77 Tyrimas: kam priklauso Lietuvoje veikianti žiniasklaida

Populiarioji Lietuvos žiniasklaida – užsienio kapitalo arba lietuviško koncerno rankose?

Skaitydami populiariausius naujienų portalus ar klausydamiesi didžiosios žiniasklaidos paruoštų pranešimų, daugelis šventai tiki, jog jiems pateikiama lietuviška, objektyvi, kitų šalių nediktuojama informacija. Tačiau iš tiesų lietuviškai pateikiamos naujienos daugeliu atveju priklauso arba ilgą laiką priklausė užsienio subjektams.

Galima sakyti, kad tikra lietuviška žiniasklaida yra beveik išnykusi. Kad tą įrodytų, 77.lt nusprendė atlikti išsamų tyrimą, kurio metu patikrintų, kas įkūrė, pirko, o galbūt ir iki šiol valdo Lietuvoje veikiančią žiniasklaidą.

Po atlikto tyrimo išaiškėjo ne tik tai, jog dalis žiniasklaidos priemonių priklauso užsienio bendrovėms, bet ir kitas svarbus faktas. Pasirodo, jog naujienų agentūros, naujienų svetainės, televizijos kanalai ir kitos žiniasklaidos priemonės dažnu atveju yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, „BNS“ naujienų agentūra glaudžiasi po „15min group“ sparnu, o ELTA priklauso estams, kurie valdo „Delfi“. Tad siūlome įsigilinti į išsamų tyrimą, atskleidžiantį Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos valdytojus ir glaudžius saitus.

„BNS“ naujienų agentūra buvo įsteigta Estijoje, o dabar glaudžiasi po „15min“ sparnu

Daugeliui „BNS“ („Baltic News Service“) naujienų agentūra neabejotinai asocijuojasi su tomis naujienomis, kurias pateikia kone visos Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės. Būtent todėl vargu ar dauguma žmonių susimąsto, jog „BNS“ yra užsienyje įkurta ir ne vienoje šalyje savo biurus turinti naujienų agentūra.

„BNS“ buvo įsteigta 1990 metais Taline, Estijos sostinėje. Ją įsteigė grupė Maskvoje besimokiusių estų studentų, o generaliniu direktoriumi tapo Allanas Martinsonas. Pirminis šios agentūros siekis buvo informuoti užsienio korespondentus Maskvoje apie Baltijos šalių kovų dėl nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos raidą. Vos per kelis mėnesius šią agentūrą pripažino daugybė Vakarų žiniasklaidos priemonių. Tad „BNS“ tapo startuoliu, kuris labai greitai virto į pirmaujančią regioninę naujienų organizaciją. Be to, 1994 metais į „BNS“ investavo JAV „Dow Jones Telerate“ kompanija ir Švedijos „Bonnier“ žiniasklaidos grupė^[1].

Tiesa, nuo „BNS“ įkūrimo jos savininkai jau spėjo ne sykį pasikeisti. 2001 metais „BNS“ naujienų agentūra buvo parduota suomių kompanijai „Alma Media“^[2]. Šios kompanijos rankose „BNS“ išbuvo iki 2014 metų kovo, kai buvo parduota „Uudisvoog OÜ“ – įmonei, priklausančiai estui Ilmarui Kompusui, kuris taip pat yra „Sky Plus“ radijo stoties savininkas^[3].

Vėliau agentūrą įsigijo Estijos kompanija „Eesti Meedia“ (dabar pakeitusi pavadinimą į „Postimees Group“), kurią per investicinę grupę „MM Group“ valdo Estijos verslininkas Margusas Linnamäe^[4]. O šiuo metu agentūra priklauso „15min group“^[5], po kurios sparnu yra ir „15min“.

Šiandien „BNS“ yra didžiausia ne Lietuvos, o visų Baltijos valstybių naujienų agentūra. Jos biurai veikia Vilniuje, Rygoje ir Taline, o pačios naujienos pateikiamos lietuvių, latvių, anglų ir rusų kalbomis. „BNS“ taip pat bendradarbiauja su „Agence France-Presse“, „Reuters“ ir „Interfax“.

„15min“ tik praėjusių metų pabaigoje tapo „4 Bees“ nuosavybe

„15min“ yra laikoma viena didžiausių naujienų svetainių Lietuvoje, kurią kiekvieną mėnesį skaito daugiau nei milijonas lankytojų^[6]. Daugeliui taip pat pažįstamas ir seniau leistas tabloidinis laikraštis. Tačiau nepaisant didelio populiarumo ir lietuviškai pateikiamos informacijos, „15min“ ilgą laiką nebuvo išskirtinai tik lietuviškam kapitalui priklausantis darinys.

„15min“ istorija prasidėjo dar 2005 metais, kai buvo pradėtas leisti tabloidinis laikraštis, kurio leidyba sustabdyta 2013 metais. Vos po 7 mėnesių nuo laikraščio leidybos pradžios, UAB „15minučių“ žiniasklaidos bendrovę įsigijo Norvegijos žiniasklaidos koncernas „Schibsted“^[7]. 2008 metais buvo paleistas naujienų portalas, kuris veikia iki šiol. Tiesa, pati „15min“ 2013 metais pateko jau į kitas rankas – Estijos bendrovės „Eesti Meedia“^[8].

2021 metais buvo paskelbta apie UAB „15min“ jungimąsi su UAB „Media bitės“. Taip vienoje bendrovėje atsidūrė ne tik naujienų portalas „15min“, bet ir žurnalas „Žmonės“ bei „BNS“ naujienų agentūra^[9]. Nuo 2021 iki 2023 metų gruodžio mėnesio UAB „15min“ priklausė Estijos kompanijai „Postimees Grupp“. Ji turėjo net 60% akcijų. Tiesa, valdymo kontrolė buvo patikėta lietuviškai bendrovei UAB „4 Bees“, kuri turėjo 40% akcijų. „4 Bees“ priklauso Tomui Balžekui, Martynui Basokui ir Gabrielei Burbienei.

O praėjusių metų pabaigoje buvo pranešta, jog „4 Bees“ tapo vienintele „15min“ akcininke^[10]. Verta pažymėti, kad dabar „15min“ valdo ne tik „15min“ naujienų portalą, bet ir spausdintinius žurnalus „Žmonės“, „Legendos“ ir „Ji“. „BNS“ naujienų agentūrą valdanti bendrovė tokiu pačiu pavadinimu, yra antrinė „15min“ įmonė. O holdingas „4 Bees“ taip pat valdo kino teatrą „Pasaka“, namų kino platformą „ŽMONĖS Cinema“ ir prenumeratos platformą „Prenumerata.lt“, be to yra sveikatos paslaugų platformos „Manodaktaras.lt“, knygų platinimo bendrovės „Medipresa“, internetinio knygyno „Patogupirkti.lt“ ir knygų mainų platformos „Bookswap LT“ bendrasavininkiai.

ELTA naujienų agentūra priklauso estų bendrovei „Ekspress Grupp“

ELTA yra dar viena puikiai žinoma Lietuvos naujienų agentūra. ELTA buvo įkurta 1920 metais, Kaune, vietoj per I pasaulinį karą Šveicarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje veikusių spaudos biurų, taip pat vietoj Vilniuje ir Kaune buvusio vyriausybinio Lietuvos spaudos biuro^[11].

Po gauto Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) pavedimo, šių biurų darbą sujungė ir ELTA įkūrė pirmasis agentūros direktorius, šveicarų kilmės literatūros profesorius, publicistas, visuomenės veikėjas ir URM darbuotojas Juozas Eretas. Teigiama, jog jis siekė, kad ELTA pateiktų kuo patikimesnes ir efektyvesnes naujienas, kaip „Swiss watch“. Tuo metu agentūra priklausė URM, todėl buvo galima teigti, kad tai – lietuviška naujienų agentūra.

Tiesa, tai truko neilgai, nes 1940 metais, sovietų kariuomenei okupavus Lietuvą, ELTA buvo prijungta prie SSRS informacinės agentūros TASS. Nacių okupacijos metu, 1941-1944 metais, ELTA iš pradžių priklausė Vokietijos informacinei agentūrai DNB ir generalinio komisaro Lietuvoje spaudos tarybai. Nuo 1944 iki 1990 metų ELTA buvo SSRS informacinės agentūros TASS padalinys ir visą informaciją gaudavo tik iš agentūros TASS.

Tiesa, sovietų okupacijos išvengę lietuviai Vokietijoje įkūrė laisvą ELTA. Taip Vyriausiasis Lietuvos išsilaisvinimo komitetas (VLIK) leido įvairius ELTA biuletenius lietuvių, vokiečių, italų, anglų, ispanų, portugalų kalbomis. O nuo 1990 metų Lietuvoje veikianti ELTA buvo Lietuvos Respublikos vyriausybės informacijos agentūra. Ji atkūrė bendradarbiavimą su kitų šalių naujienų agentūromis ir vėl buvo laikoma nepriklausoma naujienų agentūra Lietuvoje.

Tačiau tai tęsėsi palyginus trumpai, nes nuo 1996 metų ELTA tapo akcine bendrove, o Vyriausybė iš dalies pardavė agentūrą, įsipareigodama pasilikti tik ne mažiau kaip 35% akcijų. Tiesa, agentūros savininkais pradžioje vis tiek buvo lietuviai.

2003 metais didžiausia ELTA akcininkė buvo „MG Baltic“, kuri valdė 50,86% akcijų. 6,75% akcijų taip pat turėjo „Achemos grupė“. 2005 metais dienraščio „Respublika“ leidėjo Vito Tomkaus valdomos įmonės įsigijo net apie 60% ELTA akcijų. O galiausiai, Seimui nusprendus parduoti ir likusias 39,5% akcijų, ELTA tapo pilnai privačia naujienų agentūra^[12]. Šias akcijas 2006 metais įsigijo „Lietuvos aidas“ leidėjas Algirdas Pilvelis.

2018 metų vasarį Gitana Markovičienė tapo kontrolinio ELTA akcijų paketo (80% akcijų) savininke. 2020 metais G. Markovičienė priklausanti „GM Media Invest“ nupirko likusias 20% akcijų ir taip ji tapo vienintele ELTA savininke^[13].

Deja, priklausymas išskirtinai lietuviškoms kompanijoms nutrūko su G. Markovičiene, nes 2022 metais visas ELTA akcijas nusipirko estų „Ekspress Grupp“.^[14] Tai ta pati bendrovė, kuri valdo ir „Delfi“.

„Lrytas.lt“ naujienų portalas atsidūrė „Delfi“ ir ELTA savininkų rankose

„Lrytas.lt“ yra gan populiari, ~1 mln. unikalių lankytojų per mėnesį sulaukianti lietuviška naujienų svetainė. Ji buvo įkurta 2006 metais ir iki pat 2022 metų buvo „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės dalimi. Tuo metu buvo galima teigti, jog tai – lietuviško kapitalo valdomas žiniasklaidos portalas.

Tačiau 2022 metais, net nepranešusi Konkurencijos tarybai, „Lrytas.lt“ portalą įsigijo jau prieš tai minėti estai – „Ekspress Grupp“ bendrovė^[15]. Taip po tuo pačiu sparnu, po kuriuo glaudžiasi ir „Delfi“ su ELTA, atsidūrė dar vienas naujienų šaltinis.

Tiesa, nėra aišku, ar „Ekspress Grupp“ seksis išlaikyti „Lrytas.lt“, kadangi buvo nustatyta, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymą^[16]. Šį sprendimą dar galima apskųsti, tačiau šiuo metu „Ekspress Grupp“ įpareigota per 2 mėnesius nutraukti pažeidimą arba atkurti ankstesnę padėtį.

O bendrovė „Lietuvos rytas“, kuri leidžia to paties pavadinimo laikraštį bei žurnalą „Stilius“, ir toliau išlieka lietuviška. Čia 36 proc. akcijų turi Beno Gudelio valdoma „Big Group“, 26,5 proc. – Gedvydas Vainauskas, 13,2 proc. – Vidmantas Strimaitis, o likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams.

Tiesa, laikraščio nereikėtų maišyti su to paties pavadinimo televizija. Nors seniau „Lietuvos ryto televizija“ iš tiesų priklausė „Lietuvos ryto“ bendrovei, 2019 metais visas kanalo akcijas įsigijo prodiuserių kompanija „Singing Fish“^[17].

„TV3 Group“ žiniasklaidos bendrovė – amerikiečių rankose

„TV3 Group“ daugeliui asocijuojasi su lietuviškais televizijos kanalais „TV3“, „TV6“, „TV8“, radijo stotimi „Power Hit Radio“, taip pat su lietuvišku naujienų portalu „TV3.lt“. Tačiau nepaisant to, kiek daug skirtingų lietuviškų informavimo priemonių valdo ši žiniasklaidos bendrovė, ji iš tiesų nepriklauso Lietuvos verslininkams.

„TV3 Group“ (seniau vadinosi „All Media Baltics“) buvo įsteigta 2017 metais^[18]. Ši žiniasklaidos bendrovė priklauso „Providence Equity“ JAV privataus kapitalo fondo valdomai telekomunikacijų įmonei „Bitės grupė“. Būtent 2017 metais „Bitės grupė“ nusipirko Estijos bendrovę „Viasat“, „TV3 grupę“, valdančią televizijos kanalus „TV3“, „TV6“, „TV8“, taip pat radijo stotį „Power Hit Radio“ ir kitus Baltijos šalyse veikiančius prekės ženklus. O 2019 metų pabaigoje prie jau turimų darinių pridėta ir internetinės televizijos bei filmų nuomos platforma „Go3“.

Taigi, žinant tai, jog „TV3 Group“ priklauso JAV bendrovei, galima teigti, jog naujienų portalas bei daugybė televizijos kanalų taipogi yra amerikiečių rankose. „TV3 Group“ valdo šiuos Lietuvoje rodomus kanalus:

• TV3
• TV6
• TV8
• TV3 Plus
• Go3 Films
• Go3 Sport 1
• Go3 Sport 2
• Go3 Sport 3
• Go3 Sport Open
• OTV

Lietuviška „Respublikos“ leidinių grupė valdo daug skirtingų produktų

„Respublikos“ leidinių grupė buvo įkurta dar 1989 metais. Šios grupės savininkais ir akcininkais yra Tomkai: Vitas Tomkus, Lina Tomkienė, Justinas Tomkus ir Rytis Tomkus^[19].

„Respublikos“ leidinių grupė apima ne tik puikiai žinomą laikraštį „Respublika“. Tarp jų leidžiamų skaitinių taip pat yra ir buvo daug kitų: „Vakaro žinios“, „Laisvalaikis“, „Šiaulių kraštas“, „Žemaitis“, „Biržiečių žodis“, „Pastogė“, „Gyvenimas“, „Julius ir Brigita“, „Vakarų ekspresas“ ir kiti. Jie taip pat turi ir kelias internetines naujienų svetaines, kurios pavadintos spausdinamų leidinių pavadinimais („Respublika“, „Vakarų ekspresas“, „Šiaulių kraštas“).

„Respublikos leidiniai“ – tas retas pavyzdys, kai žiniasklaidos atstovai visą gyvavimo laikotarpį yra valdomi lietuvių. Jie nesiremia į užsienines, daug skirtingų žiniasklaidos bendrovių valdančias kompanijas. Nepaisant to, jog „Respublikos“ leidinių grupė neturėjo kitų valstybių verslininkų užnugario, gebėjo išsilaikyti daug metų ir tuo pačiu ne sykį būti tituluojama įtakingiausia ir didžiausia tarp Lietuvos dienraščių^[20].

„MG grupė“ – LNK, BTV ir daugelio kitų savininkė

Kai kalba pasisuka apie televiziją, vienu populiariausių Lietuvoje veikiančių kanalų sąraše neabejotinai atsiduria LNK. Ši televizijos grupė nuo 2003 metų priklauso žiniasklaidos bendrovei „MG Baltic Media“, kurios savininkas – koncernas „MG Grupė“ (seniau vadinosi „MG Baltic“) su Dariumi Mockumi priešakyje. „MG Grupė“ daugeliui puikiai žinoma dėl politikų papirkinėjimo skandalo, kuris neseniai baigėsi E. Masiulio ir V. Gapšio įkalinimu.

„MG grupė“ valdo daugybę skirtingų bendrovių, o tarp jų yra ir ne viena žiniasklaidos priemonė. Be LNK šiems verslininkams priklauso TV1, BTV, Info TV, 2TV (anksčiau vadinosi Liuks!)^[21].

Jie taip pat 2006 metais įkūrė „Alfa.lt“ žiniasklaidos portalą. Tiesa, šiuo metu naujienų svetainė jau turi kitą savininką. Iš pradžių portalą iš koncerno perėmė Nerijus Gasparavičius. O 2018 metais „Alfa.lt“ kontrolę perėmė Ovidijus Lukošius, kai jo valdoma įmonė „Naujienų centras“ tapo vienintele svetainę valdančios bendrovės „Alfa media“ akcininke^[22]. „Naujienų centras“ taip pat leidžia žurnalus „IQ Life“, „Pasaulis 2018“, „TopGear Lietuva“, „Namas ir aš“, „Statyk!“ ir kitus.

77.lt portalas gyvuoja pasitelkdamas DAO principus

77.lt portalas yra vienintelis Lietuvoje, kuris veikia pasitelkdamas decentralizuotos autonominės organizacijos (DAO) principus. O tai reiškia, jog 77.lt nepriklauso užsienio kapitalui ar turtingiems Lietuvos koncernams, kurie laikui bėgant nupirko ar įkūrė vis daugiau skirtingų žiniasklaidos priemonių.

77.lt neturi centrinės vadovybės. Svetainė valdoma visų DAO narių balsavimu, tiesiogiai proporcingu jų turimų žetonų (dar vadinamų tokenais) skaičiui, kuriuos gali įsigyti kiekvienas, norintis prisidėti prie DAO.

Be to, visą turinį kuria 77.lt nariai, visuomenininkai ir kiti aktyvūs žmonės, kurie seka Lietuvos ir pasaulio įvykius, nebijo reikšti savo nuomonę ar pateikti kitą išskirtinį turinį. Skirtingai nei kitur, čia leidžiama nuomonių įvairovė ir (įstatymų bei 77.lt taisyklių ribose) neegzistuoja cenzūra.