Suprasti akimirksniu
  • 77.lt tapo nepatogiu guzu sisteminėms žiniasklaidos priemonėms
  • 77.lt gaunamos pajamos nė per plauką nepasiekia VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyvos biudžeto
  • Populiariąją žiniasklaidą veikiausiai išgąsdino mūsų naujai transliuojama laida „Riba“
  • V. Savukyno atvejis: teismas pripažino, kad valdžią Lietuvoje kritikuoti galima
  • Aukštą mirtingumą Lietuvoje įrodo CŽV duomenys
  • Lietuvių kalba didžiojoje medijoje pradedama abejoti
  • Jau ilgą laiką pasisakome už kalbos išsaugojimą
  • Remiantis „tyrimo“ išvadomis Kremliui dirba ir tokios naujienų agentūros kaip BNS ar ELTA?
Šaltiniai
delfi
„Delfi“ sąsajos su Sorodo fondais? 77 koliažas

77.lt tapo nepatogiu guzu sisteminėms žiniasklaidos priemonėms

Ketvirtadienį VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyvai (CRI) susidomėjus socialinėje platformoje 77.lt nepriklausomai skelbiamu turiniu, buvo pareikšta, neva čia esančios publikacijos atitinka Kremliaus naratyvą ir „dirba“ Rusijai.

CRI parengtas pranešimas spaudai buvo išspausdintas naujienų agentūroje BNS, o vėliau ir publikuotas populiariame naujienų portale „Delfi“. Jame teigiama, kad Kremliui dirba šios žiniasklaidos priemonės: 77.lt, bukimevieningi.lt, ekspertai.eu ir laisvaslaikrastis.lt[1].

„Tarp Kremliui palankios Lietuvos žiniasklaidos, 77.lt rugsėjo mėnesį išsiskyrė išskirtiniu aktyvumu. Portale buvo paskelbta didžioji dalis viso analizuojamo turinio – 665 straipsniai, sudarantys net 75 proc. peržiūrėtos medžiagos, kurioje antivyriausybinės nuotaikos buvo bene dažniausiai pasikartojantis naratyvas“, – tvirtinama pranešime.

77.lt komanda vienareikšmiškai nori padėkoti savo ištikimiems bei retkarčiais užklystantiems skaitytojams, o taip pat sisteminės žiniasklaidos atstovams, kartas nuo karto (o gal ir dažniau) šmirinėjantiems nepriklausomų naujienų kloduose ir ieškantiems „kabliuko“, mat portalas sparčiai auga ir plečiasi, todėl jo ignoruoti darosi tiesiog nebeįmanoma. Kaip sakoma, be jūsų – nebūtų mūsų.

Tuo pačiu norėtume akcentuoti, kad tokia CRI paskelbta informacija mūsų skaitytojams sukėlė daug juoko, bet vėliau ir kiek papiktino – 77.lt platformoje lankosi, skaito ir rašo įvairūs žmonės, kurie, priešingai nuo sisteminės žiniasklaidos portalų, nėra cenzūruojami reikšti savo poziciją, o didelė dalis platformos rašytojų apskritai dirba be atlygio, o skaitytojai čia publikuojamą turinį skaito be reklamų.

Taip pat norėtume pridėti, kad esame viena iš žiniasklaidos priemonių, kurios šaltiniai matomi straipsniuose – kiekvieno straipsnio pabaigoje pridedamos nuorodos iš oficialių užsienio šaltinių, kuriomis remiamasi kuriant tekstą. Tad, jeigu 77.lt platinama Kremliui palanki informacija, tuomet ją platina ir tokios žiniasklaidos priemonės kaip „Reuters“, CNN, BBC, CNBC, AFP, užsienio valstybių vyriausybių oficialūs puslapiai ir kt.

Įmonėje, kurioje dirba 4 darbuotojai 2023m. pajamos siekė daugiau nei 450 tūkst. eurų. Rekvizitai.lt ekrano nuotrauka
Įmonėje, kurioje dirba 4 darbuotojai 2023m. pajamos siekė daugiau nei 450 tūkst. eurų. Rekvizitai.lt ekrano nuotrauka

77.lt gaunamos pajamos nė per plauką nepasiekia VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyvos biudžeto

Tačiau 77.lt taip pat pasidomėjo, kam gi čia taip nepatogiai pasimaišė po kojomis.

VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyvai vadovauja Tomas Kazulėnas, o įstaiga vos su 4 darbuotojais pernai metais generavo didesnes nei 450 tūkst. eurų pajamas[2]. Svarbu paminėti, kad šios įstaigos pajamos vos per metus išaugo net keturis kartus, mat dar 2022-aisiais siekė 139 tūkst. eurų, o 2021 m. tebuvo 13 tūkst. Eur.

Tačiau nepaisant didžiulio gaunamo finansavimo, įstaiga nė nesibodi plačiau pasidomėti 77.lt veikla ir tikslais.

Populiariąją žiniasklaidą veikiausiai išgąsdino mūsų naujai transliuojama laida „Riba“

Šių metų liepos pabaigoje 77.lt ėmėsi ambicingų užmojų kiekvieną penktadienį transliuoti laidą, kurioje kaskart svečiuojasi naujas, įdomus pašnekovas, savo gyvenime ir (ar) karjeroje priėjęs ribą, kai teko balansuoti, paprastai tariant, tarp gėrio ir blogio. Iš to ir gimė laidos pavadinimas „Riba“.

Laidoje nėra kai kurių populiarių platformų pamėgtų cenzūros taikymų, todėl į pašnekovo situaciją galima įsijausti visokeriopai.

77.lt į savo pokalbių studiją vos per keletą mėnesių jau buvo sukvietusi šūsnį žinomų veidų: buvusį sveikatos apsaugos ministrą, „valstietį“ Aurelijų Verygą, Darbo partijai vadovauti sugrįžusį jos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, žinomą publicistą Algimantą Rusteiką, į politiką nusprendusį pasukti žinomą aktorių Žilviną Tratą, etiketo žinovą Giedrių Drukteinį, politiką Artūrą Zuoką, advokatą Igną Vėgėlę, biomedicinos mokslų daktarą Vytautą Abraitį, parlamentarus Dainių Kepenį, Valių Ąžuolą, Mindaugą Puidoką ir kitus.

V. Savukyno atvejis: teismas pripažino, kad valdžią Lietuvoje kritikuoti galima

LRT žurnalistui Virginijui Savukynui iškelta byla už teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos sukritikavimą parodė, kad net ir valdžiai palankiose žiniasklaidos priemonėse dirbantys asmenys, jei šie nuklysta nuo sistemos rėmų, gali būti pradėti „valgyti“, jei netyčia palaiko tą, kurio „neturėtų“ (šiuo atveju – advokatą Igną Vėgėlę).

Galiausiai kovo pabaigoje šios bylos tomas pagaliau buvo užverstas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad asmuo turi teisę kritikuoti valdžią, o LRT etikos kontrolierė Daina Elena Andrikienė, reikalavusi iš V. Savukyno šiam pašalinti savo „Facebook“ paskyroje paskelbtą įrašą, viršijo savo įgaliojimus[4].

Primename, kad V. Savukynas 2022 m. rugsėjį „Facebook“ paskelbė tokio turinio įrašą: „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje“.

Tačiau toks įrašas LRT etikos kontrolierei D. E. Andrikienei esą pasirodė kaip simpatijų I. Vėgėlei demonstravimas. Visgi, abejojame ar situaciją apvertus į kitą pusę ir žurnalistui sukritikavus valdantiesiems nepalankų pareigūną tokių veiksmų apskritai būtų imtasi.

Ši situacija taip pat parodė, kad Lietuvoje valdžią kritikuoti galima ir tai visai nereiškia, kad kritikai „dirba Kremliui“.

Aukštą mirtingumą Lietuvoje įrodo CŽV duomenys

77.lt prieš beveik mėnesį paskelbė straipsnį pavadinimu „Pagal mirtingumą pasaulyje nusileidžiame tik Ukrainai?“. Šiame straipsnyje skelbiami statistiniai duomenys, rodantys, kad Ukrainoje šiuo metu yra fiksuojamas didžiausias mirtingumas: tūkstančiui gyventojų tenka 18,6 mirčių. Taip pat teigiama, kad antroje vietoje pagal mirtingumą pasaulyje yra Lietuva. Mūsų šalyje 1000 gyventojų tenka 15,02 mirčių.

Šie duomenys nėra laužti iš piršto, jie taip pat nėra ir itin sudėtingai prieinami. Tai oficialios JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ataskaitos duomenys, gauti remiantis „The World Factbook“ pateikta informacija. Šie duomenys aiškiai rodo, kad Lietuva užėmė antrą vietą mirtingumo sąraše su 15,2 mirčių 1000 gyventojų. Pirmoji vieta atiteko šiuo metu kariaujančiai Ukrainai, o po Lietuvos rikiavosi tokios Europos šalys kaip Serbija (14,9), Latvija (14,7), Rumunija (14,6,), Vengrija (14,6). [7]

Šią naujieną Lietuvos didžioji žiniasklaida sistemingai ignoravo, nors, pavyzdžiui, žinomas dienraštis „Kyiv Post“ - Ukrainos laikraštis anglų kalba, 2014 m. apdovanotas Misūrio garbės medaliu[5]už nuopelnus žurnalistikai plačiai nušvietė ir aprašė, paminėdamas Lietuvos mirtingumą antroje vietoje (žr. paveikslėlį).

Naujienos Ukrainos spaudoje. Ekrano nuotrauka
Naujienos Ukrainos spaudoje. Ekrano nuotrauka
Naujienos Ukrainos spaudoje. Ekrano nuotrauka
Naujienos Ukrainos spaudoje. Ekrano nuotrauka

Be to, informacija apie aukštą Lietuvos mirtingumą nėra itin nauja ar šokiruojanti. Šalyje jau keletą metų kalbama apie menkus gimstamumo rodiklius, didelius mirtingumo bei sparčiai senstančią visuomenę, kartais paminint ir sveikatos apsaugos sistemos spragas, gana dažnai aprašomas ir kituose, bet pasak minėto tyrimo autorių, matyt, "ne Kremliui" dirbančiuose portaluose(žr paveikslėlį žemiau).

Staipsnis apie mirtingumą. Ekrano nuotrauka
Staipsnis apie mirtingumą. Ekrano nuotrauka

Lietuvių kalba didžiojoje medijoje pradedama abejoti

Seimas ketvirtadienį priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos reiškia, kad nuo 2026 metų sausio 1 d. Lietuvoje parduodantys prekes ir paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu. Aptarnauti klientus lietuvių kalba nebus reikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pvz. mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.

Dar prieš balsavimą apie šią iniciatyvą kritiškai pasisakė pati teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ji prieš parlamento balsavimą dėl šios pataisos feisbuke rašė:

„Apie valstybinės kalbos saugojimą arba absurdo teatras aukščiausiu lygiu. Rytoj Seimas svarstys Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma sugriežti kalbos reikalavimus. Sugriežtinti taip, kad estas Kaziuko mugėje ar gydytojas britas privačioje klinikoje gautų baudą, jei nemoka valstybinės kalbos. Su kuo ir pasveikinkime mūsų jaunąją demoktratiją, su demonais ir baubais iš praeities“, – rašė ji.

Teisingumo ministrės įrašas. Ekrano nuotrauka
Teisingumo ministrės įrašas. Ekrano nuotrauka

Priėmus šią įstatymo pataisą, žiniasklaidoje netruko pasirodyti iniciatyvai kritiškos naujienos. Pasirodė darbdavių, kurie dažnai įdarbina lietuviškai nekalbančius arba menkai tai darančius žmones, komentarai. Teigta, kad toks sprendimas turės liūdnų pasekmių Lietuvai, esą net nukentės šalies ekonomika.

Pranešimai apie tai, kad Lietuvoje taps privalu aptarnauti lietuviškai. Ekrano nuotrauka
Pranešimai apie tai, kad Lietuvoje taps privalu aptarnauti lietuviškai. Ekrano nuotrauka
Pranešimai apie tai, kad Lietuvoje taps privalu aptarnauti lietuviškai. Ekrano nuotrauka
Pranešimai apie tai, kad Lietuvoje taps privalu aptarnauti lietuviškai. Ekrano nuotrauka

Jau ilgą laiką pasisakome už kalbos išsaugojimą

77.lt jau gerokai anksčiau rašė apie lietuvių kalbos apsaugos bei išsaugojimo svarbą, iššūkius, su kuriais kalba susiduria šiais laikais. Rugpjūčio mėnesį straipsnyje pavadinimu „Nuo SEB banko pranešimų iki vaikiškų knygelių: lietuvių kalba naikinama visur“ atkreipėme dėmesį į tai, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su nykstančia lietuvių kalba, o prie to prisideda ir įmonių komunikacija su klientais.

Pabrėžta tai, kad vis dažniau kalbama apie nykstančią lietuvių kalbą, o prie to prisideda ir įmonių komunikacija su klientais: tai ir SEB bankas, ir parduotuvių tinklas „Rimi“, plačiai atvėręs duris lietuviškai nekalbantiems darbuotojams. Buvo teigta, kad prie kalbos naikinimo prisideda ir valdančiųjų sprendimai, kuriais pataikaujama Laisvės partijos sumanymams Lietuvą „prijungiant“ prie Vakarų.

„Ar lietuviai, gyvendami gimtoje šalyje turi susidurti su tokiais nepatogumais? Kodėl, pavyzdžiui, priimant ukrainiečius ir visus kitataučius į darbo vietas nebuvo priimtas įstatymas, įpareigojantis įmones, priimančias dirbti asmenis iš kitų valstybių, kurių gimtoji kalba yra ne lietuvių, organizuoti ir įpareigoti savo darbuotojus lankyti lietuvių kalbos kursus? Juk per beveik kelis metus bent jau lietuvių kalbos pagrindus išmokti tikrai įmanoma“, – kvestionuojama straipsnyje.

Taip pat rašėme ir apie lietuvių kalbos grožį, jos išskirtinumą bei svarbą. Straipsnyje pavadinimu „Didžiuokimės: lietuvių kalba – ne tik sudėtingiausia, bet ir gražiausia“ rašoma apie tai, kad kitakalbiškumui Lietuvoje stiprėjant, reikia suvokti, kad būtina rūpintis savo kalba – ji pati savimi nepasirūpins. 

„O dar labiau ja didžiuotis, – jog išsaugojome per visas negandas, per okupacijas tokią pat turtingą ir beveik nepakitusią“, – rašėme straipsnyje.

Straipsnyje taip pat kalbama apie tai, kad galime didžiuotis, jog turime „įdomią, turiningą, net sudėtingą lietuvių kalbos istoriją, kuri, kaip manoma, pirmą kartą suskambėjo dar karaliaus Mindaugo tėvo lūpose; lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta prieš 100 metų; tuo tarpu prieš 123-ejus Jonas Jablonskis parašė gramatiką, kuri davė pradžią bendrinei kalbai“.

Galiausiai apibūdinama, kad „jeigu šios kultūros srities nepalaikysime, ji savaime negyvuos (galima pasirūpinti, jog kokia nors bažnyčia ar senas namas būtų išsaugoti, o norint išsaugoti kalbą reikia kiekvieno žmogaus pastangų“.

Kalbos išsaugojimo svarba mūsų portale, pasirodo, kažkuo naudinga Kremliui.

Staipsnio ištrauka apie 77.lt platformą.
Pilnos straipsnio ekrano nuotraukos išsaugotos ir turimos tolimesniems veiksmams. Ekrano nuotrauka
Staipsnio ištrauka apie 77.lt platformą. Pilnos straipsnio ekrano nuotraukos išsaugotos ir turimos tolimesniems veiksmams. Ekrano nuotrauka
Tą patį straipsnį paskelbė ir objektyvumu bei faktų tikrinimu garsėjantis Delfi.lt Melo detektorius. Ekrano nuotrauka
Tą patį straipsnį paskelbė ir objektyvumu bei faktų tikrinimu garsėjantis Delfi.lt Melo detektorius. Ekrano nuotrauka

Remiantis „tyrimo“ išvadomis Kremliui dirba ir tokios naujienų agentūros kaip BNS ar ELTA?

Atkreipkime dėmesį į skaičius. Kaip matote pateiktuose paveikslėliuose, mūsų portale rasti 665 Kremliui palankūs straipsniai rugsėjo mėnesį. Vadinasi Kremliui dirba Elta, Kauno miesto muziejus, Sodinukų mugės atstovai, muzikantai ir netgi tas pats BNS, mat šių spaudos pranešimų minėtu laikotarpiu esame išleidę beveik 400. Beje, ačiū už tikslų straipsnių skaičiaus paskaičiavimą, buvome tikri, kad tiek apskritai neišpublikuojame ir per anksti apsidžiaugėme priskirta garbe, bet perskaičiavome ir patvirtiname, tai bene vienintelis teisingas teiginys šiame “tyrime”.

„Tyrimo“ išvados teigia, kad visuose 665-iuose 77.lt paskelbtuose straipsniuose vyravo antivyriausybinių nuotaikų naratyvas. „Delfi“ ekrano nuotrauka
„Tyrimo“ išvados teigia, kad visuose 665-iuose 77.lt paskelbtuose straipsniuose vyravo antivyriausybinių nuotaikų naratyvas. „Delfi“ ekrano nuotrauka

Vis dėlto nustojus juoktis ir dėkoti pasidaro kiek nejauku supratus, kad skelbti tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, gerbiamame BNS spaudos pranešimų centre pasirodo kainuoja visai pigiai. Pareklamuosime - BNS Spaudos centre neribotas pranešimų publikavimas metams Lietuvoje kainuoja 1200 Eur + PVM.

Patys BNS apie save teigia “BNS, veiklą pradėjusi 1990 metais, vadovaujasi pagrindiniais į turinio kokybę orientuotos žiniasklaidos principais ir yra pirmas patikimų žinių apie Baltijos šalis šaltinis.”, esantis 15min leidinių grupėje. [6]

Pagalvokite kaip, pasirodo, galimai nesunkiai galite “pasitarnauti” nepatinkantiems konkurentams, vos už 100 eurų per mėnesį išpublikuodami pranešimą didžiausiuose Lietuvos portaluose, o padaryta žala reputacijai liks ilgam.

Stengiamės nesigilinti į absurdą, kad vyriausybės kritikavimas ar lietuvių kalbos išsaugojimas yra laikomi Kremliaus naratyvu, bei kitus tikrovės neatitinkančius teiginius, bet faktą, kad esame taip smarkiai nemėgstami priimame kaip komplimentą. Taigi, ačiū, kad skaitote.

avatar
Evelina Aukštakalnytė
Rašytojas (-a)
avatar
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
2.arrow_upward
5.arrow_upward
6.arrow_upward
The World Factbook. Death rate CIA