Iš pasenusių COVID-19 vakcinų – nauji biojutikliai imunitetui tikrinti
COVID-19 pandemijos metu pasaulis pagamino tiek vakcinų, kiek istorijoje dar nebuvo matyta – milijonai gyvybių buvo išgelbėtos, tačiau paradoksas išliko: milžiniška dalis šių preparatų taip ir nebuvo panaudota. Artėjant galiojimo pabaigai, net ir šalys, bandžiusios dozes dovanoti kitoms valstybėms, susidūrė su logistine problema – vakcinoms reikėjo ypatingų laikymo sąlygų, o laikas senka. Rezultatas – šimtai tūkstančių vakcinų vis tiek atsidūrė atliekų konteineriuose.
LRT pranešė, kad Lietuvos mokslininkai nusprendė šį scenarijų pakeisti. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanotechnologijų skyriaus tyrėjai kartu su Vilniaus universitetu rado būdą, kaip pasenusias COVID-19 vakcinas prikelti antram gyvenimui. Jie iš preparatų išskyrė veikliąją dalį – viruso pavidalo spyglio baltymus, kurie pandemijos metu buvo pagrindinis imuniteto formavimo taikinys[1].
Išgautus baltymus mokslininkai chemiškai „pritvirtino“ prie aukso paviršiaus, sukurdami biojutiklius. Tokie įrenginiai, kontaktuodami su žmogaus kraujo serumu, geba nustatyti, ar jame yra antikūnų prieš koronavirusą, ir net įvertinti, prieš kokią atmainą imunitetas yra stipriausias. Bandymuose naudoti tiek pradiniam virusui, tiek „Omicron“ atmainai būdingi spygliai.
Gali mesti iššūkį tradiciniams imuniteto testams
Tokių bandymų rezultatai esą nuteikia optimistiškai – net iš pasenusių vakcinų gauti baltymai sėkmingai atpažino antikūnus. Nors jų tikslumas kol kas nusileidžia komerciniams reagentams, technologija gali tapti pigesne ir ekologiškesne alternatyva tradiciniams imuniteto testams.
Be to, laboratorijoms nebereikėtų pirkti brangių baltymų – jie galėtų būti gaunami iš vakcinų, kurios kitu atveju būtų išmestos.
Tyrėjai nesiruošia sustoti – kitas žingsnis bus metodo pritaikymas kitų ligų vakcinoms, procesų optimizavimas ir technologijos perkėlimas į praktinę diagnostiką. Jei vizija išsipildys, pasenusios vakcinos ateityje galės ne tik nebūti atliekos, bet ir tapti vertinga priemone medicinai bei visuomenės sveikatos apsaugai.
Teisininkas Mozeris prašo 15 tūkst. eurų už Dulkio sprendimų žalą pandemijos metu
Tuo tarpu klaipėdietis teisininkas Alvydas Mozeris šios vasaros pradžioje kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, reikalaudamas iš Lietuvos valstybės 15 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jo teigimu, pandemijos metu tuometinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys leido įvežti COVID-19 vakcinas be privalomų unikalių identifikatorių, taip pažeisdamas Lietuvos Farmacijos įstatymą ir ES reglamentą. Mozerio nuomone, tokie preparatai neatitiko autentiškumo tikrinimo reikalavimų ir galėjo būti laikomi falsifikuotais.
Pareiškėjas tikina, kad dėl šių sprendimų jis delsė skiepytis, jautė nuolatinę baimę susirgti, patyrė nemigą, depresiją, o 2022 m. vasarį užsikrėtė COVID-19. Mozeris įsitikinęs, jog liga būtų jo nepasiekusi, jei nebūtų kilę abejonių dėl vakcinų teisėtumo. Skunde jis pabrėžia, kad ministro įsakymai buvo priimti viršijant suteiktus įgaliojimus ir pažeidžiant teisės aktų hierarchijos principą.
Ieškinys pateiktas be advokato, tačiau Mozeris neatmeta taikos sutarties galimybės. Nors teismas dar nepradėjo nagrinėti bylos, ši situacija atskleidžia, kad pandemijos sprendimai vis dar kelia teisinių ir emocinių ginčų, o jų padariniai išlieka jautria tema visuomenėje.
Vienu rankos mostu buvo pratęstas „Comirnaty“ vakcinų galiojimas nuo 6 iki 9 mėnesių
2021 m. rudenį, visuomenėje kilus nerimui dėl galimai pasibaigusio „Comirnaty“ (Pfizer) vakcinos galiojimo, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priminė, kad Europos Komisija tų metų rugsėjo 10 d. nusprendė pratęsti užšaldytos vakcinos tinkamumo vartoti laiką nuo 6 iki 9 mėnesių, jei ji buvo laikoma nuo -90℃ iki -60℃. Tai reiškė, kad ant pakuotės nurodyta data nebūtinai buvo galutinė – prie jos buvo galima pridėti dar tris mėnesius, laikantis nustatytų sąlygų[2].
Sveikatos apsaugos ministerija tuomet įpareigojo medikus, pildant vakcinacijos duomenis sistemoje, nurodyti būtent pratęstą galiojimo laiką, o ne tą, kuris buvo atspausdintas ant dėžutės ar flakono. Specialistai taip pat privalėjo pacientams paaiškinti, kad vakcina galėjo būti naudojama ilgiau nei rodė gamyklinė etiketė.
Šis sprendimas buvo priimtas dėl praktinės būtinybės – vakcinacijos tempams lėtėjant, sandėliuose sukauptos vakcinos artėjo prie galiojimo pabaigos. Kritikai, tarp jų ir portalo infa.lt autoriai, teigė, kad taip faktiškai buvo „retušuojamas“ galiojimo laikas, nors oficialiai remtasi Europos Komisijos patvirtinimu ir ministro Arūno Dulkio įsakymu.
