7-metė grožio konkurse: vaikystė ar grožio standartai?

Panevėžyje vykusiame konkurse dalyvauti buvo kviečiamos 8–10 metų mergaitės

Pasaulinis grožio kultas, regis, spėriai braunasi į Lietuvą, pritraukdamas mažamečių būrius. Šįsyk konkursas vyko spalio 25 dieną, tačiau reginys iki šiol sulaukia įvairių nuomonių dėl jauniausios dalyvės amžiaus, kuriai tebuvo 7-eri^[1]. Teigiama, jog tarpusavyje varžėsi 8–10 metų mergaitės, tuo tarpu įveikusios atranką, laimėtojos varžėsi finale.

Kai kurie visuomenės nariai, iš tiesų, išreiškė susirūpinimą dėl tokio tipo konkursų poveikio vaikų psichinei sveikatai ir savivertės ugdymui – nuogąstaujama, kad nerimas kyla ne šiaip sau. Konkursas „Mažoji mis panevėžietė“ sukėlė pasipiktinimų audrą dėl galimo vaikų žalojimo. Priešingai nei kai kurie ekspertai, linkę atkreipti dėmesį į galimą žalą mažamečiams, renginio organizatoriai ginasi dėl kaltinimo vaikų seksualizavimu.

Nemažą dalį stebėtojų piktina tai, kad pernelyg akcentuojamas išorinis patrauklumas, braudamasis į mokyklinukų gretas. Toks mąstymas esą ne tik kenkia, tačiau taip pat turėtų gulėti giliai stalčiuje, mat yra atgyvenęs – kaip ir fotosesijos, kuriosiose dalyvės esą buvo aprengtos pernelyg atvirais drabužiais, pozuojant taip, lyg tai darytų suaugusios moterys.

Visuomenėje vis dar gajūs valgymo sutrikimai

Apie situaciją prabilo ir lytiškumo ugdymo ekspertė, Vilniaus universiteto ugdymo mokslų doktorantė Akvilė Giniotaitė. Pastarosios nuomone, tokio tipo renginiai yra kenksmingi tiek suaugusiems, tiek vaikams. Mat vaikams atrodyti gražiai reiškia dar didesnį spaudimą dėl bendro suvokimo trūkumo.

„Niekada negyvenome visuomenėje, kuri neturi kūno vaizdo, valgymo sutrikimo problemų. Mes per daug dėmesio kreipiame į savo išvaizdą, neužtikrindami galimybių jaukintis savo išvaizdą tokią, kokia ji yra, nesivaržant ir nesilyginant su kitais“, – teigė A. Giniotaitė.

Iš tiesų, kūno kultas verčia jaunus žmones kalbėti ne tik apie lyčių lygybę, tačiau taip pat – apie kūno priėmimą. Vis dėlto, nuolatinis kūno tobulinimo poreikis su šalia einančiomis panašaus turinio reklamomis daro meškos paslaugą.

„Jau darželyje galima matyti mergaičių, kurios sako: aš laikausi dietos“, – tvirtina moteris.

Šiuo klausimu ne ką mažiau kritiškas ir psichologas Edvardas Šidlauskas, sakantis, kad nors galima į viską žiūrėti paprasčiau, pateikimas – taip pat labai svarbus.

„Gal čia ir nėra nieko blogo. Bet gal derėtų tai daryti kita forma, ne taip tiesmukai, o tiesiog integruojant tą estetinį komponentą į įvairias kūrybines veiklas, tokias kaip teatras, kinas, šokiai ir panašiai? Kita vertus, kiek suprantu, grožio konkursai yra savotiškas poravimosi ritualo atgarsis, kai susirenka gražuolės ir išrenkama pati pačiausia, verta princo mergina ar kažkaip panašiai. Patriarchalinės kultūros rudimentas. Gerai tai ar ne – tegu sprendžia patys tėveliai. Tačiau toks suaugusiųjų pasaulio seksualizuoto elgesio modelių perkėlimas vaikams atrodo išties nesveikai mano akyse, dvelkia net, sakyčiau, pedofilija ir suteneriavimu“, – aiškino pastarasis.

Kad išorės sureikšminimas gali turėti pasekmių psichikai, diskutuojama jau ilgą laiką.

„Apskritai dabar mokyklose matoma tendencija, kai jaunimas beveik nebeskaito knygų, nesilanko teatruose ir panašiai, nesidomi aukštąja kultūra, bet noriai lanko sporto klubą, visažo ar mados kursus. Skurdi vidinė tikrovė, menkas sąmoningumas ir tik apčiuopiamų dalykų garbinimas yra trumparegystė, tai vėliau gali labai brangiai atsieiti <...>. Sunku ištarti, bet žmogus – prekė, besielis daiktas, lėlė, skamba nekaip. Tai redukuotas žmogus, apvogta jaunystė“, – pasisako psichologas.

Nemaža dalis pasaulietinių tyrimų ir psichologų taipogi įspėja, kad ankstyvas grožio kultūros poveikis gali turėti ilgalaikių pasekmių, turėsiančių įtakos savigarbai, kūno įvaizdžiui ir bendrai psichikos sveikatai^[2][3]. Juk, tarkime, vaikai, dalyvaujantys konkursuose, gali pradėti tapatinti savo savivertę su išvaizda. Toks ankstyvas dėmesys fizinei išvaizdai, o ne kitoms savybėms, gali iškreipti savęs vertinimą, skatinant perfekcionizmą. Konkursuose taipogi gali būti pabrėžiamas lieknumas arba tam tikri kūno tipai, todėl gali padidėti netvarkingo valgymo įpročių rizika. Derėtų kalbėti ir apie konkurencingo grožio konkursų pobūdį, galintį lemti intensyvią teisėjų, tėvų ar trenerių kritiką, kuri yra žalinga jautriems vaikams.

Konkursų rizika emocinei sveikatai ir socialiniam vystymuisi gali būti didesnė už naudą

Nors kai kurie tėvai mano, jog tokie konkursai didina pasitikėjimą savimi, manoma, jog rizika emocinei sveikatai, kūno įvaizdžiui ir socialiniam vystymuisi gali būti didesnė už galimą naudą. Daugelis vaikų psichologų pasisako už labiau subalansuotą veiklą, kurioje pirmenybė teikiama holistiniam augimui ir atsparumui, o ne paviršutiniškiems standartams.

Lietuvoje toks konkursas pirmą kartą surengtas 2004 metais. Vis dėlto, konkurso organizatorė Laimutė Marija Jancevičienė sakė, jog šis renginys – nieko bloga. Moteris tvirtina, jog jame mergaitės vertinamos ne pagal grožį. Kad neskirstytų dalyvių į laimėtojas bei pralaimėtojas, L. Jancevičienė tvirtina įvedusi laimėjimą, kurį gauna visos, dalyvėms įteikiant po karūną – didesnė ji ar mažesnė, priklauso nuo užimtos vietos.

Atsakomybė – ant tėvų pečių 

Vaiko teisių specialistai turi savo nuomonę. 

„Atsakomybė dėl dalyvavimo tokiuose vaikų renginiuose tenka tėvams, globėjams ar kitiems vaiku besirūpinantiems suaugusiesiems, kurie turėtų įvertinti dalyvavimo teikiamą naudą, patirtį, kurią vaikas gali įgyti, atkreipti dėmesį, kokius jausmus ir emocijas vaikui tai gali sukelti. Ne mažiau svarbu paklausti ir paties vaiko nuomonės dėl noro būti vertinamam pagal jo fizinius bruožus“, – sakė įstaigos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus patarėja Sigita Mockienė.

Visgi, jei konkurso dėmesys sutelktas tik į išorinį grožį, vaikas gali pradėti manyti, jog tai – svarbiausias dalykas. Nemaža dalis žmonių iš tikrųjų neatlyžta, esą ydinga pati idėja vaikams varžytis konkurse – net ir šauniausio moksleivio varžybose. Kadangi nemaža dalis jaunų žmonių jau ir taip nemėgsta savo kūno, jie yra linkę lygintis su kitais. Grožio standartai, savo ruožtu, suponuoja dar didesnį akligatvį, iš kurio vis kebliau ištrūkti.

Internautai taip pat pratrūko, kodėl, jei, kaip teigia organizatoriai, dalyvių išvaizda – ne svarbiausia konkurse, mergaitės vis tiek yra vertinamos pagal grožį.

„Įdomu, kada surengs naujagimių grožio konkursą... Kokie bus vertinimo kriterijai?“, – diskutuoja jie, pridurdami, kad tokie renginiai – visiškas absurdas.

Nepaisant to, kad vaikams smalsu eksperimentuoti su išvaizda, ko gero, būtina pareflektuoti, kaip jie jaučiasi viduje, pasižiūrėti, kokį turinį vartoja internete ir pan. Mat vis dar daug žmonių žmogaus vertę, deja, regi per išvaizdos prizmę.