Kiaulpienės: nepageidaujamos sodinininkų, tačiau išskirtinai naudingos žmogaus sveikatai
Kiaulpienes žino ir atpažįsta visi, tačiau daugelis šiuos augalus vertina nepakankamai. Sodininkai neretai jomis skundžiasi ir iš savo vejų bei pievų bando išnaikinti. Ūkininkai šias žoles naudoja gyvulių pašarui, o sveikuoliai bei alternatyvios medicinos šalininkai į kiaulpienes žvelgia kaip į milžinišką, ne visų dar atrastą sveikatingumo šaltinį.
Juk kiaulpienė, dažno mūsų vadinama tiesiog piene, yra tikras sveikatos ir grožio eliksyras. Kiaulpienės yra stebėtinai universalios ir gali būti naudingos tiek savo vitaminais bei mineralais, tiek ir praturtinant bei praplečiant savo mitybos racioną. Kiaulpienės gali pasitarnauti ir grožio tikslais: šie augalai leidžia palaikyti puikias kūno formas, nes teigiamai veikia virškinimą, taip pat padeda odai ir plaukams.
O plačiau apie šiuo metu jau sužydusių kiaulpienių naudą išskirtinai 77.lt papasakojo žolininkė, natūralios kosmetikos, papildų gamintoja Ilona Ugintė. Ji ne tik pasidalino patarimais kada geriausia rinkti bei kaip panaudoti kiaulpienes, tačiau atskleidė ir keletą įdomių receptų, galinčių padėti kiaulpienes įtraukti į kasdienį mūsų mitybos racioną ar grožio puoselėjimo ritualą.
Pienėse gausu vitaminų, mineralų bei skaidulų, o svarbiausia jų turime daug ir nemokamai
Paprastoji kiaulpienė (lot.Taraxacum officinale) yra astrinių (lot. Asteraceae) šeimos kiaulpienių genties augalas[1]. Tai daugiametis žolinis augalas, geriausiai pasižymintis tuo, kad nuskynus lapą ar kitą augalo dalį, iš jo teka baltas skystis. Kiaulpienių, dar vadinamų pienėmis, žiedai yra geltoni, jos žydi balandžio–gegužės mėnesiais.
Pienės auga parkuose, pievose, ganyklose, laukuose, pelkėse. Nors tai yra gana įkyri žolė, paplitusi ir derlingesnėse dirvose, kartu tai sveikatai ypač naudingas augalas. Yra žinoma, kad kiaulpienės yra ypač maistingos, jose gausu įvairių vitaminų, mineralų ir skaidulų: tai vitaminų A, B, C, E ir K šaltinis, lapuose taip pat yra daug mineralų, įskaitant geležį, kalcį, magnį ir kalį.
Augalo šaknyse gausu angliavandenio inulino – tai augaluose randamos tirpios skaidulos, kurios padeda palaikyti sveikų žarnyno bakterijų dauginimąsi ir balansą.
Kiaulpienėse taip pat yra daug antioksidanto beta karotino, kuris gali apsaugoti nuo ląstelių pažeidimo ir oksidacinio streso.
Kiaulpienė yra vaistažolė, kurios visos dalys yra naudingos
I. Ugintė drąsiai teigia, kad kiaulpienė yra tokia vaistažolė, kurios visos dalys yra naudingos, belieka išmokti tinkamai jomis naudotis.
„Anksti pavasarį ir rudenį renkame šaknis. Šaknys renkamos iki žydėjimo. Geriau rudenį, bet ir anksti pavasarį jos yra tinkamos, iki pumpurų formavimosi. Pavasarį renkame lapus, iki žydėjimo jie turi daug maistinių ir vaistinių medžiagų. Jau pradėjus augalui žydėti, renkame neprasiskleidusius pumpurėlius ir žiedus“, – teigia I. Ugintė.
I. Ugintė pabrėžia, kad naudojamos visos kiaulpienės dalys, net ir kotelis, o iš augalo dalių galima gaminti įvairius patiekalus ar arbatas.
„Pavyzdžiui, aš esu išradus tokį būdą, nežinau, gal kažkas irgi tai daro, kad kiaulpienių žiedus nurinkus, palaikau kelias valandas, kad išbėgtų vabaliukai ir tada per mėsmalę, su stambiausiu peiliuku sumalu, parą fermentuoju sukišus į stiklainį, sutrombuoju ir užsuku, kad nepapultų deguonis ir po paros džiovinu džiovyklėje iki 38 laipsnių. Gaunasi labai skani, labai švelniai fermentuota, kvapni arbata, kuri turi labai daug maistinių ir vaistinių savybių“, – patarimais kaip panaudoti kiaulpienes dalinasi I. Ugintė.
Jos teigimu, iš kiaulpienių kotelių galima pasigaminti ir makaronus. Kotelius tiesiog reikėtų surinkti, juos pamirkyti pusvalandį sudytame vandenyje. I. Ugintė pasakoja, kad tuomet juos galima taisyti su druska, česnaku, balzamiko padažu, lazdyno riešutų, saulėgrąžų ar kanapių majonezu.
Žolininkė teigia, kad kiaulpienių lapai, jeigu jie yra jauni, yra nekartūs, tačiau tiek jaunesni, tiek ir paaugę turi daug maistinių bei vaistinių savybių. O iš šaknų, I. Ugintės teigimu, galima gaminti neskrudintą arbatą arba kepinti ir naudoti kepiniuose kaip prieskonį į salotas, sriubas. Šaknis galima pakepinti gabaliukais, paskrudinus sumalti arba iš pradžių džiovinti, skrudinti ir tada malti.
„Iš kiaulpienių galima gamintis giras, vyną gamina, medų gamina. Aš patarčiau gaminti jį be rafinuoto cukraus, dabar daug pasiūloje yra beržų, kokosų žiedų cukraus arba galima su medumi užpilti kiaulpienių žiedus. Gaminti žaliavalgiškas sriubas, kokteilius, veganiškus, vegetariškus patiekalus. Geriau termiškai neapdoroti, nes tada gausime visas maistines medžiagas iš augalo“, – sako I. Ugintė, pabrėždama, kad iš kiaulpienių gali būti gaminami net saldainiai, ledai ar sūriai.
I. Ugintė pataria kaip ruošti pienės žiemai: džiovinti, daryti užpilus bei tinktūras
Kaip pasakoja I. Ugintė, kiaulpienes galima ir džiovinti, ir šaldyti, tačiau pastarasis būdas jai nepatinka – vistiek jaučiasi šaldiklio prieskonis. Tad pasirinkus kiaulpienes džiovinti, ji pataria rinkti jas dar nepilnai prasiskleidusiu viduriuku: jeigu kiaulpienė jau pilnai prasiskleidusi, džiūdama virs į pūkus ir jos naudoti arbatai arba prieskoniams nepavyks.
Tačiau pienes galima ne tik džiovinti: iš jų daromi ir užpilai, tinktūros.
„Jos daromos yra ir spritinės, ir vadinami oksimeliai, kai žiedai ar tos pačios šaknys, koteliai, lapai yra užpilami obuolių actu. Tai vėlgi yra labai įdomus produktas. Dar yra gaminami fitoliai. Tai yra aliejinės ištraukos, kai augalo dalys laikomos yra savaitę aliejinėje ištraukoje, tada išimama žaliava, nuspaudžiama ir vėl pakeičiama. Antrą savaitę vėl laikoma nauja žaliava tame pačiame aliejuje. Trečią savaitę įdedama nauja žaliava į tą patį aliejų, po savaitės nuspaudus gaunamas labai turtingas fitolis. Fitolius galima gerti jei jie daromi su aukštos kokybės valgomaisiais, geriamaisiais, nerafinuotais aliejais. Galima tepti odą, tinka įvairiausioms žaizdelėms, įtrūkimams, dermatitams. Taip pat kiaulpienės žiedų aliejinės ištraukos arba fitoliai balina veido odą esant hiperpigmentacijai, nepageidaujamoms strazdanoms ir t.t“, – teigia I. Ugintė.
Ji taip pat pasakoja, kad dar yra gaminami, garinami hidrolatai. Tai yra vandeninės augalų ištraukos, o kiaulpienių hidrolatai yra naudojami nuo pigmentacijos, jie ramina, skaistina, balina, stangrina ir drėkina odą.
Natūralios kosmetikos gamintoja taip pat prideda, kad tiek kiaulpienių fitolis, tiek hidrolatas tinka ir plaukams, ypač jei jie dažomi, išsausėję. Jos teigimu, jau po kelių naudojimų, ypač ilgaplaukės, pastebės, kad plaukas atsigauna, nešišiaušia, žvilga. I. Ugintė plaukus fitoliu palepinti rekomenduoja kartą į savaitę, vėliau juos lengvai surišus ir palaikius visą dieną arba net per naktį, išplaunant.
Užsienyje kiaulpienės yra sodinamos ir auginamos specialiai – tiek sveikatai, tiek grožiui
I. Ugintė pastebi, kad tai, jog kiaulpienės yra itin naudingos rodo faktas, jog japonai, kurie garsėja inovacijomis visame pasaulyje, jas sėja specialiai, nes neturi tokių natūralių laukų kaip mes.
„Jie kiaulpienes labai vertina, sėja dirbtiniu būdu ir naudoja tiek farmacijoje, tiek maisto pramonėje, tiek kosmetikoje. Tai visos trys panaudojimo galimybės – maistas, farmacija, kosmetika“, – teigia I. Ugintė, papildydama, kad kiaulpienes taip pat išnaudoja ir prancūzai.
Jos teigimu, pasaulyje yra atlikta daug išsamių mokslinių tyrimų, rodančių, kad kiaulpienė turtinga savybėmis, naudingomis mūsų sveikatai, ne tik kaip prevencija, bet ir kaip priešvėžinė, imunitetą stiprinanti, priešuždegiminė, priešvirusinė, priešparazitinė ir priešgrybelinė priemonė.
Pasidomėti teigiamomis kiaulpienių savybėmis I. Ugintė ypač rekomenduoja tiems, kuriuos kankina avitaminozės, ką kankina prastas kraujas, prastas žarnyno darbas ir užsiteršusios kepenys.
„Jei nesivalo limfa, stringa žarnynas, tada negalime turėti gero hemoglobino, krenta geležies kiekis kraujyje, turime vienokią ar kitokią anemiją“, – teigia ji.
I. Ugintė taip pat pabrėžia, kad kiaulpienės gali būti naudingos ir turintiems kaulo ligų, nes kiaulpienių šaknys padeda stiprinti kaulo struktūrą, padeda apsinuodijus sunkiaisiais metalais.
„Ne be reikalo tas augalas pavasarį stiebiasi, kelia į saulę galvelę lyg diktuodamas žmogui, kad pats laikas po žiemos, po miego to gilaus ir sustingimo pasivalyti kepenis“, – teigia žolininkė I. Ugintė
