<h2>Srities specialistų trūkumas kelia naujas problemas</h2>
<p>Žemės ūkis nebėra toks, kokį įsivaizduojame prisimindami senuosius, lietuvių žemdirbių ir artojų laikus ar leisdami vaikystės dienas pas senelius. Visame pasaulyje, ne išimtis ir mūsų šalis, žemdirbystė tapo modernia, augančia, technologijomis aprūpinta sfera. Primityvi technika ir sunkūs ūkio darbai šiandien jau yra pakeisti šiuolaikinėmis technologijomis ir kompiuteriais, o vis daugiau jaunųjų ūkininkų, pasitelkę Europos Sąjungos ar vietos verslų paramą, nebijo rizikuoti, išbandyti novatoriškus įrenginius ir pasitelkti darbą lengvinančius šių laikų atradimus.</p>
<p>Tai gali būti vertinama itin teigiamai, ypač atsižvelgus į globalią ir nacionalinę žemės ūkio plėtros ir vystymo svarbą. Pasaulis sparčiai auga, Jungtinės Tautos pateikia duomenis, rodančius, jog 2050-aisiais pasaulinė populiacija gali siekti net 9,7 milijardo gyventojų, o maisto produktų poreikis gali augti nuo 59% šiandien, iki stulbinančių 98% vos po 30-ies metų[1].</p>
<p>Šie šokiruojantys skaičiai leidžia manyti, jog agrokultūra ir žemės ūkis išplės savąją įtaką ir taps vienu sparčiausiai augančiu, globaliu sektoriumi, o Lietuvoje, nuo seno gajos žemdirbių tradicijos, gali vėl tapti aktualios ir svarbios. Sėkmingam žemės ūkio sektoriaus suklestėjimui prireiks ne tik valstybinės paramos ir darbščių, verslių ir gabių ūkininkų – prognozuojama, kad kaip niekad ankščiau išaugs žemės ūkio specialistų poreikis – nuo srities finansininko iki agronomo.</p>
<p>Šiuo metu, tai skamba kaip pavojaus signalas, mat šios srities išsilavinusių specialistų trūkumas vis dar pastebimas, nors valstybė ir yra pradėjus aktyvią agitacinę kampaniją, skatinančią jaunuolius, ypatingai iš regionų ir provincijos, rinktis ūkio specialisto profesiją. </p>
<p>Jau šiuo metu, žemės ūkio verslas susiduria su norinčiųjų dirbti trūkumu, gerai parengtų ir praktikos turinčių specialistų stoka. Aukšta kvalifikacija taps itin svarbia ir ateityje, o norinčiųjų studijuoti agrarines kryptis trūksta, todėl valstybė imasi veiksmų plano ir stengiasi jaunimą, norinčius persikvalifikuoti ir kitą, išsilavinusią populiacijas dalį, kreipti žemės ūkio specialisto profesijos link.</p>
<p>Seniau agrokultūros ir kitų ūkio krypties specialistų išsilavinimu rūpinosi A. Stulginskio universitetas, kuris dabar, po aukštojo švietimo reformos, tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Nors norinčiųjų studijuoti kiekvienais metais vis daugėja, o valstybė ir verslai yra pasiruošę dosniai finansuoti studijas, o ateityje pasiūlyti ir užtikrintą darbo vietą bei galimybes tobulėti, srities specialistų trūksta[2].</p>
<p>Ne mažiau klausimų kelia ir pats faktas, kad ne visiems, kurie yra tikrai apsisprendę savo profesinį kelią sieti su žemės ūkiu bei bandantiems sėkmę stojant būtent į šios krypties studijų programas, pasiseka. Ne vienas jaunuolis taip ir lieka už universiteto durų, nors turi aiškią viziją ir planus darbui žemės ūkio sektoriuje, ne retas yra regiono gyventojas, iš arti susipažinęs su žemės ūkio sritimi, galima darbo specifika ir problemomis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/roberto-bernardi-haxsyxd9yg8-unsplash.jpg" alt="Žemdirbystė" /></p>
<h2>Pasirinkimas tarp miesto ir kaimo galimai atbaido</h2>
<p>Rinkos specialistai svarsto, kodėl gi atotrūkis tarp profesionalų poreikio ir realios darbuotojų pasiūlos yra toks didžiulis ir kodėl jis pastebimas tik šioje srityje. Vis tik, galima manyti, kad didžioji dalis jaunimo iš regionų skuba persikelti į miestus ar išvykti į užsienį. Nusprendę savo ateitį sieti rajonuose, ypač tie, kurių šeima jau sukasi žemės ūkio srityje, gali rimtai svarstyti apie karjerą būtent čia.</p>
<p>Tačiau, ne visiems lemta pasiekti savo tikslų ir pradėti universitetines studijas. Nepasisekus vieni skuba kaltinti valstybinę švietimo programą ir pernelyg aukštą stojimo balo kartelę, kiti – realybės neatitinkančią politikų ir verslo retorika, kuri lyg ir bet kokia kaina vilioja rinktis žemės ūkio sektorių ir darbą jame, nors poreikis galbūt nėra toks tikslingas ir paklausus</p>
<p>Kol situacija lieka miglota, žemės ūkio srities specialistai jau dabar svarsto, kur reikės rasti išsilavinusių profesionalų, ypač darbui su vis modernėjančiomis technologijomis ir programomis. Puikų išsilavinimą įgijusių specialistų trūksta įvairiose kategorijose, todėl svarbus tampa ne tik bakalauro, bet ir magistro bei doktorantūros studentų ruošimas, pačių studijų programų atnaujinimas, įtraukiant vis daugiau pasaulinių praktikų, tendencijų ir pavyzdžių, taip tikimasi atnaujinti požiūrį į žemės ūkio karjerą, pritraukti ne tik regionų bet ir miesto jaunimą.</p>
<p>Gabaus jaunimo prisijungimas prie aptariamo sektoriaus gali padėti greičiau įvaldyti naująsias technologijas. Šiuo metu žemės ūkyje jau taikomos novatoriškos biotechnologijų ar robotizacijos programos ir naujovės. Išmaniaisiais įrenginiais vis dažniau tenka naudotis tiek apylinkių, tiek ir kaimo vietovių miškininkams, agronomams, maisto saugos specialistams, veterinarams[3].</p>
<p>Tiesa, nevienareikšmiška informacija sklandanti viešojoje erdvėje sudaro gana miglotą situacijos paveikslą. Aktyviai finansine parama skatinami studentai žemės ūkio krypčių studijas gali rinktis tiesiog vedami piniginių sumetimų. Tuo pat metu, tikrai apsisprendę ir ateitį regione įsivaizduojantys būsimi specialistai gali likti be nieko ir norimo išsilavinimo, bent jau finansuojamo, nebegauti. Švietimo sistema ir verslo parama šiuo atveju gali būti kvestionuojama, todėl tikslios informacijos komunikacija tampa būtinybe.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/julian-hochgesang-xuji_hto3o4-unsplash.jpg" alt="Ūkiai" /></p>
<h2>Pakitusia darbo specifika tikimasi privilioti daugiau studentų</h2>
<p>Žemės ūkis ir su juo susiję darbai nebėra siejamas tik su sunkia, fizine veikla. Tai išminties, įgūdžių ir išmanymo reikalaujantis kelias, kuriam svarbu ir įgimta trauka gamtai, ūkiui ir neretai, kaimui. Nors jaunoji karta nėra linkusi rinktis būtent šios srities profesinį kelią, valstybė gali tinkamai ir norima linkme nukreipti bent jau dvejojančią ir svarstančią abiturientų ir jaunuolių dalį.</p>
<p>Aiškios verslo įmonių idėjos ir sąlygos, užtikrinančios galimus karjeros kelius po studijų turi būti transliuojamos viešai ir garsiai. Dažnas jaunuolis gali pabūgti likti su žemės ūkio srities išsilavinimu ir be darbo bei ateities perspektyvų jį gauti. Konkretūs įsipareigojimai turėtų būti sveikintini, tačiau kartu svarbu užtikrinti ir galimą jaunojo specialisto laisvę. Griežta tvarka, kai baigęs studijas absolventas turi išpildyti studijų finansavimo sutarties sąlygas ir atidirbti konkretų laikotarpį, gali gąsdinti ir gluminti.</p>
<p>Siekiant visiškai nesiremti privataus verslo parama ir poreikiais, valstybė turi aiškiau pateikti informaciją apie skubiai reikiamų specialistų kompetenciją, taip pat, prognozes apie ateities poreikius. Ne mažiau svarbi ir stojimo į srities studijų programas kontrolė. Pačios studijos ir jų turinys turėtų atitikti šiuolaikines žemės ūkio tendencijas ir aktualijas, tiek šalies mastu, tiek globaliu.</p>
<p>Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas ir kompetencijos turėtų būti užtikrinamas ir skatinamas visų suinteresuotų institucijų ir grupių: valstybės, verslo, švietimo įstaigų, pačių būsimų studentų. Vis dėlto, jaunuoliams, rimtai svarstantiems apie tokias karjeros galimybes, svarbus konkretumas ir padėties aiškumas, ko galime pasigesti dabartinėje valdžios komunikacijoje, todėl aiškus specialistų užtikrinimo planas turėtų būti išgryninamas ir viešinamas.</p>
