15-metis kreipėsi į teismą dėl tėvų spaudimo siekti profesionalių sporto rezultatų

Vaikų balsas Lietuvoje tampa atskaitos tašku

Pasitaiko atvejų, kuomet tėvai nepakankamai rūpinasi atžalomis arba naudoja prieš jas smurtą bei pasitelkia kitus netinkamus veiksmus. Tačiau būna atvejų, kai tarnybos patiki melagingais vaikų pranešimais apie neva netinkamą tėvų elgesį.

Jau kurį laiką Lietuvos padangę uzurpavę sunkiai atpažįstami vaidmenys. Vaikai įgudo skųsti savo tėvus dėl visko, kas jiems atrodo netinkama: daliai iš jų nepatinka, jog tėvai liepia sportuoti, kitiems – kad jie pataria valgyti daugiau daržovių, mokytis ar netgi draudžia rūkyti bei vartoti alkoholį? Dėl to kai kurie paaugliai, neva žinantys, kaip reikia gyventi, tėvus „kala“ prie kryžiaus skųsdami juos tarnyboms.

Tokį elgesį, kaip manoma, skatina reklamos, kuriose mirga užrašai: „Pranešk apie blogą elgesį su vaikais” ir pan. Gyvenimu nepatenkintų šeimų gaudesį išsyk atliepia institucijos, spręsdamos problemas, kurios kartais gali būti laužtos iš piršto. Nors ši tendencija dažniau pastebima Vakarų šalyse, kuriose vaiko teisės ir individualizmas yra stipriai akcentuojami, Lietuvoje vaiko teisių apsauga taip pat užima daug vietos. Teisminių ginčų tarp vaikų ir tėvų atveju vaiko interesus gina specializuotos institucijos.

D. Šakalienė – viena pirmųjų, įvedusių reformą tėvų demaskavimui

Krašto apsaugos ministrės postą užimanti Dovilė Šakalienė ne tik nustebino dabartinėmis pareigybėmis, bet ir 2017-aisiais inicijuota skandalingai pagarsėjusia ir dalies gyventojų pasipiktinimo sulaukusia „Matuko reforma“. Prabėgus beveik aštuoniems metams, aiškėja, kad dalis Lietuvos šeimų iki šiol nesusikalba su atžalomis, mindamos teismų slenksčius. 

2017 m. vasario 14 d. seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, numatyta nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus, taip pat aptartas mechanizmas vaikų teisių apsaugos tarnyboms. Dėl jo įstaigos greičiau reaguoja į galimą grėsmę vaikui. Tuo tarpu nustačius pažeidimus, vaikas gali būti iš šeimos atimtas – tiesa, kartais nesigilinant į situaciją. 

Nors tikslios statistikos apie vaikų paėmimą iš šeimų prieš ir po reformos nėra, per pastaruosius metus teismai leido paimti apie 1200 vaikų kasmet. Dalis jų vėliau grąžinami į šeimas. 

„Matuko reforma“ – įrankis manipuliuoti tėvais?

2018-aisiais šalį sudrebino Kručinskų drama^[1]. Tuomet iš kauniečių šeimos buvo atimti vaikai, praeiviui užfiksavus, kaip motina suduoda vaikui per užpakalį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o du mažamečiai Kručinskų vaikai laikinai paimti iš šeimos. Motinai Eglei Kručinskienei buvo pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Vėliau teismas ją išteisino, pripažindamas, jog jos veiksmai nebuvo pavojingi. Minėtas atvejis netruko sukelti rezonansą visuomenėje. Dėl jo kilo diskusijos dėl vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmų teisėtumo ir proporcingumo.

„Matuko reforma“, iš tiesų, galėjo duoti pradžią vaiko teisių apsaugos sistemos apynasriui. Visgi, dalis atvejų, tarp jų ir Kručinskų byla, kelia diskusijas dėl tarnybų veiksmų proporcingumo bei tėvų teisių apsaugos. Juk toks įrankis gali tapti priemone manipuliuoti tėvais, o tėvams – vaikais, pavyzdžiui, skyrybų atveju, apkaltinant sutuoktinį pakėlus prieš vaiką ranką.

Su nuline tolerancija fizinėms bausmėms, šalyje taip pat buvo įteisinta, kad bet kokios fizinės bausmės (tarkime, mušimas, pliaukštelėjimas) laikomos smurto forma. 

15-metis į teismą padavė tėvus, verčiančius jį sportuoti ir sveikai maitintis?

Epicentre – galimai dar viena „Matuko reformos“ bangos atplaiša. 

15-metis į teismą padavė tėvus, verčiančius jį sportuoti, keisti mitybą ir laikytis mokslų bei laisvalaikio grafiko^[2]. Lietuvos civilinis kodeksas leidžia vaikams, kurie mano, kad tėvai ar globėjai pažeidinėja jų teises, kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba tiesiogiai į teismą, jeigu vaikas jau yra sulaukęs 14 metų^[3]. Advokatė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė skaičiuoja keletą paauglių, kuriems neva nepavyksta susikalbėti su tėvais paprastu būdu. Dėl to jie siekia apginti savo teises teisme. Šiuo atveju kalbama ne apie vaikų apsaugą nuo smurto ar nepriežiūros, bet apie civilinių teisių gynybą. Kita vertus, net ir lygioje vietoje galima pastebėti „ašakų“, paaugliui kvestionuojant bet kokį tėvų poelgį.

„Nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bet jeigu vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja ar neužtikrina jo teisių, tai jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos. Čia gali būti bet kokios teisės: jo mokymosi, auklėjimo, sveikatos priežiūros klausimai ar dėl jo turto, nes yra tokių situacijų, kai vaikas turi turto arba netgi uždirba pinigus“, – aiškina R. Rynkevičiūtė-Jančiauskienė.

Nors atvejų, kai paaugliai siekia savarankiškai apginti savo teises, nėra daug, svarstoma, esą jų gali padaugėti. Vaikai dėl, jų manymu, netinkamo tėvų elgesio, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, o nuo 14 metų amžiaus – į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba savo pasirinktą advokatą, kurio paslaugas konkrečioje byloje gali apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tik pagal valstybės nustatytus įkainius.

„Vienas iš tokių įdomesnių atvejų, kai kreipėsi vaikas, kuriam yra beveik 16 metų. Jis gyvena pilnoje šeimoje, turi brolių ir seserų, bet skundžiasi, kad jo teisės pažeistos ir kad jis diskriminuojamas. O diskriminacija įžvelgiama per tai, kad jam, palyginus su kitais broliais ir seserimis, taikomas kitoks auklėjimas. Tai susiję su jo mokymusi ir papildomais užsiėmimais. Tėvai iš vaiko, jo nuomone, per daug reikalauja. Yra du būreliai, kurie vaikui iš tikrųjų sekėsi, bet jį verčia sportuoti rimčiau, dalyvauti olimpiadose, daromas spaudimas, iš jo reikalaujama pasiekimų, jo režimas, palyginti su broliais ir seserimis, yra žymiai griežtesnis maisto, poilsio ir užsiėmimų atžvilgiu. Vaikas pats savęs nemato toje sporto srityje, bet tėvai iš jo reikalauja, daro ultimatumus ir vaikas jaučia, kad jo teisė į poilsį, į pasirinkimą yra ribojama“, – pasakoja advokatė.

Tačiau situacijos, galima sakyti, niekada nebūna vienareikšmės. Juk paauglių ambicijoms galiausiai gali pritrūkti „rėmų“ – nuo noro pakeisti mokyklą iki teisinio ginčio atsisakant valgyti kiaušinienę.

Lietuvoje nepilnamečiams užtikrinama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kai jie kreipiasi į teismą dėl savo teisių gynimo, kai yra traukiami administracinėn atsakomybėn ar tam tikrais atvejais baudžiamosiose bylose, net jeigu yra iš turtingos šeimos ar turi savo turto. Skaičiuojama, jog per 2024 m. tris ketvirčius teisinė pagalba nepilnamečiams vaikams buvo suteikta 43 atvejais, 2023 m. – 57 atvejais, 2022 m. – 71 atveju. 2022 m. apie galimus vaiko teisių pažeidimus iš viso pranešė 193 vaikai, 2023 m. – 231 vaikas, šiais metais kreipėsi beveik 200 vaikų.