Daugiausiai pavojų slypi pigiuose žaisluose iš Kinijos
Lėlė „Happy princess“– kietas kūnas ir minkšta plastikinė galva, su nupieštomis akimis ir raudonomis lūpomis. Ilgi rudi sintetiniai plaukai, pritvirtinti viršugalvyje, balti bateliai, trumpa suknytė. Tokie žaislų apibūdinimai pateikiami Europos Sąjungos skubių pranešimų sistemoje, kurioje šalys dalinasi informacija apie nesaugius gaminius, tarp jų ir žaislus[1].
Lėlė „Laimingoji princesė“ buvo išimta iš rinkos Lietuvoje, nes joje atrasta ftalatų (DEHP) – cheminės medžiagos, kuri, kaip rašoma šioje skubių pranešimų sistemoje, gali pakenkti vaikų sveikatai – jų reprodukcinei sistemai“, kitaip sakant, pakenkti vaisingumui.
Greta lėlės princesės čia praėjusiais metais pranešta ir apie iš rinkos taip pat dėl pavojingų ftalatų išimtą lėlę „Mermaid“, lėlytę su arkliuku „Sweet girl“, lėlyčių ir jų reikmenų rinkinį „Happy Kitchen“, kaukę vakarėliui ar plastikinį ponį. Taip pat pranešama ir apie gličios konsistencijos žaisluose šlykštukuose („slime“), dar vadinamuose išmaniuoju plastilinu, nustatytą naudojimo metu išsiskiriantį į aplinką borą, kuris priskiriamas toksiškoms medžiagoms ir taip pat gali pakenkti vaikų sveikatai – sukelti alergiją, apnuodyti, nudeginti ar pakenkti vaisingumui[2]. Būtent dėl boro junginių savo sudėtyje šlykštukai ir tampa glitūs ir gleivėti. Žinoma, prekyboje galima rasti ir šlykštukų, kuriuos gaminant šios cheminės medžiagos junginiai nėra naudojami.
Perspėjimų apie pavojų ar net nurodytos cheminės sudėties ant žaislo pakuotės jūs nerasite. Dažniausiai kalbama apie tai, kad daugiausiai problemų kyla dėl pigių žaislų iš Kinijos, o siekis iš čia vežamų žaislų rinką patikrinti ir suvaldyti dažnai įvardijama kaip neįmanoma misija. Nuolat pabrėžiama, jog būtina imtis griežtesnės priežiūros, nes žaislai šiandien yra tapę vienais nesaugiausių gaminių, prisidedančių prie įvairių vaikų lėtinių susirgimų, alergijų, apsinuodijimų skaičiaus didėjimo.
Ragina imtis griežtesnės žaislų gamybos kontrolės
Europos Komisija buvo paskelbusi nesaugių produktų ataskaitą, kurios sąraše įrašyti ir žaislai, keliantys pavojų sveikatai dėl juose esančių tam tikrų ftalatų[3]. Jie žaislų gamyboje naudojami, pavyzdžiui, kaip plastiko minkštikliai ar kaip kvapo ilgalaikiškumą užtikrinantys priedai[4]. Cheminių medžiagų specialistai pabrėžia, kad ne visi ftalatai yra žmogui kenksmingi.
Prieš kelis metus Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis buvo pasirašiusi bendrą laišką Europos Komisijai dėl cheminių medžiagų ribojimo gaminant žaislus[5]. Danijos parengtame bendrame ES šalių laiške raginama imtis veiksmų, kad žaisluose būtų apribotos tokios cheminės medžiagos kaip aliuminis, formaldehidas ar anilinas, kurių neigiamas poveikis sveikatai yra mokslo įrodytas.
Pavyzdžiui, anilinas, randamas lėlėms naudojamuose dažuose ir pigmentuose, laikomas labai toksišku, galinčiu sukelti vėžinius susirgimus bei genetinius pakitimus organizme. O formaldehidas, kurio aptinkama pliušiniuose bei mediniuose žaisluose, ne tik dirgina gleivinę bei odą, bet ir gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams, kai patenka į organizmą per nosį[6], – rašoma organizacijos „BEF Lithuania“ vykdomos informacinės kampanijos „Pagalvok, kai perki“ lankstinukuose. Šia kampanija siekiama suteikti žmonėms žinių apie pavojingas chemines medžiagas perkamuose produktuose bei mokyti, kaip pasirinkti tai, kas kuo mažiau kenktų sveikatai – www.pagalvok.lt
Tais pačiais 2019-ais metais, kai Lietuva kartu su kitomis šalimis pasirašė laišką Europos Komisijai dėl griežtesnės cheminių medžiagų kontrolės žaisluose, duomenis paskelbė ir Europoje didžiausias nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų tinklas Europos aplinkos biuras (European Environmental Bureu). Jie paskaičiavo, jog vien tais metais iš Europos rinkos buvo pašalinta pustrečio šimto įvairių modelių žaislų, o tai būtų dešimtys milijonų jų vienetų, nes toksiškų chemikalų kiekiai juose buvo per dideli[9]. Daugiau nei pusėje jų buvo rasta kenksmingiems priskiriamų ftalatų. Kai kuriuose gaminiuose, pavyzdžiui Helovyno kaukėje, šios pavojingos cheminės medžiagos sudarė beveik pusę visos jos sudėties. Ftalatai ne tik gali pakenti vaisingumui, bet ir hormonų sistemai, trikdo vaiko vystymąsi, gali sukelti vėžį ar DNR pakitimus – dar nurodoma „Pagalvok, kai perki“ lankstinukuose.
Daugiau kaip šimtas medžiagų yra kenksmingos vaikams
Šiais metais Danijos technikos universiteto mokslininkai paskelbė, jog daugiau nei šimtas cheminių medžiagų, randamų plastikiniuose žaisluose, gali pakenkti vaikų sveikatai. Tarp jų yra ir plastikui minkštumo suteikiančių medžiagų, degumui mažinti skirtų medžiagų bei kvapų. „Tai, kad jie kenksmingi, mūsų tyrime reiškia, jog šios cheminėms medžiagoms leistinos poveikio dozės viršija numatytas rekomenduojamas normas. Be to, ir sukeliama vėžio rizika perkopia numatytus leistinus slenksčius. Pašalinti šias chemines medžiagas iš žaislams naudojamų medžiagų ir pakeisti jas saugesnėmis alternatyvomis – turėtų tapti prioritetu“, – sako vienas iš tyrėjų, Danijos technikos universiteto profesorius Peter‘is Fantke‘ė[8].
Tirdami cheminių medžiagų žaisluose keliamą grėsmę, tyrimo autoriai atsižvelgė ir į tai, kiek laiko paprastai vaikai žaidžia su žaislais, ar linkę jį dėti į burną ir kiek žaislų paprastai tenka vienam šeimos vaikui. Tyrime rašoma, kad Vakarų Europos valstybėse vaikui tenka apie aštuoniolika kilogramų plastikinių žaislų[9]. Vaikai yra jautresni nei suaugusieji cheminių medžiagų poveikiui dėl savo greitos medžiagų apykaitos, sparčiai augančių organų bei audinių, dėl didesnio odos paviršiaus ploto santykio su kūno svoriu ar intensyvesnio kvėpavimo. „Pagalvok, kai perki“ informacinės kampanijos lankstinuke „Nuodai meškiuko kailyje“ rašoma, jog vaikų organizmas pasisavina pavojingų medžiagų keturiasdešimčia procentų daugiau nei suaugusiųjų.
Šiuo Danijos mokslininkų ir kitų bendraautorių paskelbtu tyrimu siekiama, kad cheminės medžiagos žaisluose būtų griežčiau kontroliuojamos. Tai, kad trūksta stipresnės rankos, prižiūrint, kas dedama į žaislus, ne vienus metus kalba mokslininkai, kontroliuojančios organizacijos bei tie, kurie šviečia ir moko visuomenę, kaip išvengti pavojų sveikatai keliančios cheminės taršos iš daiktų, kuriuos perki ir tuo labiau, kuriuos perki savo vaikams. Europos aplinkos biuras pastebi, jog „nepaisant to, kad Europoje yra vieni geriausių cheminių medžiagų kontrolės įstatymų pasaulyje, bet jie prastai naudojami ir mes dėl to mokame savo sveikatos ir poveikio aplinkai kainą.“
Kontroliuoti žaislų gamintojus ir platintojus trukdo skirtingi įstatymai
Kol kas žaislai išlieka vienais iš nesaugiausių gaminių ir vis dar nėra bendrų tarptautinių susitarimų, kuriuose būtų nurodyta, kokių medžiagų žaislų gamybai negalima naudoti.
„Europoje cheminių medžiagų gamintojai ar importuotojai prieš jas gamindami ar įveždami, privalo pateikti mokslinių tyrimų duomenis, pagal kuriuos matomas šių medžiagų kenksmingumas ir nustatyti saugūs naudojimo būdai, – 2021 metų gegužės mėnesio pokalbio metu pasakojo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. – Bet tai galioja grynoms medžiagoms. Cheminės medžiagos produktuose yra pilkoji zona.“
Pasak Lauros Stančės, jei visa gamyba vyktų tik Europoje, tai viskas būtų kaip ir aišku, tačiau pasauliniu mastu galioja daug skirtingų reguliavimų. Cheminių medžiagų ekspertė priduria, kad: „kiekvienos įvežamos žaislų partijos niekas netiria laboratorijoje, nes apskritai pavojingų cheminių medžiagų nustatymo gaminiuose tyrimų kainos labai didelės, reikalinga įranga labai brangi, o šių medžiagų toksiškumas žmogui dar labai mažai ištirtas ir tikslų poveikį sunku nusakyti.“
Cheminių medžiagų specialistė priduria, kad, laikantis atsargumo principo, mokslininkai bei nevyriausybininkai siūlo atsisakyti net ir galimai pavojingų medžiagų, o ne tik tų, kurių daroma žala pakankamai svariai įrodyta. Priimant sprendimus uždrausti kokią nors medžiagą, nors ir atsižvelgiama į mokslinius tyrimus, tačiau ne paslaptis, kad ir didžiosios gamybos įmonės pateikia savus tyrimus. Jie svarstykles tempia savo naudai. Tvirtindami, kad vartotojams nėra jokio pavojaus, taip bando paveikti sprendimus priimančias institucijas. „Kai kilus įtarimams, nepriklausomi tyrėjai galiausiai patikrina tuos gaminius laboratorijose ir, pavyzdžiui, paaiškėja, kad pavojingos medžiagos visgi išsiskiria, jei gaminys stovi saulėje, tai tirti pradeda ir valstybinės institucijos, bet jų galimybės ir finansai labai riboti“, – priežastis, kodėl pavojingos cheminės medžiagos žaisluose ilgai neuždraudžiamos, aiškina Laura Stančė.
Pasak specialistės, tam, kad suvoktume, jog pavojingos medžiagos nėra tinkamos žaislų gamybai, gali užtrukti ir šimtmetį. XIX amžiuje žaislų gamyboje plačiai buvo naudojami sunkieji metalai kaip švinas, alavas ir kadmis. Tik praėjusio amžiaus viduryje jie pagaliau uždrausti, nes „laikomi ypač pavojingais besiformuojančiam organizmui, kaupiasi organizme ir ilgainiui sukelia lėtines ligas, paveikia vidaus organus ar sukelia apsinuodijimą.“
„Skamba labai neįtikėtinai, kad ir šiandien parduodamuose žaisluose dar randama sunkiųjų metalų, nes jie būna naudojami pigiuose dažuose, kuriasi žaislai dažomi ne Europos Sąjungoje esančiose gamyklose“, – priduria Laura Stančė.
Turime teisę žinoti, iš ko pagamintas žaislas
Be to, pastebima, kad net ir uždraudus kurią nors cheminę medžiagą, ji greitai pakeičiama kita, nebūtinai saugesne už buvusiąją. Pavyzdžiui, Danijos technikos universiteto mokslininkai, tirdami pavojingas medžiagas vaikų žaisluose, atrado, jog tarp kitų medžiagų pavojų vaikų sveikatai sukelia ir du plastifikatoriai, kurie naudojami kaip alternatyva kai kuriems draudžiamiems ftalatams. Tokius atvejus, kai vienas kenksmingas chemikalas pakeičiamas kitu, panašiai kenksmingu, reikėtų įvertinti ir vengti – pabrėžia vienas tyrėjų profesorius Peter‘is Fantke‘ė. Be to, tyrimo autoriai pastebi, jog šiuo metu sukurtas teisinis cheminių medžiagų reglamentavimas apima tik mažą kiekį cheminių medžiagų, o prižiūrinčioms organizacijoms sunku suspėti įvertinti tūkstančius naujų medžiagų, kasmet atkeliaujančių į rinką.
Dar viena svarbi problema, kad apie visas šias pavojų sveikatai galinčias sukelti medžiagas iš žaislų pakuočių sužinoti negalime, nes gamintojai nesuteikia informacijos apie jų sudėtį. Vis dėlto, sužinoti, ar gaminio sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų, galima kreipiantis į žaislo gamintoją ar platintoją, kuris privalo atsakyti per keturiasdešimt penkias dienas – sako cheminių medžiagų ekspertė L. Stančė. „Neteko sutikti žmogaus, kuris pasinaudotų šia teise. Nors Europos Sąjungos institucijos, sukūrusios teisinį dokumentą, pagal kurį galima reikalauti tokios informacijos, labai juo didžiuojasi“, – priduria ekspertė.
Danijos mokslininkų tyrime sakoma, kad iš daugiau nei keturių šimtų vaikų žaisluose nustatytų medžiagų daugiau nei šimtas laikomos pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir gali būti kenksmingos sveikatai. Pasak tyrimo autorių, gamintojai dažnai neatskleidžia iš ko jie gamina žaislus, todėl labai naudinga būtų bendra duomenų bazė, kurioje žaislų sudėtis visiems būtų prieinama.
Tyrėjai pataria mažinti kasmet vaikams perkamų žaislų kiekį, tam, kad mažėtų pavojingų cheminių medžiagų rizika. Įkvėpti su oru, liečiami, įdėti į burną ar praryti tokie žaislai gali tapti lėtinių ir ūmių ligų priežastimi. Be to, jie atkreipia dėmesį ir į kitų mokslininkų tyrimus, skelbiančius, kad žaislų gausa neigiamai veikia vaikų žaidimo kokybę, o mažesnis jų kiekis mažiems vaikams padeda geriau susikaupti ir žaisti kūrybiškiau.
