<h2>Žemės ūkio ministras užsimojo sunaikinti verslą kaimuose?</h2>
<p>Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas pažėrė kritikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir apkaltino šį verslo kaime žlugdymu. Anot jo, ministras europines lėšas skirsto ten, kur jam pačiam patinka, visiškai ignoruodamas pasiūlymus ir ES dokumentuose nurodytas rekomendacijas. Patys Lietuvos ūkininkai ministrą vadina „nelaime“ ir jau laukia šio atsistatydinimo.</p>
<p>D. Arlauskas teigė, jog 2021-ųjų pabaigoje kurtas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas visiškai atspindėjo žemės ūkio ministro „kaprizus“, mat jame visiškai nebeliko vietos kaimiškose vietovėse įsikūrusiam verslui.</p>
<blockquote>
<p>Anot D. Arlausko, ministras tokiu būdu ne tik naikina darbo vietas, kurių kasmet įsikurdavo apie 500, bet ir padeda slopti valstybės biudžetui, į kurį kasmet suplaukdavo maždaug 200 mln. eurų, gautų iš verslo subjektų[3].</p>
</blockquote>
<p>Tai ne tik žudo Lietuvos kaimus ir juose likusią populiaciją, bet ir veiklų jaunimą, kuris pasinaudodamas iš ES gaunama parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, įkurdavęs verslus ir taip išvaduodavęs Lietuvos regionus nuo visiškos mirties.</p>
<p>D. Arlauskas patikino, jog K. Navickas sumanė gerokai sulėtinti verslo plėtros kaime apsukas ir pradėjo mažinti iš ES jai skiriamas lėšas. Tačiau dar labiau nustebino ir ministerijos pateiktas minėtas 2023–2027 m. strateginis planas, kuriame, pasak D. Arlausko, net nebuvo užsiminta apie paramą verslui kaime.</p>
<blockquote>
<p>Tokia ministro saviveikla pažeidžia ES šalims skirtą ekonominį dokumentą, mat jame yra teigiama, jog net 55 proc. papildomų išteklių turintys nugulti ne kur kitur, bet skatinant investicijas į ūkių ir verslo plėtrą, kaimo atnaujinimą[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaimas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministerija žudo jaunimo norą kurtis kaimuose</h2>
<p>Skubiai sudarytas ateinančių metų strateginis planas, panašu, buvo stipriai neanalizuotas, o jį sudarinėdama ministerija taipogi nepersistengė. Arba to daryti ir neplanavo. EK pastabose buvo nurodyta, kad ministerija išties neskyrė dėmesio labai svarbiam aspektui – kaimo gyvybingumo palaikymui, žaliajai sektoriaus politikai, tvaresniems gamybos būdams ir t. t. Ministerija visiškai ignoravo ir darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse ir socialinės įtraukties didinimo reikšmę.</p>
<p>Anot D. Arlausko, dėl tokio ministerijos neatsakingumo, buvo kreiptasi visur – ir į premjerę Ingridą Šimonytę, ir į patį žemės ūkio ministrą, kuriam, panašu, neįdomios jokios su tuo susijusios pastabos.</p>
<blockquote>
<p>Darbdavių konfederacijos pirmininko skaičiavimais, dėl tokių K. Navicko užgaidų Lietuva neteks net 2 500 darbo vietų, ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų pajamų bei net 200 mln. eurų verslo subjektų sumokamų mokesčių.</p>
</blockquote>
<p>Verslas kaimams padėdavęs ne tik atgimti kaip feniksams „iš pelenų“, bet ir pritraukti daugiau jaunų žmonių gyvenimui, juose kurdavosi smulkūs medienos apdirbimo, statybos, remonto, kaimo turizmo ir kitų paslaugų verslai[3]. </p>
<p>Toks ministerijos trumparegiškas sprendimas esą visiškai neatitinka daugumos ES valstybių praktikos didžiules lėšas skirti jaunimo skatinimui verslus kurti būtent kaimiškose vietovėse. </p>
<p>Tokiai D. Arlausko pozicijai pritarė ir Žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė, pridūrusi, jog minimame strateginiame plane ūkininkams yra parengti neįgyvendinami reikalavimai, dėl kurių šie būtų tiesiog „pasmerkti žlugti“ ir paantrino, kad prie šio plano rengimo ŽŪM pradėjo dirbti likus vos trims mėnesiams iki jo pridavimo[4].</p>
<blockquote>
<p>D. Karalevičienė atkreipė dėmesį, kad vienos iš neįgyvendinamų plano sąlygų – tai keturlaukė sėjomainos sistema, šimtaprocentinis žemės užimtumas ir negalėjimas šios arti po nukūlimo.</p>
</blockquote>
<p>Todėl plano parengimą pasiūlyta atidėti iki liepos pabaigos ir atsižvelgti į pastabas, kurias davė EK. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaimas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ūkininkai išreiškė nepasitikėjimą</h2>
<p>Ministrui K. Navickui nepasitikėjimą išreiškė ne tik žemės ūkio tarybos nariai, bet ir ūkininkai, prašę jo atsistatydinimo. Pastarieji dar ir pareiškė, kad šis ministras yra tikra Lietuvos „nelaimė“. Tačiau panašu, kad K. Navickas nusileisti neketina ir teigia, kad strateginis planas su taip besipiktinančiais ūkininkais buvo derintas. Tiesa, kaip jį buvo įmanoma spėti suderinti su ūkininkais, kai jis buvo parengtas vos per tris mėnesius, nedetalizuojama. </p>
<blockquote>
<p>Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko Vytauto Buivydo nuomone, šiuo planu piktinasi tik labai nedidelė dalis ūkininkų, ir tai pagrinde – stambieji, mat pokyčiai jiems – ne itin palankūs. Užtat teigiamų aspektų galintys įžvelgti jaunieji ūkininkai, šeimos ūkiai bei didžioji dalis žemdirbių[5].</p>
</blockquote>
<p>Todėl palikti savo ministro kėdės K. Navickas patikino neketinantis, nes planas buvo derinamas „su visais be išimties“. Tiesa, kol vieni jį „derino“, kitiems išsakytos pastabos nebūtinai buvo įdomios.</p>
<p>Įniršę ūkininkai kaip reikiant protestavo prieš naująjį ministrą jau nuo rudens ir šio atsistatydinimo reikalavę net atvežę šieno rulonus prie ŽŪM[7]. Dar tada Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas Ignas Jankauskas po akcijos pabrėžė, jog pastaruoju metu itin suaktyvėjo ir jaunieji ūkininkai, taipogi išreiškę didžiulį nepasitikėjimą šiuo ministru[7].</p>
<p>Tačiau K. Navicko net ir masinis pasipiktinimas neišgąsdino – jis tik pridūrė jaučiantis prezidento Gitano Nausėdos palaikymą ir „be išreikštų žodžių“.</p>
