįgyvendintas iki galo. Šiemet karo grėsmė atsinaujino, kai pagrindinis opozicijos lyderis Riekas Macharas buvo uždarytas namų arešte. Tokios politinės įtampos sąlygomis palestiniečiai gali susidurti su priešiškumu.
Ilgai trukęs nepriklausomybės karas nuo Sudano supriešino daugiausia krikščionišką ir animistinę pietų dalį su daugiausia arabų ir musulmonų šiaure. E. Yakani įspėjo, kad Pietų Sudano visuomenei būtina žinoti, kas atvyks ir kiek laiko liks, kitaip gali kilti konfliktų dėl „istorinių nesutarimų su musulmonais ir arabais“.
„Pietų Sudanas neturėtų tapti vieta, kur tiesiog išmetami žmonės. Ir neturėtų sutikti priimti žmones kaip derybų žetonus, siekiant pagerinti santykius.“
