Diskusijos dėl I. Ruginienės bakalauro: kaip ketverių metų studijos tilpo į vienus metus?
Socialdemokratų į premjeres siūloma socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė atsidūrė viešos diskusijos centre po to, kai žurnalistė Rita Miliūtė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino informacija apie jos bakalauro studijų trukmę. Pasak Miliūtės, Ruginienė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje ketverių metų studijas esą baigė vos per vienerius metus.
Ruginienė tokias abejones atmeta ir teigia, kad tai buvo speciali programa, skirta dirbantiems miško sektoriuje žmonėms. Anot jos, per pirmuosius metus buvo išklausyti specialybės dalykai, o vėliau grupės nariai galėjo rinktis – apsiriboti pažyma arba tęsti studijas, išlaikyti egzaminus ir apginti bakalaurinį darbą. Ji pati pasirinko pastarąjį kelią, tad diplomą gavo po papildomų metų studijų 2014–2015 m.[1]
Oficialūs duomenys rodo, kad Ruginienė 2005 m. baigė Vilniaus universitetą, kur įgijo visuomenės sveikatos magistro laipsnį, 2015 m. – Miškų ūkio valdymo bakalauro studijas Kaune, o 2022 m. – darbo teisės LL.M programą Mykolo Romerio universitete. Miliūtė savo komentare pastebi, kad net ir su maksimaliomis kreditų užskaitomis tokia studijų trukmė atrodo neįprasta, nors pati ministrė pabrėžia – tokiu tempu studijas baigė visa jos grupė.
Pasak Vikipedijos, Miliūtė žurnalistiką studijavo beveik dvidešimtmetį?
Tačiau internautai pastebėjo, kad itin trumpas Ruginienės studijas internete kritikavusi R. Miliūtė, remiantis viešai prieinamais šaltiniais, studijavo žurnalistiką su pertraukomis laikotarpiu nuo 1986 iki 2005-ųjų, o tai yra net 19 metų laiko tarpas[2] [3] [4].
Diskusijas dar labiau įaudrino klausimas, kaip R. Miliūtė, studijuodama žurnalistiką tokį ilgą laiką, galėjo eiti atsakingas pareigas žiniasklaidoje – pavyzdžiui, 2001–2003 m. dirbti Lietuvos televizijos direktore. Nors nėra aišku, ar tuo metu buvo būtinas diplomas šioms pareigoms, dalis komentatorių viešoje erdvėje ėmė svarstyti, ar buvo laikomasi to meto reikalavimų ir ar tai suderinama su jos išsakoma kritika kitiems.
Ruginienė – profesinių sąjungų lyderė ir būsima premjerė?
Iš Trakų kilusi 44 metų Inga Ruginienė ilgą laiką dirbo profesinių sąjungų srityje, o pastaraisiais metais žengė į politiką. Jei Seimas ir prezidentas patvirtins jos kandidatūrą, ji taptų 19-ąja Lietuvos premjere ir trečiąja moterimi šiose pareigose[5].
Ruginienė pradėjo studijas Vilniaus universitete visuomenės sveikatos srityje, vėliau įgijo miškų ūkio valdymo ir darbo teisės magistro laipsnius. Profesinių sąjungų veikloje ji dalyvauja nuo 2012 metų, tapo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke 2018 m., buvo Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė ir dažnai ekspertė darbo teisės klausimais žiniasklaidoje.
2023 m. pagal „Kantar“ duomenis ji buvo penkta dažniausiai verslo srities klausimais žiniasklaidoje komentuojanti ekspertė. Be to, ji aktyviai įsitraukusi į visuomeninę veiklą, buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanorė ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos tarybos narė.
Į politiką Ruginienė žengė it užsitikrindama „tęstinumo“ žingsnį. Socialdemokratų partijos sąraše ji užėmė penktą vietą, nors rinkėjų balso dėka pateko į Seimą, nepateko į Naujininkų–Rasų apygardos antrą turą. Kaip socialinės apsaugos ir darbo ministrė ji aiškiai nurodė savo prioritetą – antrosios pensijų pakopos reformą, siekdama automatinių įnašų sistemos pertvarkymo ir lankstesnio išmokų mokėjimo.
Politikė dažnai kartoja, kad socialinis tęstinumas ir greiti pokyčiai pensijų srityje yra esminiai, kad galėtų vėliau spręsti kitus socialinės politikos klausimus. Gyventojų vertinimai rodo jos populiarumo augimą: 2025 m. balandžio–gegužės „Vilmorus“ apklausoje 35,5 % respondentų ją vertino palankiai, o 21,8 % – nepalankiai.
Asmeniškai I. Ruginienė domisi tapyba ir kelionėmis, mėgsta detektyvus ir „Mažąjį princą“. Ji ištekėjusi, jos vyras Vismantas Ruginis vadovauja kelioms spaudos ir poligrafijos įmonėms.
