2050-aisiais kas antras dirbantysis Lietuvoje išlaikys pensininką: ar valstybė pasiruošusi?

Finansai ir NT, Lietuva, VerslasDovilė Barauskaitė
Suprasti akimirksniu
pensininkas
Iki 2050 metų darbingo amžiaus gyventojų dalis sumažės 30 %, o pagyvenusių žmonių priklausomybės rodiklis viršys 50 %. Matthias Zomer / Pexels nuotrauka

Lietuvos ekonomikos apžvalgoje dėmesys skiariamas visuomenės senėjimui, fiskalinio tvarumo iššūkiams

Per pastaruosius 30 metų Lietuva sparčiai artėjo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gyvenimo standartų. Naujausias EBPO Lietuvos ekonomikos tyrimas pabrėžia, kad ateityje politikos dėmesys turėtų būti skiriamas su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimo valdymui.

Tam būtina gerinti viešųjų išlaidų efektyvumą, plėsti mokesčių bazę ir skatinti formalią ekonominę veiklą, siekiant užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, teigia ekspertai. EBPO prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2025 metais augs 3,1 %, o 2026 metais ir iki 2,8 %, o šį augimą skatins atsigavęs privatus vartojimas ir laipsniškas eksporto didėjimas[1].

Šiandien Vilniuje 2025 m. Lietuvos ekonominę apžvalgą pristatė Isabell Koske. Ji pabrėžė demografinių iššūkių svarbą ir fiskalinio tvarumo būtinybę. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pažymėjo, kad, nepaisant geopolitinių ir ekonominių pokyčių, Lietuvos ekonomika išlieka atspari.

„Tiek 2025, tiek 2026 metais prognozuojamas beveik 3 % BVP augimas, o infliacija išliks tvari“, sakė jis, pabrėždamas stiprėjančią vidaus ir išorės paklausą, augančias investicijas ir atsparią darbo rinką. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į rizikas, tokias kaip tarptautinės prekybos ribojimai, geopolitinė įtampa ir demografiniai pokyčiai.

Namų ūkių vartojimo augimą turėtų palaikyti tvarus realaus darbo užmokesčio didėjimas, atspari darbo rinka, kurioje nedarbas išlieka žemesnis už ilgalaikį vidurkį, ir stiprėjantis vartotojų pasitikėjimas. Vis dėlto Lietuva susiduria su reikšmingu demografiniu iššūkiu, nes gyventojų skaičius mažėja ir senėja[2].

Pinigai
 Tiek 2025, tiek ir 2026 metais prognozuojamas beveik 3 proc. BVP augimas. John Vid/Unsplash

Populiacijai traukiantis, darbingo amžiaus gyventojų mažėja

Iki 2050 metų darbingo amžiaus gyventojų dalis sumažės 30 %, o pagyvenusių žmonių priklausomybės rodiklis viršys 50 %. Priklausomybės rodiklis (angl. dependency ratio) – tai ekonominis rodiklis, parodantis, kokia dalis gyventojų yra ekonomiškai priklausomi nuo dirbančiųjų, t. y. nebedirbantys arba dar nedirbantys žmonės (vaikai ir senjorai), lyginant su darbingo amžiaus gyventojais. Dėl šios priežasties su senėjimu susijusios išlaidos, ypač pensijoms, augs.

„Didėjančių senėjimo išlaidų finansavimas, nekenkiant fiskaliniam tvarumui, pareikalaus papildomos finansinės erdvės sukūrimo“, Vilniuje pristatydama apžvalgą sakė EBPO Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja I. Koske. Ji pabrėžė, kad tai galima pasiekti derinant viešųjų išlaidų efektyvumo didinimą, mokesčių bazės plėtrą ir formalaus užimtumo skatinimą.

Didesnis vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimas galėtų padėti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, ypač turint omenyje, kad nedarbas labiau koncentruojasi tarp šios amžiaus grupės. Svarbų vaidmenį čia atliktų mokymo programos, tačiau būtina gerinti ir sveikatos priežiūrą bei skatinti sveikesnį gyvenimo būdą.

Tinkamai valdoma imigracija taip pat galėtų sušvelninti darbo jėgos trūkumą. Be aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo, dėl visuomenės senėjimo reikės daugiau darbuotojų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos sektoriuose.

Skatinant užsienyje gyvenančių lietuvių grįžimą būtų lengviau pritraukti lengvai integruotis galinčius darbuotojus. Stipresnė konkurencija mažmeninėse energijos rinkose, gilesnės vidaus kapitalo rinkos ir tolesnis viešojo sektoriaus skaidrumo gerinimas padidintų produktyvumą.

Lietuvos ekonomikos augimo galimybės: mažiau reguliavimo, daugiau investicijų ir inovacijų

Nors Lietuvos prekių ir paslaugų rinkos reguliavimas yra mažiausiai ribojantis tarp EBPO šalių, kapitalo prieiga išlieka sudėtinga ir trukdo įmonių plėtrai. Privatiems pensijų fondams, investuojantiems į vietos ekonomiką, skatinti galėtų padėti daugiau įmonių augti.

Didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą paskatintų inovacijas ir produktyvumo augimą. Aiškesnis remtinų MTEP išlaidų apibrėžimas, trumpesnės paraiškų procedūros ir subalansuotas mokesčių lengvatų bei tiesioginės paramos mažoms inovatyvioms įmonėms derinys padėtų daugiau įmonių pasinaudoti esamomis paramos priemonėmis[3].

Pakankamas finansavimas atsinaujinančios energijos projektams ir transporto išmetamųjų teršalų mažinimas bus esminiai siekiant emisijų tikslų ir energetinio saugumo. Esant ribotai fiskalinei erdvei, ilgalaikiai projektų planai ir riziką mažinančios schemos privatiems investuotojams padėtų išvengti finansavimo spragų.

Transporto sukeliamą emisiją reikėtų mažinti didinant degalų kainas, kartu remiant mažas pajamas gaunančius namų ūkius, plečiant ir elektrifikuojant geležinkelių tinklą, gerinant kelių ir geležinkelių jungtis bei ribojant miestų plėtrą.

EBPO vertinimu, Lietuva turi galimybių pasinaudoti monetarinės politikos švelninimu, investicijomis į saugumą, Europos žaliojo kurso projektais, palankesnėmis migracijos tendencijomis, perėjimu prie tvarios energetikos ir sparčiu ES fondų lėšų panaudojimu. Tai galėtų atverti naujas augimo perspektyvas, ypač atsižvelgiant į prognozuojamą gyventojų skaičiaus mažėjimą ir senėjimą, kuris iki 2050 m. reikšmingai paveiks darbo rinką ir viešuosius finansus.