Įsivaizduokite, draugai, burininką, kuris vidury jūros neturi nė mažiausio vėjo gūsio, o mašina staiga sustoja tiesiog viduryje kelio be kuro. Lygiai taip pat, net ir pati stipriausia moteris vieną dieną atsisėda ir tyliai sako: „Žinai ką, man reikia pagalbos.“ O tada, supranti, kad gal visa ta istorija apie „teisingumą“ šeimoje buvo tik graži pasaka, kuria tu patikėjai vaikystėje.
Po daugelio metų santuokoje, štai ką aš išmokau – moterys nėra vyrų kopijos su keistesne fiziologija ir gražesnėmis formomis. Ne, jos – visai kitas, paslaptingas pasaulis! Visa tai supratau ne iškart. Iš pradžių tikėjau, kad jos gali dėvėti kedus, eiti į darbą ir puikiai vairuoti (o, kartais ir geriau nei mes!), bet laikui bėgant, paaiškėjo viena didelė tiesa: mes su jomis nesame tokie patys. Pasirodo, ant šios planetos gyvena dvi skirtingos gyvybės formos, ir reikia laiko, kad pradėtum tai vertinti!
Moterys... Jos gyvena pagal kažkokius mums, vyrams, mistiškus principus. Ir nėra prasmės bandyti suprasti viską iki galo – tiesiog priimkite tai. Kaip ir to keisto fakto, kad vienas paprastas komplimentas „Tu man esi viskas“ gali pakeisti daugiau nei bet kokia „teisinga“ diskusija ar argumentas. Rimtai, pasakyk savo moteriai: „Tu esi gražiausia, ką esu matęs“, ir pamatysi, kaip įvyksta stebuklas. Vėjas vėl pakelia bures, automobilis pajuda, ir sausra baigiasi lietumi!
Ilgai aš galvojau, kad šeimoje turi būti viskas „teisinga“, kad viskas turi vykti pagal principą „akis už akį“. Juk taip mąsto vyras, ar ne? Bet kai tavo žmona pradeda „knisti protą“ – na, žinot, ką turiu omeny – tai ne puolimas! Tai pagalbos šauksmas. Pasirodo, viskas daug paprasčiau: moteriai baigiasi baterijos, ir ji ateina ne šiaip sau „pakalbėti“ – ji nori, kad tu ją „pakrautum“. Ir kai tu, užuot atsikirtęs, ją tiesiog apkabini, viskas vėl tampa gerai.
Na, gerai, prisipažįstu – grįžus po darbo, pavargusiam ir skaudančia galva, paskutinis dalykas, kurio norisi, tai vėl išklausyti kalną priekaištų. Bet štai čia ir yra didžiausia mūsų klaida – mes galvojame, kad reikia „teisingai“ sureaguoti. Ne! Laikas atsukti kitą žandą (arba abu) ir apkabinti savo moterį. Nes kai ji išsekusi, tu turi būti tas, kuris pripildo jos gyvenimą nauja energija.
Žinai, nėra gyvenime tokio dalyko kaip „teisingumas“ šeimoje. Yra tik meilė ir palaikymas. Ir jeigu galvoji, kad tau reikia laimėti kiekvieną ginčą – geriau nueik ir užvirk arbatos. Nėra jokios „teisingumo“ formulės. Yra tik tu, tavo žmona ir jūsų unikalus pasaulis, kuriame burės vėl pakyla, mašina pradeda judėti, o saulė šildo, kai abu stengiatės dėl vienas kito.
Kasdien vis labiau suprantu, kad mūsų ilgas gyvenimas kartu buvo nuostabi kelionė. Kartu su žmona auginome vaikus – ir taip, aš visada buvau tas, kuris „neteisus“, bet už tai esu be galo dėkingas. Nes galų gale, Visata šnabžda „meilė visada laimi“.
Tad, vyrai, nustokit ieškoti „teisingumo“ ir apkabinkit savo moteris. Patikėkit manimi, gyvenimas taps žymiai lengvesnis ir linksmesnis!
Internetuose sklandančio komentaro vertimas. Autorius nežinomas.
