Žvalgyba siūlo darbą: kam pasiseks iššifruoti paveikslą, tas bus kviečiamas į tarnybą

Norite tapti naujuoju agentu 007? Britų žvalgyba siūlo darbą

Apie slaptąsias tarnybas ir šnipus sukurta daugybė filmų ir knygų, vienas žinomiausių – apie Džeimsą Bondą arba agentą 007. Peržiūrėjus šiuos filmus, ne vienas yra svajojęs apie šį darbą, o dabar šią svajonę galima išpildyti. Britų žvalgyba ieško naujų darbuotojų.

Jungtinės Karalystės žvalgybos organizacija paskelbė darbo skelbimą ir pasidalino paveikslėliu, kuriame yra paslėpti užšifruoti pranešimai. Nuotraukoje iš viso paslėpta net 13 elementų, vaizduojančių abėcėlės raides, kurias sujungus, galima atskleisti slaptą žinutę. Tie, kam pavyks iššifruoti užduotį, gaus kvietimą prisijungti prie žvalgybos ir tapti agentais^[1].

Kartu su Mančesteryje gyvenančiu menininku Justinu Eagletonu sukurta dėlionė skirta žmonėms, kurie skirtingai apdoroja informaciją ir turi stiprių mąstymo įgūdžių^[2]. Žvalgybos organizacijos teigimu, įgūdžiai, kurių reikia iššifruoti pateiktą paveikslėlį, yra itin svarbūs vykdant šiuolaikinę misiją užtikrinti šalies saugumą, pasirengti kovai su nusikalstamomis grupuotėmis, teroristais ir pavienių asmenų keliamomis grėsmėmis realiame pasaulyje ir internete.

Jungtinės Karalystės vyriausybės komunikacijos būstinės (GCHQ) direktorė Anne Keast-Butler sako, kad ieškant naujų darbuotojų taip pat labai svarbus įvairovės užtikrinimas, tad prisijungti prie žvalgybos gali būti kviečiami skirtingų sričių įgūdžių turintys asmenys. Jie taip pat žvalgyboje gali užsiimti skirtinga veikla: nuo žvalgybos analitiko ir duomenų mokslininko, iki projektų vadovo ir inžinieriaus. Taip pat nebūtina turėti universitetinį išsilavinimą.

„Mums tai reiškia, kad reikia suburti žmones, turinčius skirtingą išsilavinimą, skirtingą patirtį, skirtingas įžvalgas, skirtingas žinias, ir sukurti komandą, kurioje visi galėtume atlikti savo vaidmenį. Akivaizdu, kad įvairovė mums yra labai svarbi užduotis“, – teigia GCHQ direktorė A. Keast-Butle.

Norinčių prisijungti prie žvalgybos kiekvienais metais vis mažėja

Remiantis paskutiniais Jungtinės Karalystės parlamento komiteto duomenimis, dėl įdarbinimo ir išlaikymo problemų bendras žvalgybos agentūros darbuotojų skaičius sumažėjo iki žemiausio lygio per trejus metus^[3].

Pastaraisiais metais naujų darbuotojų pritraukimas ir esamų darbuotojų įtikinimas pasilikti agentūroje tapo dideliu iššūkiu. Prie to prisidėjo ir ilgas įdarbinimo procesas, atotrūkis tarp kibernetinių specialistų atlyginimų viešajame ir privačiajame sektoriuose, taip pat ir COVID-19 pandemija.

Remiantis Žvalgybos ir saugumo komiteto (ISC) metinės ataskaitos priedu, bendras visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius 2022 m. kovo mėnesį sumažėjo iki 7082. Ankstesniais metais agentūroje dirbo 7181 darbuotojai.

Kita vertus, nepaisant to, kad tais metais daugiau kaip 200 pareigybių buvo neužpildytos, o ankstesniais metais neužpildyta daugiau kaip 460 pareigybių, agentūra parlamentiniam komitetui pranešė apie keletą svarbių pasiekimų, įskaitant tai, kad GCHQ ir Nacionalinės kibernetinės pajėgos padėjo vyriausybei reaguoti į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Jungtinės Karalystės vyriausybė turi kelias žvalgybos agentūras, kurios užsiima slapta veikla, šnipinėjimu, informacijos rinkimu. Keturios pagrindinės agentūros yra Slaptoji žvalgybos tarnyba (SIS arba MI6), Saugumo tarnyba (MI5), Vyriausybinė ryšių valdyba (GCHQ) ir Gynybos žvalgyba (DI). Agentūros yra pavaldžios trims vyriausybės departamentams: Užsienio reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Gynybos ministerijai.

Šios agentūros yra atsakingos už užsienio ir vidaus žvalgybos informacijos rinkimą, analizę ir panaudojimą, karinę žvalgybą, šnipinėjimą ir kontržvalgybą. Jų atliekami žvalgybos vertinimai padeda palaikyti Jungtinės Karalystės užsienio santykius, užtikrinti Jungtinės Karalystės nacionalinį saugumą, karinį planavimą, visuomenės saugumą ir teisėsaugą Jungtinėje Karalystėje.

Agentai, šnipai ir žvalgybininkai – ne tik veiksmo filmų veikėjai, bet ir istorijos dalis

Žvalgybinių organizacijų istorija siekia XIX amžių. Būtent 1917 m. apibūdinamas kaip svarbiausias Didžiosios Britanijos žvalgybos triumfas. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo vienas pirmųjų atvejų, kai britų signalų žvalgybos informacija paveikė pasaulio įvykius^[4].

Tačiau žvalgybos agentūrų istorija yra gili, persipynusi su karybos, politikos ir pasaulinių įvykių raida bei, žinoma, istorija. Žvalgybos informacijos rinkimas buvo žmonijos istorijos dalis nuo seniausių laikų. Tokios senovės civilizacijos kaip Egiptas, Asirija ir Persija samdė šnipus kariniais ir politiniais tikslais.

Viduramžių ir Renesanso laikotarpiais Europos monarchai ir miestai-valstybės šnipinėjimo, kontržvalgybos tikslais taip pat naudojo šnipus. Apie žvalgybos rinkimo svarbą politikoje rašė tokios žymios asmenybės kaip Makiavelis.

Susikūrus modernioms nacionalinėms valstybėms, buvo sukurti labiau formalizuoti žvalgybos tinklai. Pavyzdžiui, 1909 m. buvo įkurtas britų slaptųjų tarnybų biuras, padėjęs pagrindus tam, kas vėliau tapo MI5 ir MI6.

Tarpukario laikotarpiu toliau plėtėsi žvalgybos agentūros, ypač reaguojant į kylančias grėsmes, tokias kaip fašizmas ir komunizmas. Minimu laikotarpiu išryškėjo tokios agentūros kaip NKVD – sovietų slaptoji policija ir gestapas – nacistinės Vokietijos slaptoji policija.

Antrajame pasauliniame kare neregėtai išsiplėtė žvalgybos veikla, o Šaltojo karo epochai buvo būdinga intensyvi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos žvalgybos konkurencija. Abi pusės vykdė šnipinėjimą, kontržvalgybą ir slaptas operacijas visame pasaulyje.

Pasibaigus Šaltajam karui, žvalgybos agentūros susidūrė su naujais iššūkiais, įskaitant terorizmą, masinio naikinimo ginklų platinimą ir kibernetines grėsmes. Tokios agentūros kaip CŽV ir NSA prisitaikė prie šių naujų realijų, daugiau dėmesio skirdamos kovai su terorizmu ir kibernetiniam saugumui.