Elektros kainos kaip kaleidoskope – niekada nežinai, kokį paveikslą pamatysi
Dar viena galimai valstybinio lygmens afera – Lietuvos atjungimas nuo BRELL žiedo už 1,6 mlrd. eurų, kad galėtume save vadinti „Independent Lithuania“. „Litgrid“ vadas Rokas Masiulis tikina, kad gyventojai šių išlaidų nė nepajus, nors ateities kainų už elektrą prognozuoti negali – esą jos – kaip kaleidoskopas – niekada nežinai, kurį paveikslą pasuksi.
Galutinai nuo BRELL sistemos Baltijos šalys turėtų atsijungti jau nuo 2025 m. vasario 7 d. – gyventojams esą tam ruoštis visiškai nereikia. Nepaisant to, iš visų kišenių „nepastebimai“ bus išviliojamos didžiulės sumos[1].
Skelbiama, kad visas šis projektas „į laisvą rytojų“ Lietuvai atsieis beveik du milijardus eurų, tačiau apie 1,2 mlrd. eurų sudarys ES parama. Taigi, skaičiuojant, Lietuvai tai atsieis maždaug 400 mln. eurų. Tačiau R. Masiulis ramina – to nepajausite (kaip nepajautėte ir laivo „Independence“ aferos ir apie ją, tikėtina, jau pamiršote).
Tačiau nepajusite – tik kol kas. Visai netrukus situacija gali pasikeisti, juk tai – ne kaleidoskopą sukioti.
„Žinot, apskritai kainų prognozavimas yra sunkus dalykas. Jos kaip kaleidoskopas – pasukus vis kitas paveikslas. Šis atsijungimas yra tik viena maža dalis. Mes nežinome, kaip susidėlios kitos dalys.“ – LRT kalbėjo R. Masiulis.
Pasak R. Masiulio, tiek Lietuva, tiek Latvija ir Estija esą yra pasirengusios atsijungti nuo BRELL žiedo. Nors estų ir latvių programa – gerokai mažesnė nei Lietuvos.
ESO 160 mln. permokų vartotojams nejusdama grąžins per dešimtmetį
Žinoma, gyventojai tikrai nepajus veltui pasisavinamų 400 mln. eurų, tačiau „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO), sukaupusiam permokas iš tų pačių mokesčių mokėtojų, siekiančias 160 mln. eurų, ši suma atrodo gerokai per didelė, kad būtų grąžinta iš karto (arba bent jau per artimiausius metus).
Žadama, kad nusivylusiems vartotojams per 10 metų grąžinama suma esą bus net 40 mln. eurų didesnė dėl infliacijos ir kitų veiksnių (tačiau gali būti ir mažesnė)[2].
Štai vartotojams buvo žadėta permokas grąžinti per 2,5, įmonėms – per 7,5 metų laikotarpį pradedant nuo 2024 metų liepos ir grąžinti atitinkamai iki 2026 ir 2031 metų pabaigos[3].
Amžiaus vagystė, kurios „nepajutome“ – vardu „Independence“
Šiais metais Lietuva švenčia jubiliejų po to, kai Klaipėdos krantuose prisišvartavo tikra pinigų siurbykla, skambiai pavadinta Nepriklausomybės vardu „Independence“. Šis laivas Lietuvai turėjo garantuoti energetinę laisvę nuo Rusijos, tačiau dabar garantavo vieną – didžiules pinigų sumas išmestas tiesiog į orą.
Nuo pat laivo atgabenimo, lietuviai išvien darė klaidas – laivą nuomojosi, o ne pirko, todėl didžiulės sumos buvo leidžiamos net dešimtmetį. O taip pat už norą būti pirma tarp visų savo kaimynių Lietuva irgi susimokėjo, nors Baltijos šalys galėjo draugiškai tokį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą įsirengti kartu.
Galiausiai dujų kainos netapo mažesnės nei buvo iki tol, o gyventojams tik auga skola už tokį gėrį, kurią teks atiduot jau mūsų vaikams.
Dar geriau – Lietuva nepanaudotus SGD pajėgumus lengva ranka tiesiog atiduoda kitoms šalims, nors galėtų uždirbti iš dujų pardavimo. O štai Lietuvos kaimynai be jokių skrupulų dovanotas dujas parduoda ir iš to generuoja didžiulį pelną.
Laivo nuomos sutartis baigiasi jau šių metų pabaigoje, o išpirkimo kaina siekia 153,5 mln. JAV dolerių[4].
Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ kasmet moka po 68,9 mln. JAV dolerių, o per dešimtmetį bus sumokėti 689 mln. JAV dolerių[5].
Lietuvos miestai be elektros, bet D. Kreivys džiaugiasi elektromobilių revoliucija
Toks energetikos ministro Dainiaus Kreivio džiaugsmas yra lygiai tas pats, kas, pasak mūsų prezidento išminties, reiškia „nabašnyko pašlakstymą žaliąja arbata“.
Po savaitgalį Lietuvą prasiaubusios audros, dalis miestų vis dar atsistatinėja – kai kurie liko ne tik be elektros, bet ir be mobilaus ryšio (kas reiškia, jog gyventojai neturėjo galimybių susisiekti su pagalbos tarnybomis).
Tačiau to nebūtų gana, D. Kreivys ne tik viešai džiaugėsi, kad audros padariniai šį kartą mažesni nei 2021-aisiais, kas neva reiškia, jog namų darbai buvo atlikti (daugiau gyventojų įsigijo elektros generatorius ir įsirengė saulės elektrines su energijos kaupikliais), bet ir pats nepatingėjo pasigirti apie planuojamą naują pirkinį – generatorių.
O vyšnaitė ant torto – ministras sugalvojo dar ir pats save pasiglostyti bei uodegą pasikelti. Juk kas daugiau pagirs, jei ne pats save? Pasirodo, Lietuva labai daug nuveikusi elektromobilių klausimu ir visai nesvarbu, kad dingus elektrai, tokia nepakrauta transporto priemonė tiesiog nepajudėtų iš taško A į tašką B.
„Šiandien Lietuvoje turime 23 tūkstančius elektromobilių, iš kurių beveik 14 tūkstančių yra grynieji elektromobiliai – tai yra beveik dešimt kartų daugiau nei prieš penkerius metus. Lietuvos energetikos agentūra nuolat stebi degalų kainas; jos analizė rodo, jog keliauti elektromobiliu iš tiesų yra pigiau nei dyzeliniu ar benzininiu automobiliu“, – savo feisbuko paskyroje džiūgavo D. Kreivys.
Ministre, apie pasiekimus pakalbėsime vėliau. O kaip situacija su jau daugiau nei 3 dienas be elektros likusiais Lietuvos gyventojais?
