Australija jungiasi prie ES šalių: rugsėjį žengs istorinį žingsnį pripažindama Palestinos valstybę
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese pirmadienį paskelbė, kad jo šalis rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje oficialiai pripažins Palestinos valstybę. Tokiu žingsniu Australija prisijungs prie Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados, kurios jau yra pareiškusios ketinimą imtis šio sprendimo[1].
Pasak A. Albanese, sprendimas priimtas remiantis Palestinos valdžios įsipareigojimais, tarp kurių — jokio „Hamas“ vaidmens būsimoje Palestinos vyriausybėje, Gazos demilitarizacija ir rinkimų surengimas. „Dviejų valstybių sprendimas yra geriausia žmonijos viltis nutraukti smurto ciklą Artimuosiuose Rytuose ir užbaigti konfliktą, kančias bei badą Gazoje“, sakė jis. Ministras pirmininkas pridūrė, kad Australija dirbs su tarptautine bendruomene, kad šis tikslas taptų realybe.
Humanitarinė krizė Gazoje verčia Kanberą veikti nedelsiant
A. Albanese pabrėžė, kad „situacija Gazoje pranoko blogiausias pasaulio baimes“, kaltindamas Izraelio vyriausybę tarptautinės teisės nepaisymu ir būtinos pagalbos, maisto bei vandens, nepraleidimu pas desperatiškai jų laukiančius civilius, tarp jų ir vaikus. Jis pavadino padėtį „humanitarine katastrofa“.
Pastaraisiais mėnesiais Australijos vyriausybė sulaukė didėjančio spaudimo iš visuomenės ir savo partijos narių. Rugpjūčio pradžioje Sidnėjaus uosto tiltu žygiavo 90 tūkst. protestuotojų, tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijose ir kituose miestuose, reikalaudami sankcijų Izraeliui.
Australijos Palestinos rėmimo tinklo prezidentas Nasser Mashni perspėjo, kad pripažinimas gali tapti „fasadu“, leidžiančiu Izraeliui be pasekmių tęsti veiksmus prieš palestiniečius. „Tai ciniška politinė dūmų uždanga, skirta apsaugoti Australijos ryšius su Izraeliu ir leisti šiai valstybei be bausmės vykdyti karo nusikaltimus“, pareiškė jis[2].
Izraelio premjeras Benjamin Netanyahu prieš A. Albanese paskelbiant sprendimą pavadino Australijos ir kitų šalių poziciją „gėdinga“ ir pareiškė, kad tai nepriartins prie taikos Artimuosiuose Rytuose.
Žuvusiųjų skaičiaus augimas keičia tarptautinės bendruomenės toną
Krizė Gazoje prasidėjo po to, kai 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ surengė ataką prieš Izraelį, per kurią žuvo 1200 žmonių, dar apie 250 buvo paimti įkaitais. Izraelio atsakas, anot Gazos sveikatos institucijų, jau nusinešė daugiau kaip 61 tūkst. gyvybių, o JT šaltiniai prognozuoja, kad daugiau nei du milijonai žmonių patiria didelį maisto stygiaus pavojų.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos smerkia Izraelio karinę kampaniją, nors Izraelis neigia, kad gyventojai badauja ar miršta iš bado. Australijos vyriausybė taip pat kritikavo naujus B. Netanyahu planus pradėti plataus masto karinę operaciją Gazoje.
A. Albanese priminė, kad jo šalis laiko „Hamas“ teroristine organizacija ir reikalauja paleisti visus įkaitus, laikomus nuo 2023 m. spalio 7-osios. „Tai daug daugiau nei linijos nubrėžimas žemėlapyje. Tai gyvybės linija Gazos žmonėms. Status quo kaina matuojama nekaltomis gyvybėmis — pasaulis negali laukti garantuotos sėkmės dienos, kuri gali niekada neateiti“, sakė jis.
