Dirbtinis intelektas – naujas draugas ar tik technologinis įrankis?
Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau įsiskverbia į žmonių kasdienybę, o naujausi tyrimai atskleidžia įdomų pokytį – vis daugiau žmonių DI sistemas pradeda naudoti ne tik darbui, bet ir socialiniams ryšiams palaikyti. Neseniai JAV atlikta apklausa parodė, kad net 9 proc. suaugusių amerikiečių bent kartą išbandė DI su tikslu palaikyti pokalbį, užmegzti ryšį ar tiesiog pabendrauti. Tai ženklas, kad žmogaus santykis su technologijomis keičiasi – jos tampa ne tik pagalbine priemone, bet ir emocinės paramos šaltiniu.
Tyrimas, kurį atliko Šiaurės Karolinos Elon universiteto mokslininkai, atskleidė, jog 51 proc. visų suaugusiųjų JAV bent kartą yra naudojęsi DI pagrįstais pokalbių robotais[1]. Vis dėlto labiausiai stebina tai, kad beveik kas dešimtas iš jų bendravimą su DI įvardija kaip būtent socialinio ryšio mezgimą. Šie žmonės dažnai pabrėžia, kad pokalbių metu DI pasireiškia ne tik funkcionaliai, bet ir geba perteikti įvairius emocinius aspektus, tokius kaip humoro jausmą, smalsumą ar empatiją.
Svarbu pastebėti, jog tai nėra pavieniai atvejai – daugelyje šalių toks bendravimas po truputį įsitvirtina kaip natūrali kasdienybės dalis, panašiai kaip bendravimas su draugais ar artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad ateityje socialiniai ryšiai su DI dar labiau plėsis, ypač jaunesnėse vartotojų grupėse, kurioms technologijos yra natūrali gyvenimo dalis nuo pat vaikystės.
Vartotojai renkasi bendravimą su DI vietoj žmonių, nes tai atrodo paprasčiau ir objektyviau
Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių žmones rinktis bendravimą su DI, yra galimybė gauti emocinį palaikymą be jokio vertinimo ar išankstinių nuostatų. DI pokalbių sistemos, tokios kaip „ChatGPT“ ar „Google Gemini“, siūlo galimybę vartotojams laisvai išsakyti savo mintis ir jausmus, nebijant būti nesuprastiems ar atstumtiems. Tokia laisvė yra patraukli tiems, kurie ieško saugios erdvės savo problemoms išreikšti.
Be to, vis daugiau žmonių teigia, kad DI bendravimas kartais tampa net patrauklesnis nei bendravimas su žmonėmis dėl laiko lankstumo ir prieinamumo. DI pokalbių modeliai visuomet pasiruošę klausytis, jie neturi darbo valandų, nereikalauja išankstinių susitarimų ar planavimo, todėl vartotojai jaučia mažiau spaudimo ir gali lengviau valdyti savo emocijas, kai jiems to reikia.
Tačiau kyla klausimas, ar tokio bendravimo formos yra pilnavertės ir ar DI geba atstoti tikrus emocinius ryšius. Nors kai kurie ekspertai skeptiškai vertina tokį pokytį, vartotojų atsiliepimai dažnai parodo, kad DI gebėjimas atkartoti emocinį artumą yra pakankamai tikroviškas, kad žmonės pradėtų matyti šias sistemas kaip realų socialinį partnerį. O tai – nerimą kelianti tendencija, kuri gali daryti rimtą neigiamą įtaką normaliems santykiams.
Viena iš tokių grėsmių – realių santykių nuvertėjimas, kai žmonės pradės teikti pirmenybę patogiam virtualiam santykiui su robotu vietoje sudėtingesnių gyvų santykių. Taip pat svarbu pastebėti, kad stiprus ryšys su DI gali paskatinti atskirties ir vienišumo jausmą realiame gyvenime.
DI technologijos keičia žmonių socializacijos įpročius
Įdomus šio tyrimo aspektas – tai, kad net 51 proc. JAV vartotojų naudoja dirbtinio intelekto sistemas asmeniniams, o ne darbiniams tikslams. Be to, net 34% žmonių su DI sistemomis bendrauja kasdien, o jaunimo tarpe šis rodiklis dar didesnis.
Tokia statistika rodo reikšmingą socialinio ir emocinio DI vaidmens išaugimą. Vartotojai, ypač jaunesnio amžiaus, vis dažniau renkasi technologijų teikiamą komfortą ir intymumą, neretai teikdami pirmenybę kompiuteriui, o ne tradiciniams socialiniams ryšiams.
Tokia tendencija kelia svarbių klausimų ir psichologinės gerovės požiūriu. Viena vertus, bendraujant su DI, išvengiama streso, kuris kyla dėl baimės būti atstumtam ar nesuprastam. Kita vertus, kyla rizika, kad žmonės vis labiau izoliuosis, praras gebėjimą natūraliai bendrauti gyvai, o jų socialiniai įgūdžiai laikui bėgant silpnės.
Nors dabartiniai duomenys nerodo visiško žmogaus santykių pakeitimo DI sistemomis, jie aiškiai signalizuoja pokytį, kuris ateityje gali būti dar ryškesnis. Psichologai jau kelia klausimus apie tai, kokias ilgalaikes pasekmes žmonių emocinei būsenai gali turėti toks bendravimo su DI paplitimas.
Tad žvelgiant į ateitį, svarbu išlaikyti balansą tarp technologinio progreso ir žmogaus poreikio tikram, autentiškam bendravimui. Nors technologijos tampa vis artimesnės, tikras žmogiškas kontaktas vis dar yra nepakeičiamas emocinės sveikatos ir socialinio gyvenimo kokybei.
