Vietoje pandų – čiau čiau veislės šunys
Vienas Kinijos zoologijos sodas nustebino savo lankytojus: atvykę apžiūrėti itin populiarių ir mylimų pandų lankytojai vietoje jų išvydo čiau čiau veislės šunis. Taip zoologijos sodas pabandė pritraukti daugiau lankytojų, kai susidūrė su pandų trūkumu.
Zoologijos sodo Kinijos Taidžou mieste, Dziangsu provincijoje darbuotojai nusprendė aprengti čiau čiau veislės šunis pandomis, o tada gyvūnai buvo patalpinti į specialų aptvarą, skirtą šiems akį traukiantiems egzotiniams gyvūnams.
Zoologijos sodo savininkas vietos žiniasklaidos buvo paklaustas, kaip kilo ši idėja.
„Norėjome tai padaryti, nes mūsų zoologijos sode vis dar nėra pandų“, – sakė jis žiniasklaidai ir pridūrė, kad tai buvo darbuotojų pasiūlymas, siekiant padidinti įstaigos populiarumą[1].
Didžiosios pandos yra endeminė Kinijos rūšis. Tai reiškia, kad natūraliomis sąlygomis jų pasitaiko tik centrinėje šalies dalyje. Šiuo metu jų populiaciją sudaro kiek daugiau nei 1 800 gyvūnų, iš jų 600 yra nelaisvėje.
Tiek kinai, tiek užsienio turistai dievina pandas, tačiau dėl jų retumo, tikrai ne kiekvienas zoologijos sodas gali jomis pasigirti.
Be to, pandas laikyti labai brangu, nes itin sudėtinga gauti pakankamai bambuko. Paprastai pandos valgo tik šviežią bambuką, kasdien jo reikia apie 40 kg[2]. 2011 m. buvo pranešta, kad Edinburgo zoologijos sodas dviem pandoms maitinti per metus išleidžia 107 000 JAV dolerių.
Tačiau Kinijos Taidžou miesto zoologijos sodo iniciatyva pandomis aprengti šunis, regis, davė priešingą rezultatą nei buvo tikėtasi.
Šunų-pandų nuotraukos ir filmuota medžiaga greitai išplito socialiniuose tinkluose, zoologijos sode iš tiesų apsilankė dešimtys tūkstančių žmonių, vien tam, kad pamatytų pandas. Vis dėlto, lankytojai skundėsi, kad jie buvo klaidinami ir manė, jog tai tikri pandos jaunikliai ir tik atvykę pamatė, kad visa tai melas.
Lankytojai taip pat nerimavo dėl to, kad šunys buvo specialiai apkirpti ir nudažyti pandos spalvomis vien tam, kad atrodytų kaip šie gyvūnai. Pasipylė kritika, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad su gyvūnais taip elgtis nederėtų, nors Kinijoje tai ir yra populiarus reiškinys.
Kinija pandomis žavi pasaulį ir net naudoja kaip diplomatinį triuką
Pandos Kinijoje yra ne tik itin saugoma ir mylima gyvūnų rūšis, tačiau ir tikra nacionalinė vertybė bei turtas, neretai pasitelkiamas ir politiniams tikslams pasiekti ar diplomatiniams nesutarimams užglaistyti.
Praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai 1972 m. JAV prezidentas Ričardas Niksonas surengė istorinę kelionę į Kiniją ir nutraukė daugiau nei du dešimtmečius trukusią įtampą tarp abiejų šalių, į Jungtines Valstijas dovanų atvyko 18 mėnesių pandų pora[3].
Kinijos premjero Zhou Enlai į Ameriką atsiųstos pandos buvo Kinijos „pandų diplomatijos“ įrodymas. Tai politika, kai pandos užsienio šalims buvo siunčiamos kaip diplomatinės dovanos, pradėta taikyti dar Tangų dinastijos laikais.
Dar 1941 m. dvi pandos taip pat buvo išsiųstos į Jungtines Valstijas, vėliau, šeštajame dešimtmetyje, buvo žinoma, kad Kinija siuntė pandas kaip dovanas šalies komunistinėms sąjungininkėms, tarp kurių buvo Šiaurės Korėja ir Sovietų Sąjunga.
Vienas naujesnių „pandų diplomatijos“ atvejų fiksuotas 2014 m. kovą, kai pradingus Malaizijos oro linijų 370-ojo reiso lėktuvui, išaugo įtampa tarp Kinijos ir Malaizijos. Netrukus Kinija į Malaizija pasiuntė dvi mylimas pandas, o šis žingsnis buvo laikomas taikos dovana.
Dėl politinių draugysčių ir partnerysčių, Kinija savo pandas taip pat skolina Vakarų šalių zoologijos sodams, o dvišaliams santykiams pašlijus, susigrąžina namo.
Neseniai Kinija paskelbė, kad baigė rengti susitarimus dėl kelių Kinijos didžiųjų pandų skolinimo Ispanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų zoologijos sodams. Ši žinia paskelbta po to, kai Kinija 2023 m. susigrąžino tris didžiąsias pandas, gyvenusias Vašingtono nacionaliniame zoologijos sode ir vieną, gyvenusią Memfio zoologijos sode Tenesyje. Po šio sprendimo Jungtinėse Valstijose liko tik keturios pandos. 2023 m. buvo susigražintos ir dvi didžiosios pandos, nuo 2011 m. gyvenusios Edinburgo zoologijos sode. Šie sprendimai buvo priimti tuo metu, kai Pekino ir Vakarų santykiai buvo pašliję.
Pandų nykimą pavyko pristabdyti, tačiau jos ir toliau lieka itin retos
Naujausio, 2014 m. surašymo metu nustatyta, kad laisvėje gyvena 1864 didžiosios pandos. Nors šis skaičius vis dar labai mažas, tai tikra sėkmės istorija, nes praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje jų skaičius siekė maždaug 1 000. Tai reiškia, kad per pastaruosius metus didžiųjų pandų skaičius padidėjo 17 proc., o dėl to, 2016 m. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. International Union for Conservation of Nature) sumažino pandų rūšies statusą iki pažeidžiamo, vietoje nykstančio[4].
Tačiau tam prireikė milžiniškų pastangų, kurios ne visada buvo vaisingos. Tai rodo ir istorija. 1966 m. Londono zoologijos sodo prižiūrėtojai į komercinį lėktuvą įlaipino didžiulę pandą, vardu Chi-Chi. Lėktuvas skrido į Rusiją ir turėjo atvykti į Maskvos zoologijos sodą, kur Chi-Chi turėjo susipažinti su šiek tiek jaunesniu patinu, vardu An-An, tuo metu vieninteliu kitu nelaisvėje gyvenusiu pandų patinu, buvusiu už Kinijos ribų. Buvo siekiama, kad abi meškos susiporuotų.
Ruošdamasi Chi-Chi išvykimui, „British European Airways“ pašalino apie 30 vietų lėktuvo priekyje. Panda buvo gabenama dėžėje ir nuo 37 keleivių atskirta stikline pertvara. Skrydžio palydovai nuolat purškė oro gaiviklį, kad tik išsklaidytų maždaug 235 kg sveriančio gyvūno kvapą, o tiekiant maistą, lėktuvo palydovai keleiviams patiekė ir bambukinių širdelių, skirtų Chi-Chi garbei.
Žiniasklaida, užgniaužusi kvapą atidžiai sekė dviejų pandų istoriją, kuri sėkmingai nesibaigė. Kai pandos pirmą kartą susitiko Maskvoje, An-An užpuolė Chi-Chi ir zoologijos sodo prižiūrėtojams teko jas atskirti šluotomis. Vėliau prižiūrėtojai surengė dar vieną susitikimą, tačiau šį kartą Chi-Chi užpuolė An-An. Jų santykiams nesiklostant, netrukus Chi-Chi grįžo į Londoną.
Nors bandymai suporuoti Chi-Chi ir An-An nepavyko, jie tapo masinės pasaulinės kampanijos, skirtos pandoms nelaisvėje veisti, pradžia. Tuomet ją skatino skubos jausmas: didžiųjų pandų populiacija sparčiai mažėjo. Buvo imtasi aktyvių veiksmų veisiant pandas nelaisvėje bei siekiant užtikrinti paskutinių likusiųjų apsaugą natūralioje aplinkoje. Dabar matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje šios pastangos pasiteisino, pandų populiacija po truputį, tačiau auga.
