Žmonės neria į nuotykius palikdami pabodusius darbus: kaip išdrįsti gyventi?

SielaiMiglė Tumaitė
Suprasti akimirksniu
Laisvė
Žmonės neria į nuotykius palikdami pabodusius darbus: kaip išdrįsti gyventi? Sandra Seitamaa/Unsplash nuotrauka

Pora iškeitė savo namus ir automobilį, jog galėtų keliauti

Jei vieniems reikia kone pusės gyvenimo santaupų ir poros papildomų paskolų, jog išplauktų į platųjį pasaulio vandenyną, kiti gi yra pasiryžę leistis į sąlyginę nežinomybę visu tempu ir atvira širdimi: tiesiog griebia vaikus iš mokyklos ir keliauja su vos keletą tūkstančių atsiėjusiu nameliu ant ratų. Dabar, kaip žinia, ne tik darbas, bet ir studijos įmanomos „iš namų“, o puikiam gyvenimui nebūtini penki pagalvės apmušalai, keli porcelianinių puodelių komplektai bei dar vieni vardiniai sportbačiai. Užuot per gerklę bepradėjusios lįsti prabangos pasauliečiai vis dažniau renkasi laisvą gyvenimą ir į veidą dvelkiantį skirtingų kraštų vėją.

Pavyzdžiui, 51 metų Dennis Horstman Maassen ir 45 metų žmona Sheila pardavė namą bei automobilį, ir su dviem vaikais apkeliavo visą pasaulį: Japoniją, Airiją, Naująją Zelandiją, Havajus, JAV, Australiją ir, žinoma, dar daugiau[1]. Kaip ir buvo suplanuota, metus laiko trukusi kelionė savo ruožtu atsiėjo nei daug, nei mažai: beveik 100 tūkst. eurų. Konkrečiau, drąsuoliai turėjo išnuomoti savo namą ir parduoti automobilį, bet per savaitę name atsirado nuomininkų ir tai buvo geras būdas gauti pasyvių pajamų išvykus. Kaip visa ši „virtuvė“ atrodė?

Visų pirma, pastarieji išsiregistravo kaip Nyderlandų piliečiai iš savo šalies, jog galėtų teisėtai kuriam laikui atsiimti vaikus iš mokyklos. Tada jie naudojosi visomis transporto priemonėmis, įskaitant traukinius, nuomojamus automobilius, laivus, autobusus bei lėktuvus, keliaudami per 14 šalių nuo Japonijos iki Airijos, Naujosios Zelandijos ir Havajų. Kadangi atžaloms reikėjo atlikti kai kuriuos mokyklinius darbus, be abejo, neapsieita be iššūkių.

„Pradėjau rašyti kelionių tinklaraštį ir šis hobis tapo darbu“; „Man nusibodo dirbti nuo 9 iki 5 val., todėl atradau save Disneilende – ten dirbu iki šiol“; „Keliaudamas dirbu pavienius darbus, be to, rašau neblogai apmokamus straipsnius užsienio dienraščiams“, – tokios ir panašios frazės sklinda iš avantiūristų lūpų, kurie, vienąsyk išdrįsę pasvajoti, planą įgyvendino.
Vanduo
Pora iškeitė savo namus ir automobilį, jog galėtų keliauti. Nazarizal Mohammad/Unsplash nuotrauka

Vaikai – ne našta, tačiau susiplanuoti gyvenimo atostogas atsižvelgiant į juos būtina

Kiekviena šalis, kiekvienas pasaulio kraštas turi savo grožį. Vis dėlto aišku viena: keliauti su vaikais gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties būtina iš anksto numatyti tinkamas taisykles ir stengtis būti lankstesniems. 

Jei kelionės metu pagrindiniais kompanionais bus mažamečiai, esminė rekomendacija – dažniau „nuleisti inkarą“ netoli žaidimų aikštelių, pramogų parkų bei kitų linksmybes garantuojančių vietovių. Kitais žodžiais tariant, pravartu maždaug kas antrą dieną skelbti „vaikų dieną“, kad galėtumėte rasti pusiausvyrą, – ir visi būtų laimingi.
Pojūčiai
Vaikai – ne našta, tačiau susiplanuoti gyvenimo atostogas atsižvelgiant į juos būtina. Sasha Freemind/Unsplash nuotrauka

Keliaujantiems vieniems furgonu naudinga susirasti bendruomenę – tam yra keletas būdų

Vienas dažniausiai kankinančių klausimų apie gyvenimą furgone siejasi su kitais asmenimis kelyje[2].

Mikroautobusų bendruomenės ugdymas iš tiesų gali padėti sukurti visavertę kelionių patirtį. Tiesą sakant, susitikimas su kitais bendraminčiais, gyvenančiais (šiek tiek) neįprastai, yra viena iš mėgstamiausių gyvenimo furgone dalių.

Teoriškai toks gyvenimo būdas gali atrodyti pernelyg izoliuotas, ypatingai tuo atveju, jei buvote įpratę gyventi tradiciniame dešimtmečius žinomame rajone, sveikintis su tomis pačiomis maisto prekių pardavėjomis, sportuoti toje pačioje sporto salėje arba matyti savo kolegas dirbant biure. Tačiau iš tikrųjų yra daug vietų ir būdų rasti bendruomenę „ant ratų“, priklausomai nuo judėjimo dažnumo, stovyklavimo vietos bei veiklos.

Draugai ir šeima. Vienas iš dalykų, kurie labiausiai vertinami turint nuosavą furgoną, yra laisvė ir galimybė kelionės metu aplankyti draugus, tokiu būdu plėtojant santykius. Galbūt jus netgi nustebins seniai nematyti artimieji, kurie gali pasisiūlyti aprodyti miestą, parūpinti šiltą dušą ar saugią vietą pastatyti automobilį nakčiai.

Socialinė žiniasklaida. Pirmoji vieta, kur galite rasti „van life“ bendruomenę, tai socialinės žiniasklaidos platformos. Ypač naudinga prisijungti prie grupių ir puslapių tose vietose, į kurias vykstate. Pavyzdžiui, jei žinote, jog mėnesį praleisite Pietų Jutoje, galite sekti Moabo turizmo tarybą ir ieškoti, ar yra feisbuko grupė, skirta Moabo vietiniams gyventojams, sutariant susitikti su panašius pomėgius puoselėjančiais žmonėmis.

Furgonų susibūrimai. Jei socialinė žiniasklaida netinka, susiraskite bendruomenę kelyje dalyvaudami furgonų susirinkime ar renginyje. Ištisus metus vyksta daug furgonų susibūrimų įvairiose JAV vietose, įskaitant „Open Roads Fest“ – kasmetinį furgonų suvažiavimo festivalį[3]. Kiti populiarūs susibūrimai – „Descend on Bend“, „Descend On Lost Sierra“, „Ruber Tramp Rendezvous“, „Tiny House Fest“, „Vanarky“, „Escapar a la Baja“ ir kiti. Be seminarų, apimančių įvairius gyvenimo furgone aspektus, siūloma važinėtis kalnų dviračiais, praplaukti irklente, išbandyti jogos užsiėmimus, klausytis gyvos muzikos ir t. t.

Kavinės. Jei dirbate nuotoliniu būdu, žinokite, jog vis daugiau pasaulio miestų atveria erdves nuotoliu dirbantiems darbuotojams. Kavinės taip pat yra puiki vieta susitikti su naujais žmonėmis, kuomet esate kelyje. 

Atminkite: svarbiausia ne kelionės tikslas, o žmonės, su kuriais susipažįstate ir vietos, kurias aplankote.