Į KAM siūloma D. Šakalienė – iki šiol dalis tėvų „spjaudosi“ išgirdę šią pavardę

G. Paluckas su prezidentu jau aptarė naujojo Ministrų kabineto sudėtį

Ketvirtadienį šalies vadovui į premjero postą paskyrus socialdemokratą Gintautą Palucką, pradėjo aiškėti ir pirmosios kandidatų į naująjį Ministrų kabinetą, pavardės. Nors, kaip nurodo prezidentas, šias pareigas turi eiti skaidrūs ir dirbantys Lietuvai žmonės, Dovilės Šakalienės pavardė tapti naująja krašto apsaugos ministre ne vieną nustebino.

Po kone valandą trukusio susitikimo su Jo Ekscelencija Gitanu Nausėda, G. Paluckas pranešė ir daugmaž turintis pirmąjį naujosios Vyriausybės žemėlapį^[1].

Naujasis Vyriausybės vadovas ketvirtadienį patvirtino, kad į užsienio reikalų ministrus teikia prezidento patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą, į krašto apsaugos – Seimo narę Dovilę Šakalienę, į švietimo – parlamentarę Ramintą Popovienę, vidaus reikalų – Alytaus m. merą Nerijų Cesiulį.

Susisiekimo ministru teikiamas Seimo narys Eugenijus Sabutis, socialinės apsaugos – parlamento narė Inga Ruginienė.

Kol kas garsiai neįvardinama sveikatos apsaugos ministro pavardė, nors G. Paluckas ją jau pateikęs prezidentui.

Žiniasklaida skelbia, kad atsisėsti į naujojo finansų ministro kėdę kviečiamas jau 2012-2016 m. laikotarpiu joje sėdėjęs Rimantas Šadžius, o naujuoju Kultūros ministerijos vadovu norima paskirti šias pareigas jau taip pat ėjusį Šarūną Birutį.

Pagal pasirašytąją valdančiosios koalicijos sutartį, socialdemokratams priklauso 9 iš 14-os portfelių naujajame ministrų kabinete. Todėl likusiuosius ketina išsidalyti partneriai: į ekonomikos ir inovacijų ministrus siūlomas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas, į energetikos ministrus – jau šias pareigas 2016-2020 m. ėjęs Žygimantas Vaičiūnas.

Remigijaus Žemaitaičio įkurtai „Nemuno aušrai“ taip pat priklauso deleguoti du savo ministrus – į Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, tačiau kol kas šios pavardės neatskleidžiamos.

D. Šakalienės pavardė tokiame atsakingame poste visuomenę gerokai nustebinusi

Tačiau naujasis kandidatų į ministrus žemėlapis sulaukė ir ne visai teigiamų reakcijų iš pačios visuomenės. Labiausiai akcentuojama Dovilės Šakalienės pavardė – politikės, kuri 2017-aisiais ėmėsi „Matuko reformos“, nuo kurios dar iki šiolei „spjaudosi“ dalis Lietuvos šeimų.

2017 m. vasario 14 d. seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, buvo numatyta absoliuti nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus, aiškesnis mechanizmas vaikų teisių apsaugos tarnyboms, leidžiantis greičiau reaguoti į grėsmę vaikui bei nustatyta grėsmės lygių sistema, pagal kurią galima spręsti, ar būtina vaiką laikinai paimti iš jam nesaugios aplinkos.

Tačiau vos pradėjus taikyti įstatymą, Lietuva kaipmat jo „atsikando“. Kartu su „Matuko reforma“ į Lietuvą atėjo ir neramūs laikai, kuomet tarnybos ėmė atiminėti vaikus iš šeimų be jokios didelės priežasties, o tėvai po truputį pradėjo nebetekti galių auklėjant savo vaikus.

Štai 2018 m. visą Lietuvą sudrebino Kručinskų drama, kai iš kauniečių šeimos buvo atimti vaikai po to, kai praeivis užfiksavo, kaip motina suduoda vaikui per sėdmenis.

Po to laiko šalyje nuvilnijo dar ne vienas skandalas, tačiau akivaizdu tapo ir tai, kad „Matuko reforma“ tapo puikia manipuliatyvia priemone besiskiriantiems tėvams ir tą parodė pernai metais Palangoje tarnybų jėga nuo mamos išplėštas vaikas, šiems besislapstant, kad mažametis nebūtų grąžintas tėvui^[2].

Nepatenkinta tokia premjero siūloma kandidate į krašto apsaugos ministro kėdę, visuomenė teiravosi, ar apskritai nėra galimybės į tokias pareigas paskirti „adekvataus“ gynybos ministro, turinčio ilgametę patirtį šioje srityje.

„Kaskart, kai ministruose atsiduria vis fainesni personažai, prieinu minties, kad tai yra geriausia, ką partija iš savo minios gali pasiūlyti – negi jie samdys kokį karininką, kuris bent išmano savo reikalą“, – svarstė kitas pilietis.

Kokį ryšį D. Šakalienė turi su nacionalinio saugumo klausimais?

Nepaisant politikės, anksčiau į seimą atėjusios su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir vėliau perbėgusios pas liberalus, o galiausiai vietą atradusios Lietuvos socialdemokratų partijoje, „nuopelnų“ Lietuvai, esminiu klausimu tampa jos kompetencija gynybos klausimais.

Kaip seimo narė, kuri būdama parlamente sugebėjo kelis kartus kardinaliai pakeisti savo politines vertybes, dabar staiga keičia ir savo profilį – iš socialinių bei šeimos reikalų iškart „šoka“ prie šalies gynybos klausimų? Ir dar tokiu neramiu metu.

Tiesa, toks sprendimas esą argumentuojamas D. Šakalienės pastangomis priklausant seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) praėjusios kadencijos metu ir taip neva ketverius metus kūriant savo įvaizdį kaip „išmanančios nacionalinio saugumo politikos klausimus“.

D. Šakalienė teigė tapusi naująja krašto apsaugos ministre naujų vėjų pūsti į ministeriją iškart nesiimtų – tęstų savo pirmtako Lauryno Kasčiūno darbus, tarp kurių – Vokietijos brigados priėmimas, finansavimo gynybai didinimas, ginkluotųjų pajėgų stiprinimas, divizija.

Patogus sprendimas KAM „vairuoti“ nuo galinės sėdynės?

O tuo tarpu pasirodo ir pirmųjų pasvarstymų, kodėl D. Šakalienės figūra apskritai patraukė dėmesį į tokias aukštas ir didelės kvalifikacijos reikalaujančias pareigas.

Štai socialinėje erdvėje pasirodęs Lietuvos gynybos blogerio įrašas davė ir tam tikrų atsakymų.

„Labai aiškūs kandidatės vadovauti KAM prioritetai. Šimtaprocentinis tikslų tęstinumas. Jei taip nutiks, tai bus labai palankus krašto apsaugai pasirinkimas. Beje, ponia Dovilė Šakalienė nesyk tiek neoficialiai, tiek ir viešai yra pareiškusi apie kariuomenės vado karinio patarimo svarbą jos sprendimams. Tą patį galiu pasakyti ir dėl kandidato vadovauti Užsienio reikalų ministerijai pono Kęstučio Budrio“, – komentavo Lietuvos gynybos blogeris^[3].

Kalbant paprastai, politike, neturinčia didelės ir ilgametės patirties sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus, bus itin paprasta pasinaudoti darant sprendimus nuo „galinės sėdynės“.