<h2>Žiurkės – ne kenkėjos, bet gelbėtojos</h2>
<p>Žiurkės daugeliui tikrai nėra pats mėgstamiausias gyvūnas. Namuose įsiveisus šiems graužikams, skubame juos kuo skubiau išnaikinti.</p>
<p>Miestų gatvėse jų populiaciją siekiama apriboti atsakingai tvarkant šiukšles, o jeigu prireikia, pasirenkamos ir žymiai ekstremalesnės priemonės.</p>
<p>Tačiau, dažnai keikiamos ir engiamos žiurkės gali pasitarnauti ir geriems tikslams. Tikriausiai daugelis nežinojote, jog žiurkės gali padėti gelbėjant stichinių nelaimių griuvėsiuose įstrigusias aukas?</p>
<p>Ne pelno siekiančios organizacijos APOPO tyrėja Donna Kena vykdo netradicinius bandymus. Ji moko žiurkes gelbėti žmonių gyvybes aptinkant minas ar kitus pavojus[1].</p>
<p>Tyrėja tviteryje pasidalijo savo darbo patirtimi ir pasakoja, kad tyrime dalyvaujančios žiurkės yra „aprūpinamos visa būtina įranga ir mokymais."</p>
<p>Ant gyvūnėlio uždedama mini kuprinė, kurioje paslėptas jungiklis. Radusi tai, ko ieško, žiurkė privalo įjungti jungiklį ir sugrįžti prie skanėsto, kurio nusipelnė.</p>
<p>Interviu žurnalui „Science" D. Kean aiškino, kad ji ir jos kolegos iš APOPO mokė žiurkes laikytis paprastų, bet paveikių instrukcijų, kurios gali padėti atpažinti po griuvėsiais įstrigusius žmones[2].</p>
<p>Žiurkės yra apmokamos žvalgyti vietoves, aptikti žmogų ir įvairiais būdais įspėti gelbėtojus apie potencialią auką. Be to, žiurkėms pritaisytas GPS įrenginys nurodo tikslą gyvūno ir gelbėjamo žmogaus buvimo vietą.</p>
<blockquote>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad APOPO tyrimuose laikomasi visų etikos normų, o žiurkės gauna reguliarias poilsio dienas ir net „pensijos paketą", kai nebegali „dirbti“.</p>
</blockquote>
<p>O mokslininkės D. Kean tviteryje paviešinti vaizdai ir istorija, gali būti, jog bent kiek pakeis dalies žmonių požiūrį į žiurkes.</p>
<p>Nuotraukose matomi gyvūnėliai atrodo itin mielai, o pateikta istorija apie kilnią jų misiją sužavėjo daugybę žmonių.</p>
<h2>JAV armija jau seniai įdarbino žiurkes, delfinus ir net dramblius</h2>
<p>Tuo tarpu JAV jau seniai vykdo programą, kuria siekia išmokyti žiurkes aptikti sprogmenis karo zonose. Tai leidžia pavojingiems darbams naudoti ne sudėtingai apmokomus šunis, tačiau ženkliai mažiau mylimus gyvūnus – žiurkes. </p>
<p>Be to, manoma, kad žiurkę ištreniruoti bus gerokai paprasčiau nei šunį. Dėl to, JAV armijos tyrimų laboratorijos bendradarbiaudamos su ekspertais, nusimanančiais apie sprogmenis, veisia ir treniruoja Gambijos žiurkes gigantes.</p>
<p>Programa pavadinta R.A.T.S. (angl. Rugged Automated Training System), o jos tikslas yra labai paprastas – norima atsakyti į klausimą, ar žiurkės ilgainiui galės visiškai pakeisti išminuotojus[3].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau, panašiose misijose JAV kariuomenė naudoja ne tik žiurkes. Žymiai labiau nustebinti gali delfinai arba net drambliai[4].</p>
</blockquote>
<p>Taip, ir šie gyvūnai dalyvauja JAV armijos veikloje. Pavyzdžiui, JAV karinis jūrų laivynas delfinus naudoja povandeninėms minoms aptikti, o JAV kariuomenės tyrimų biuras tiria, kaip drambliai gali užuosti sprogmenis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/riccardo-ragione-fwkbscqz28u-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyvūnai jaučia artėjantį pavojų</h2>
<p>Tai, kad žiurkės gali padėti atrandant nukentėjusius asmenis gamtos stichijų akivaizdoje, labai neturėtų stebinti, mat jau seniai žinoma, kad šie gyvūnai geba puikiai nujausti gamtos stichijas. </p>
<p>Juk ne be reikalo egzistuoja posakis, „bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo".</p>
<blockquote>
<p>Iš tiesų, mokslininkai mano, jog žiurkės ir kiti gyvūnai jaučia, kad artėja žemės drebėjimas ar kita gamtos stichija.</p>
</blockquote>
<p>Laukinėje gamtoje laisvai gyvenantys gyvūnai, net ir patys mažiausi, jaučia seisminį įvykį. Oro jonai, kurie susidaro, kai uolienos po žemės paviršiumi įsitempia prieš pat žemės drebėjimą, neigiamai veikia gyvūnus[5].</p>
<p>Juk net žmonėms gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, nerimas ir neramumas, o gyvūnai tokius nemalonius dirgiklius gali išgyventi žymiai stipriau.</p>
<p>Taigi, atogrąžų miškuose gyvenančių rūšių žiurkės puikiai jaučia artėjančią grėsmę. Kai kuriais tirtais atvejais, graužikai dar likus maždaug aštuonioms dienoms iki žemės drebėjimo dingdavo iš teritorijų.</p>
<p>Šie rezultatai patvirtina ankstesnius Japonijoje ir Kinijoje atliktus tyrimus, kurie parodė, kad prieš žemės drebėjimus laboratorinių žiurkių cirkadiniai ritmai, biologiniai modeliai, reguliuojantys miegą, sutrinka.</p>
