Kiemuose – meditacijoms skirtos vietos
Sulaukę pavasario, prekybvietės atgyja nuo augalų, gėlių gausos. Pasidairyti ir įsigyti augalų sodinukų skuba dažnas žmogus, turintis savą kiemą ar sodybą. Atšilus orams juk norisi atnaujinti, paįvairinti turimus želdynus, arba įveisti kokį naują gėlyną, sodą ar apželdinti teritoriją. Pavasaris – tinkamas metas sodinti dekoratyvinius augalus, mat šiuo metų laiku vyksta aktyvus augalo šaknų sistemos vystymasis ir augimas. Kokios gi dekoratyvinių augalų mados, želdynų tendencijos populiarios šį pavasarį? Kokius darbus svarbu nuveikti šiuo laiku, kad gėlynai džiugintų akis?
Kraštovaizdžio specialistai mano, kad šiemet bus populiarios švelnios pastelinės spalvos ir smulkūs daugiamečių gėlių žiedai, komponuojami su varpiniais augalais.
Tikimasi, kad vis populiaresnėmis taps meditacijoms, gamtos stebėjimui ir lėtam buvimui skirtos erdvės privačiose teritorijose.
Pastaruoju laiku vis labiau pradedami vertinti daugiamečių augalų gėlynai. Prieš keletą metų užplūdusi natūralumo banga dar nenuslūgo. Ir dabar madingi minimalistiniai arba natūralistiniai gėlynai, kurie primena mūsų močiučių gėlių darželius, o kiemų dekoravimui naudojamos natūralios medžiagos[1].
Kraštovaizdžio žinovai tikina, kad natūralios medžiagos kieme tik praturtina aplinką, o vienmetės gėlės derinamos su daugiametėmis sukuria daugiau įvairumo ir spalvų. Populiariausi dažną lauko erdvę puošiantys varpiniai augalai – miskantai, lendrūnai, barzdūnai, virblės, mėlitai[2].
Varpinių augalų pasirinkimas labai platus. Šie augalai puikiai prisitaiko prie mūsų gamtinių sąlygų ir dera formuojant su kitomis žydinčiomis gėlėmis.
Populiariausios daugiametės gėlės puošiančios lietuvių gėlynus: šalavijai, katžolės, ežiuolės, saulainės, kemerai, šilagėlės. Taip pat populiarūs ir vyresniosios kartos lietuvaičių nuo seno mylėti bijūnai, flioksai, jurginai, tulpės, dekoratyviniai česnakai ir kt.
Madingos eksterjero detalės iš natūralių medžiagų
Sąvokos „tvarumas“ prasmė yra svarbi kiekvienam, kuriam rūpi gamtos resursai ir tai, kaip juos išsaugoti ateities kartoms. Todėl daiktai, kurie tausoja gamtą, senienos, prikeliamos naujam gyvenimui, populiarėja ir namų eksterjeruose. Tačiau kraštovaizdžio ekspertai sako, kad šioje vietoje svarbu nepamiršti išskirtinumo ir unikalumo, tad poilsio zonas galima dekoruoti senoviniais buities rakandais.
Pavyzdžiui, medinės sviesto muštuvės ar statinaitės puikiai gali pakeisti plastikinį vazoną, senas paukščių narvelis gali tapti gėlių laikikliu. Tačiau vis dar tenka pamatyti gėlynų, įrengtų panaudotose padangose ar vandens telkiniuose „plaukiojančių“ plastikinių gulbių. Visa tai – jokios meninės vertės neturintis „grožis“.
Tačiau pasitelkus kūrybą ir nepamirštant tvarumo idėjos galima sukurti išskirtinį ir natūralų kiemo įvaizdį.
Štai iš akmenų kuriami alpinariumai jau eilę metų išlieka vienu iš madingiausių lauko erdvių elementu. Alpinariumus praktiška rengti nelygaus reljefo sklypuose ar ten, kur statūs šlaitai.
Tiesa formuojant alpinariumus eksterjero dizaineriai pataria pasitelkti fantaziją ir paieškoti įdomesnių sprendimų, natūralesnių formų ir kurti alpinariumus kitaip nei jie buvo kuriami prieš dešimtį metų[3].
Pavasario darbai želdynuose
Lietuvos teritorija patenka į tris atsparumo šalčiui zonas. Daugelis šalies vietovių priskiriama 4-ąjai, kurioje vyrauja iki minus 30 laipsnių. Todėl prieš įsigyjant augalus, derėtų pasidomėti ar jie yra tinkami atsparumo šalčiui zonai ir rinktis nelepius augalus, o pasirinkus augalą ,tinkantį švelnesnei šalčio zonai, žiemos metu reikėtų pasirūpinti ir papildoma jo apsauga.
Dekoratyvinius augalus galima pradėti sodinti tuomet, kai žemėje nebelieka įšalo. Kaip teigia medelynų savininkai, jei augalai į gruntą perkeliami iš vazonų, tai drąsiai persodinti juos galima ir vasaros viduryje. Prieš sodinant augalus į gruntą iš vazono, šaknis galima šiek tiek praskleisti, tačiau jokiu būdu nedrastiškai.
Perkeliant augalus į naują vietą iš grunto, reikia atsižvelgti į vegetacijos laiką ir geriau sodinti kol pumpurai dar neišsiskleidę.
Kad augalai būtų vešlūs, juos reikėtų karpyti, bet karpymo darbai dažniau atliekami birželio mėnesį. Taip pat svarbu yra laistymas. Žinoma, reikia atsižvelgti į tai ar augalai mėgsta drėgmę, ar priešingai, nemėgsta užmirkimo.
Dažniausiai daromos klaidos
Dekoratyvinių augalų augintojų teigimu, neretai pasitaiko atvejų, kuomet klientai nusipirktus augalus netinkamai prižiūri, todėl augalai nyksta. Dažniausiai pasitaikančios klaidos – netinkamai parinktas dirvožemis ir vieta. Jei augalas, kuriam reikalinga rūgšti dirva – šilauogė, rododendras ar kt. – sodinamas į bet kokią terpę arba augalo sodinimo vietoje dalis rūgščios specialios žemės sumaišoma su kitokiu substratu, augalas neauga, nyksta[4].
Taip pat nevertėtų rizikuoti sodinti augalą, kuriam reikalinga durpė, į durpių substratą, skirtą pomidorams ar kitoms daržovėms.
Per didelis margumas kiemo erdvėje taip pat neretai pasitaikanti klaida. Todėl patariama kurti gėlyną apgalvotai, pasirenkant mažesnį skaičių rūšių augalų, augalus sodinti ne padrikai, o grupėmis.
Perdėta kontrolė, kuomet siekiama sukurti tvarkingą gėlyną ar sodą, preciziškai formuojamus augalus ar veją be piktžolių, taip pat vadinama klaida.
Perdėtas tvarkingumas atrodo nenatūraliai. Todėl specialistai pataria nebijoti kiemų erdvėse kurti nesuvaržytos gamtos įspūdį ir neišsigąsti nukritusio lapelio ar pievoje pražydusios pienės.
Dar viena pasitaikanti klaida – neišlaikomos sklypo proporcijos. Sodinant augalus prie namo, svarbu atsižvelgti į architektūrą. Nedideliam sklype prie žemo namo netinka dideli aukšti medžiai. Prie aukšto namo netinka maži augalai, nes namas atrodys neproporcingai gigantiškas.
Taip pat svarbu nepersistengti kiemų erdves apsodinti gausybe spygliuočių augalų. Pastarieji augalai sklypą pavers nuobodžiu. Tuo tarpu lapuočiai pagyvins ir paįvairins kiemų erdves skirtingais metų laikais.
Anot specialistų, želdyną galima sukurti tokį, kuris džiugins nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ir net žiemą atrodys puikiai. Todėl patariama rinktis tokius augalus, kurie išskiria savo laja, išlaiko spalvą, struktūrą, formą.
Patarimai
Krūmai, iš kurių bus formuojama gyvatvorė, dažniausiai sodinami plikomis šaknimis. Sodinukams turi būti paruošiamos duobės 2 kartus didesnės negu augalo šaknų sistema. Sodinant svarbu neužlenkti šaknų. Aplink pasodintą augalą gruntas turi būti suspaudžiamas[5].
Sodinant medžius, duobes reikia paruošti 2 kartus didesnes už sodinamo augalo šaknų sistemą. Duobė turi būti ruošiama taip, kad augalo šaknys gautų pakankamai vandens, oro, galėtų patekti maisto medžiagos.
Užpilamas dirvožemis turi būti pagerintas papildomais priedais, kurie skatina šaknų vystymąsi ir pagerina augalo prigijimą. Svarbu nepamiršti pasodintus augalus palaistyti ir reguliariai tai daryti kol augalas tvirtai įsikurs naujoje vietoje.
Pataria išlaikyti atstumus tarp augalų ir kaimynų sklypų
Veisdami želdynus, gėlynus, alpinariumus žmonės dažnai daro klaidą per tankiai susodindami augalus.
Pasak želdynų dizaino specialistų, kol augaliukai maži, gėlynas, žinoma, atrodys kiek tuščias. Bet kai jie suaugs, per pora metų, atrodys, kad jų jau yra per daug ir kai kuriuos, deja, reiks šalinti.
Todėl patariama visuomet atsižvelgti į rekomenduojamus atstumus tarp augalų. Juk geriau pora metų palaukti su tuštesniu gėlynu negu vėliau juos rauti.
Gėlių sodinimo atstumai priklauso nuo gėlių aukščio, šakojimosi bei plitimo intensyvumo. Rečiau sodinamos greitai plintančios, plačiakerės ar ilgai vienoje vietoje augančios daugiametės gėlės.
Vienmetes žemaūges gėles sodinti patariama 10–15 cm atstumu, o aukštaūgės – 15–20 cm atstumu viena nuo kitos.
Gėles geriausia sodinti nevėjuotą, nesaulėtą dieną. Kad šaknys neapdžiūtų, prieš sodinimą gėlės palaistomos. Daugiamečių kiliminių gėlių viename kvadratiniame metre sodinama 8–15 vnt., neaukštų – 6–12 vnt., vidutinio aukščio – 3–4 vnt., aukštaūgių –2–3 vnt.[6]
Tuo tarpu įsirengiant žaliąją gyvatvorę, ypač sodinant didesnius medžius prie namų, svarbu išlaikyti reikalavimus atitinkančius atstumus nuo kaimyninių sklypų, pastatų, atitinkamai išlaikant nuo 1 iki 3 metrų atstumus.
