„Nissan“ nesutiko tapti „Honda“ antrine įmone
Japonijos automobilių gamintojai „Nissan Motor“ ir „Honda Motor“ atsisakė susijungimo planų, sutikdami nutraukti susitarimo memorandumą dėl verslo integracijos, sakoma abiejų bendrovių bendrame pareiškime.[1]
Susitarimo memorandumas buvo pasirašytas praėjusių metų gruodžio 23 dieną. Buvo tikimasi, kad užbaigus susijungimą 2026 m., atsiras nauja įmonė, kuri taps ketvirta pasaulyje pagal automobilių pardavimus po Japonijos „Toyota“, Vokietijos „Volkswagen“ ir Pietų Korėjos „Hyundai“. „Honda“ yra antra pagal dydį Japonijos automobilių gamintoja, o „Nissan“ – trečia.
„Abiejų įmonių diskusijų metu buvo svarstomi įvairūs verslo integracijos struktūros variantai. „Honda“ pasiūlė pakeisti struktūrą. Užuot sutarus, kad būtų sukurta bendra kontroliuojančioji bendrovė, kurioje „Honda“ galėtų paskirti daugumą direktorių ir generalinį direktorių pagal bendrą akcijų perleidimą, kaip iš pradžių buvo nurodyta susitarimo memorandume, ji norėjo sukurti struktūrą, kurioje „Honda“ būtų patronuojanti bendrovė, o „Nissan“ būtų antrinė įmonė per akcijų apsikeitimą“, – sakoma pareiškime.
Nesijungs, bet bendradarbiaus toliau
„Nissan“ ir „Honda“ padarė išvadą, kad atsižvelgiant į didėjantį rinkos nestabilumą ir elektrifikacijos erą, tikslingiau nutraukti visas galimas diskusijas apie susijungimą ir nutraukti naujausią susitarimą. Tuo pačiu metu automobilių gamintojai pažadėjo tęsti bendradarbiavimą „pagal strateginę partnerystę, orientuotą į protingų ir elektrifikuotų transporto priemonių erą“.
„Reuters“ teigimu, sandėris buvo vertinamas 60 mlrd. JAV dolerių. Memorandumo nutraukimas didina netikrumą dėl „Nissan“, kurią „Honda“ norėjo turėti kaip antrinę įmonę, ateities ir pabrėžia spaudimą automobilių gamintojams iš vis sparčiau besivystančių kinų gamintojų pusės.[2]
„Honda“ yra gana pasitikinti savimi ir daug kas kalba jos naudai, o „Nissan“ yra apgailėtinos būklės. Dabar jie neturi šokių partnerio, – perspėjo automobilių analitikas Kristoferis Richteris (Christopher Richter). – Jiems turbūt reikia pradėti galvoti, kuo jie dar galėtų užsiimti.“
Buvęs „Nissan“ vadovas tebekovoja dėl reputacijos – reikalauja milijardo dolerių kompensacijos
Agentūros šaltiniai teigia, kad sandoris žlugo būtent todėl, kad „Honda“ pasiūlė „Nissan“ tapti antrine įmone. Taip pat „Nissan“ visiškai neatsigavo po kelerius metus trukusios krizės ir suirutės, kurią sukėlė buvusio automobilių gamintojo vadovo Karloso Gono (Carlos Ghosn) areštas ir nušalinimas nuo pareigų 2018 metais.[3]
Prokuratūra tvirtina, kad K. Gonas, turintis Prancūzijos, Brazilijos ir Libano pilietybes, tinkamai nedeklaravo savo paties 9 milijardų jenų (58,7 mln. dolerių pagal dabartinį valiutos kursą) atlyginimo, kai 2010–2018 m. pirmininkavo „Nissan“ direktorių valdybai.
2019 metų balandį vyrui buvo skirtas namų areštas, tačiau gruodžio pabaigoje jis pabėgo į Beirutą. Japonijos prokurorai vėliau apkaltino du amerikiečius (tėvą ir sūnų) padėjus įvykdyti K. Gonui „įžūlų pabėgimą“ muzikiniai įrangai skirtoje dėžėje.
2023 metais buvęs „Nissan“ vadovas pateikė ieškinį bendrovei, reikalaudamas 1 milijardo JAV dolerių kompensacijos už žalą jo verslo reputacijai. Jis ir toliau gyvena Libane.[4]
