Vilniečių elgesį prie atliekų konteinerių stebės vaizdo kameros ir dronai – sostinė tam išleido jau 300 tūkst. eurų
Sostinė Vilnius imasi kopijuoti Kinijos kreditų sistemą ir praneša apie mieste įrengtas 69 vaizdo stebėjimo kameras ir tris dronus, kurie stebės šiukšlintojus ir juos baus.
Įdomi detalė – daugiausia gyventojų stebėjimo kamerų bus įrengta miegamuosiuose rajonuose, kur išsiskirstę gyvena didžioji dalis vilniečių. Įdomu, kodėl sostinės meras nepanoro, kad dronai ir kameros pamatytų tai, kas darosi pačioje Vilniaus širdyje ir kokie šiukšlių klodai nugulę senamiestyje?
Skelbiama, kad tokia kiniškos tipo įranga Vilniui jau kainavusi 300 tūkst. eurų, todėl vienaip ar kitaip miestas šias investuotas lėšas turės susigrąžinti per pažeidėjus, o baudos netvarkingiems gyventojams sieks nuo 600 iki 1,4 tūkst. eurų[1].
Šiuo metu prisidengiama, neva šiomis kameromis pagrinde bus stebimi tik problematiškiausi sostinėje atliekų konteineriai.
„Tos kameros stebi gyventojus, kurie netinkamai tvarko atliekas. Palieka automobilio ardymo dalis, didžiųjų gabaritų atliekas, dideles pakuotes, kurias sunkiau įdėti į konteinerį. Gyventojai jas palieka šalia, o tai daryti griežtai draudžiama.“ – komentavo Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) laikinasis vadovas Robertas Lavinskas.
R. Lavinskas papasakojo ir kokią paskirtį atlieka sostinės padanges raižantys dronai. Pasak jo, šie trys naujai įsigyti dronai skraido nustatytu maršrutu ir stebi konkrečias aikšteles ir prie jų naujai atsiradusius objektus. Esą patys dronai gyventojų neseka – tą padaro pažeidimus užfiksavę kontrolieriai.
Vien per 2023 metus buvo fiksuota 600 šiukšles netinkamai tvarkiusių sostinės gyventojų, kuriems buvo išrašyti administracinio nusižengimo protokolai.
Didžiuosiuose miestuose daugėja gyventojų stebėjimo kamerų
2022 metais sostinėje buvo priimtas sprendimas akyliau stebėti kelių eismo taisyklių pažeidėjus įrengiant vaizdo kameras[2]. Pradėta nuo Totorių gatvės, kurioje planuota įrengti daugiau nei 20-ties kamerų stebėjimo sistemą.
Prieš ketverius metus tame pačiame Vilniuje buvo nuspręsta įrengti 40 vaizdo stebėjimo kamerų. Anuomet Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė ir patvirtino apie tolimesnius sostinės planus šį kamerų tinklą plėsti ir jų įrengti dar 30 su galimybe atpažinti automobilių numerius[3].
Nuo 2018-ųjų Vilnių stebėjo jau 170 vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų skirtingose sostinės vietose. 2020 m. skaičiavimais, tam savivaldybė jau buvo skyrusi beveik 210 tūkst. eurų.
Ištisi kamerų tinklai juosiami ir uostamiestyje. Dar 2021 m. klaipėdiečiai sunerimo, kodėl miesto gatvėse daugėja į kameras panašių įrenginių, o vėliau paaiškėjo, kad jų tikslą nustatyti nėra taip paprasta, kaip ir atskirti, ar stebėjimas nevykdomas privačiai dėl neaiškių tikslų[4].
O štai panevėžiečius jau nuo 2020-ųjų stebi dronai – pasirodo, tai – jokia naujiena. Tik anuomet dronai buvo panaudoti „kilniam tikslui“ – pandemijos metu stebėti, ar viešosiose vietose nesibūriuoja daugiau nei du asmenys[5]… Nusižengusiems buvo išrašytos baudos ir sukurtas precedentas realiam Kreditų sistemos įvedimui Lietuvoje.
Kameromis fiksuojama kartais ir labai asmeninė informacija
Jau kuris laikas transporto priemones vairuojantys asmenys žino, kad gatvėse yra nuolat stebimi ir realiai užfiksuoti darantys pažeidimą gali būti bet kada, nepriklausomai nuo to, ar šalia stovi policijos pareigūnų automobilis.
Tokios kameros geba fiksuoti, kad transporto priemonės vairuotojas, užuot abejomis rankomis laikytų vairą, su viena, pavyzdžiui, krapšto nosį ar paėmęs telefoną mėgina įjungti navigaciją.
Tačiau kaip ir visur, norint stebėti kitus asmenis be asmeniško jų sutikimo, reikalingos tam tikros teisinės žinios, kad nepažeisti asmens duomenų. Ir, kas be ko, miestai, nusprendę kameromis stebėti savo gyventojus, turi puikų pasiteisinimą – viskas tik dėl jūsų pačių saugumo.
Norint neužsidirbti baudos, reikia žinoti kameroms ir dronams taikomas naudojimosi taisykles
Advokatai įvardija, kad įrengiant tokias vaizdo stebėjimo kameras, labai svarbu laikytis BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo bei kitų svarbių principų[6].
Populiarėja ir būdas tarp daugiabučių gyventojų prie laiptinių savarankiškai įsirengti tokius prietaisus vardan bendro saugumo užtikrinimo: taip galima pagauti piktavalius, apgadinusius svetimą turtą, taip pat pasitarnauja ir užpuolimo atvejais.
Patys gyventojai tokias kameras gali įsirengti savo lėšomis – tam nereikia gauti jokių specialių leidimų. Tik rekomenduojama kameras registruoti policijoje – tai esą padės greičiau pareigūnams atlikti savo darbą užfiksavus nusikalstamą veiką[7].
Apribojimai taikomi ir dronams – paprastam žmogui, norint mieste skraidinti bepilotį orlaivį, reikalingas leidimas. Kitaip tariant, jei norima dronu naudotis virš tankiai apgyvendintų teritorijų ir arčiau kaip 50 m. nuo pašalinių žmonių, reikia gauti leidimą, o tam reikalinga turėti techniškai tvarkingą droną ir išlaikyti specialų egzaminą[8].
