Elektros rinkos liberalizacijos bandymas naikinti monopolį nepavyko
Elektros rinkos liberalizacija, iki šiol kelianti gyventojams daugybę rūpesčių ir sumaišties, esą buvo reikalinga tam, kad šioje energetikos srityje nebeliktų monopolijos. Ir nors rinkoje atsirado alternatyvių elektros energijos tiekėjų, monopolio panaikinimo uždavinys, panašu, iki galo taip ir liko išspręstas. O šios dienos liberalizacijos rezultatas akivaizdus: nuo išaugusių sąskaitų už elektros energiją žmonių piniginės tuštėja, valstybės biudžete veriasi skylės dėl mokamų kompensacijų, o „Igničio“ kišenės pučiasi nuo milijoninių pelnų taip, kad vėl tuoj bus išdalinti dividendai akcininkams.
„Ignitis grupės“ padėtis rinkoje yra tokia, kad ji nosį šluosto visiems savo konkurentams. Taip yra todėl, kad net 78 proc. rinkos valdo būtent „Ignitis grupė“. Tokia padėtis rinkoje labai riboja kitų elektros energijos tiekėjų galimybes konkuruoti kainų klausimu, o tai atsiliepia gyventojams – apie patrauklesnes ir mažesnes kainas, kuriomis buvo maitinami dar iki elektros rinkos liberalizacijos, jie gali tik pasvajoti.
„Tokia rinkos dalis, tenkanti vienam tiekėjui, prasilenkia su pagrindine elektros rinkos liberalizavimo idėja, kurią įgyvendinti skatino Europos Sąjunga. Ribota konkurencija trukdo vartotojams gauti gerokai patrauklesnes paslaugų kainas ar nuolaidas, todėl į elektros tiekimo rinką leidus ateiti naujiems žaidėjams būtų galima sukurti konkurencinę aplinką.
Peržiūrėjus elektros planus, kuriuos siūlo skirtingi tiekėjai Lietuvoje, galima matyti, kad kaina skiriasi neženkliai. Maža to, paradoksalu, kad visuomeninis tiekėjas vartotojams siūlo brangesnius elektros tiekimo planus nei nepriklausomas tiekėjas“, – pastebi Europos parlamento narys Bronis Ropė[1].
„Ignitis“ galimai piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) dar pernai gegužę planavo aiškintis „Ignitis grupės“ elektros kainodarą. Jau tuomet kilo klausimai, kodėl šis elektros energijos tiekėjas, užimantis rinkos liūto dalį, laiko kainas užkėlęs taip aukštai be jokios aiškios priežasties.
„Truputį mes įžvelgiame tam tikrų dalykų, kad tiekėjas, kuris prieš tai tiekė elektros energiją buitiniams vartotojams ir užima didžiausią rinkos dalį, galimai piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje, nes siūlo pačius brangiausius planus ir neaišku, kodėl siūlo“, – sakė VERT vadovas Renatas Pocius[2].
Pati įmonė visuomet komunikavo, esą jų kainodara skaidri, be to, jie turi didžiausią patirtį. Matyt už tai gyventojai turi pasiryžti mokėti didesnius pinigus, nei pasirinkę kitus elektros energijos tiekėjus.
„Mes turime didžiausią patirtį rinkoje ir manome, kad tiksliausiai prognozuojame kainas.
Derėtų atsargiai vertinti itin žemos kainos pasiūlymus, nes tai kai kuriais atvejais gali būti nuostolinga kainodara. Šioje situacijoje reikia įsivertinti, ar susiviliojus rinkos situacijos neatitinkančia kaina neteks nusivilti, kai ji vienaip ar kitaip bus pakelta“, – komentuoja „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Vis dėlto energetikos ekspertai tokiais įmonės argumentais nepasikliauja ir sako, kad įmonė tiesiog piktnaudžiauja padėtimi, kai nemaža dalis gyventojų, gerai nesuprasdami elektros rinkos reguliavimo tiesiog iš inercijos pasilieka ten, kur buvo ne vienerius metus.
„Ji turi daugiausia vartotojų – dažnai ir į radiją skambinantys vartotojai sako, kad esame „Ignityje“ ir toliau liksime. Tad jie susirinkę mato, kad nežiūrint jų aukštų kainų, vartotojai išlieka pas juos, jiems nėra pakankamas rinkos spaudimas, kad kainas sumažintų. Tai monopolinės padėties rezultatas“, – komentavo Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas[3].
„Ignitis“ vadovus politikai kvietėsi į Seimą – reikalavo paaiškinti kainodarą
Įmonės pasiteisinimai, panašu, neįtikino ne tik energetikos ekspertų, bet ir šalies politikų.
Praėjusių metų pabaigoje „Ignitis grupės“ vadovai buvo pakviesti „ant kilimėlio“ į Seimą ir turėjo pasiaiškinti, kodėl jų kainos tokios, kokios yra.
Maža to, politikus papiktino tai, kaip įmonė staiga pakeitė nefiksuotos kainos planą ir vietoje jo klientams pasiūlė pasirašyti fiksuotą trejų metų sutartį.
„Pradedame matyti ženklus, prie ko priveda rinkos monopolija. Šiandien įmonė švelnina savo poziciją, vis dėlto pats faktas, kad, nepaisydama savo klientų lūkesčių ji drįsta keisti taisykles žaidimo viduryje, mums atrodo nepriimtinas“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas[4].
Maža to, akivaizdu, kad už panašius nusikaltimus skirtingos įmonės baudžiamos skirtingai. Net ir čia valstybės kontroliuojamai įmonei taikomos išskirtinės sąlygos.
Kai „Perlas energija“ vartotojams pakeitė sutartis iš fiksuotų kainų į kintamos kainos planus, įmonė gavo skaudų antausį – turėjo ne tik kompensuoti nuostolius klientams, bet ir jai paskirta milžiniška bauda.
Spalį atlikusi tyrimą VVTAT nusprendė, kad „Perlas Energija“ pateikė neteisingą informaciją apie siūlomas fiksuotas elektros kainas ir klaidino vartotojus, kurie tikėjosi gauti sutartą fiksuotą kainą visą sutartyje numatytą laiką, todėl skyrė jai 90 tūkst. eurų baudą.
„Perlas Energijos“ vadovas Vilnius Juraitis sausio pradžioje BNS teigė, jog pasibaigus su bendrove susijusiems teisiniams procesams ji bus likviduota[5].
„Ignitis“ pelnas išaugo 83 proc., akcininkams išmokės milijonus
Kai dauguma verslo įmonių tik pradeda atsigauti po pandemijos ir vos atlaikiusios antrąjį – karo – smūgį bando išsilaikyti rinkoje, „Ignitis grupė“ tarpsta it gerai pasisotinusi erkė. Jos pelnas pernai metais išaugo 83 proc. ir siekia 293 milijonus eurų[6].
Įmonės akcininkai taip pat neliks nuskriausti – jiems bus išmokėti daugiau kaip 45 milijonai eurų dividendų.
„Buvo patvirtintas 0,624 Eur už vieną paprastąją vardinę akciją dividendų, mokamų už 2022 m. antrą pusmetį, dydis. Už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. grupės akcininkams bus išmokėta 45 170 711,04 Eur dividendų“, – rašoma per biržą išplatintame pranešime[7].
