Žaislai patenka į savartynus
Ar kada pagalvojote, kuo žaistų pasaulio vaikai, jei nebūtų išrastas įprastas plastikas? Net 90 proc. prekyboje esančių žaislų yra pagaminta būtent iš šios medžiagos. Statistika rodo, kad žaislų pramonė sunaudoja 40 tonų plastiko kiekvienam 1 milijonui dolerių pajamų ir yra daugiausiai plastiko sunaudojanti pramonė pasaulyje.
Pasaulinės žaislų rinkos vertė 2019 m. viršijo 90 milijardų JAV dolerių, tačiau kai kurie teigia, kad net 80 proc. visų žaislų patenka į sąvartynus, deginimo krosnis arba vandenyną.
Vien Prancūzijoje kasmet daugiau nei 40 milijonų žaislų patenka į atliekas, o Jungtinėje Karalystėje beveik trečdalis tėvų prisipažino išmetę tvarkingus žaislus, nes vaikai su jais nebežaidė.
Prieš dvejus metus Lietuvos gyventojų šeimose buvo atliktas tyrimas apie žaislus. Jo duomenimis, vienas vaikas vidutiniškai turi 36 žaislus, tėvai per mėnesį linkę skirti apie 20 eurų žaislams ir dažniausiai juos įsigyja prekybos centruose. Beveik pusė vaikų gauna bent 12 naujų žaislų per metus, o tėvai nebenaudojamus žaislus paprastai atiduoda giminaičių ar draugų vaikams, labdarai, saugo namuose ateičiai arba išmeta[ref-1].
Žaisluose naudojamas plastikas teršia Žemės ekosistemas
Kaip jau minėta, net 90 proc. žaislų yra pagaminama iš plastiko. Ir visai nenuostabu, jog ši medžiaga yra tokia populiari. Plastikas yra patvarus, gerai plaunamas, tvirtas. Tačiau retai kada pirkdami vaikams plastikinius žaislus susimąstome, kad juose gali būti sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas ar kadmis, arba kitų kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip dioksinai.
Taip pat plastikinių žaislų įtaka aplinkai yra kur kas didesnė nei gali įsivaizduoti net ir lakiausia vaiko vaizduotė. Galų gale dėl vadinamosios plastiko „naudos“, susijusios su žaislų gamyba, jis turi tiek daug įtakos aplinkai[ref-2].
Plastikinių žaislų poveikis aplinkai yra toks pat didelis, kaip ir visų kitų pramonės šakų, kuriose naftos produktai naudojami kaip pagrindinis pajamų šaltinis. Kai plastikas utilizuojamas, didžioji jo dalis užteršia Žemės ekosistemas, įskaitant vandenynus[ref-3].
Kaip skelbia „The World Counts“, į minėtą plastikinių žaislų skaičių nepatenka milijardai žaislinių kareivių, lėlių Barbių ar „Lego“ kaladėlių, šiuo metu gulinčių žmonių palėpėse. Galiausiai, kai tampa nebenaudingas, visas tas plastikas turi kažkur nukeliauti, o senovinių žaislų kolekcininkų, kurie neišmestų, bet priglaustų nebenaudojamus plastikinius žaislus, nėra tiek daug.
Dauguma plastikinių žaislų ar daiktų nėra biologiškai skaidūs, todėl, užuot pavirtę dulkėmis, kaip daugelis daiktų, jie tūno nešvarūs ir patvarūs, kaupia ir teršia daugybę planetos ekosistemų.
Kai kurios plastiko rūšys, kurios suyra, galiausiai vėl virsta toksiškomis naftos chemijos medžiagomis arba paverčiamos kitokiomis, bet ne mažiau pavojingomis[ref-2].
Žaislai pagaminti iš 40 proc. hormonus ardančios medžiagos
Minkštuose plastikiniuose žaisluose gali būti daugiau nei 40 procentų ftalatų pagal svorį. Ftalatai buvo siejami su daugybe poveikių reprodukcinei sveikatai, įskaitant sumažėjusį vaisingumą, persileidimą, apsigimimus, nenormalų spermatozoidų skaičių ir sėklidžių pažeidimus, taip pat su kepenų ir inkstų vėžiu.
Atliekant 248 skirtingų žaislų testą, 92 proc. žaislų buvo priskirti „rimtos rizikos“ kategorijai dėl pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip ftalatai.
Netgi kai kurie kūdikių buteliukai ir čiulptukai yra pagaminti iš plastiko, kuriame yra cheminių medžiagų, kaip žinia, sutrikdančių hormonų sistemą, įskaitant ftalatus ir bisfenolį-A[ref-3].
Kadangi atliekos ir tarša daro žalą aplinkai ir mūsų sveikatai, o ekonomika praranda vertingų medžiagų, daugelis žaislų gamintojų permąsto savo verslo ateitį. Tai apima ne tik žaislų gamybą ir žaidimą, bet ir nuosavybę. Kartu tai yra svarbūs žingsniai žiedinės ekonomikos link.
Daugybei jau egzistuojančių žaislų pakartotinis naudojimas ir dalijimasis jais yra labai svarbus, kad jie netaptų atliekomis. Pasaulyje gerai žinoma plastikinių kaladėlių gamintoja „Lego“ paskelbė iniciatyvą „LEGO® Replay“, kurios vienas iš tikslų – skatinti savininkus paaukoti panaudotas kaladėles vaikų labdaros organizacijoms. Iniciatyva šiuo metu bandoma JAV ir yra vienas iš pirmųjų verslo žingsnių žiedinės ekonomikos link.
Anot „LEGO Group“, 97 proc. įmonės gaminamų kaladėlių jau saugo arba dalijasi savininkai, o daugelis jų yra perduotos kitoms draugų ar šeimos kartoms. Tačiau bendrovė siekia šį procentą dar padidinti.
Žmonės skatinami dalintis, keistis nebenaudojamais, bet dar gerais žaislais, juos dovanoti
Dėl panašių motyvų daugelis pradedančių įmonių tiria pakartotinį žaislų naudojimą ir dalijimosi modelius.
Kalifornijoje (JAV) „Toy-Cycle“ sukūrė rekomercijos platformą ir siuntų sistemą, kuri leidžia išaugtus žaislus gabenti tiesiai į įmonę, kad jie būtų rūšiuojami ir perparduodami. Be to, Prancūzijos asociacija „Rejoué“ nuo 2012 m. renka, valo, taiso ir perparduoda naudotus žaislus, iki šiol išgelbėdama 300 tonų žaislų iš sąvartynų[ref-4].
Dalintis, keistis ar tiesiog dovanoti nebenaudojamus ar savų vaikų išaugtus žaislus galima ir Lietuvoje. Štai keletas pasiūlymų, kaip tvarkyti panaudotus, bet dar gerus daiktus:
- pakabinti skelbimą namo laiptinėje, pasiūlyti juos kaimynams;
- informuoti savo draugus socialiniuose tinkluose apie dovanojamus arba mainomus daiktus;
- užsiregistruoti Facebook grupėje „Zero waste mainai“ ir pateikti savo pasiūlymus;
- Priduoti stotelėje „DĖK‘ui“.
Deja, komunalinių atliekų įmonių kontrolieriai kone kasdien prie konteinerių randa žaislų, vežimėlių, dviratukų, lovyčių, automobilinių kėdučių…
Vaikai greitai užauga, o jiems skirti daiktai dažnai lieka „nesunešioti“. Tėveliams atrodo, kad prie konteinerio palikus dar tinkamus naudoti daiktus, juos kažkas pastebės ir pasiims. Tačiau šiems daiktams čia tikrai ne vieta. Palikti atviroje vietoje dėl įvairių oro sąlygų daiktai tampa nebetinkami naudoti. Vienas numestas daiktas dažniausiai pritraukia dar daugiau atliekų ir kiemas tampa šiukšlynu. Blogą atliekų tvarkymo pavyzdį mato kieme žaidžiantys vaikai.
Taip pat svarbu žinoti, jog bendro naudojimo konteinerių aikštelių teršimas atliekomis sukelia papildomą finansinę naštą visiems jų naudotojams. Už bešeimininkių atliekų išvežimą turi sumokėti visi gyventojai, kurie naudojasi aikštelės konteineriais. Nustačius teršėją, jam gresia bauda[ref-5].
Absoliuti dauguma tėvų sutinka, kad žaislai – ne tik pramogai, bet ir lavinimui
Prieš porą metų Lietuvoje taip pat buvo atsiradusi iniciatyva, kuomet žmonės, kurie augina vaikus ir turi nebenaudojamų lavinamųjų žaislų, buvo skatinami juos perleisti vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
Kaip parodė tyrimas, beveik visi tėvai sutinka, kad žaislai yra svarbi ugdymo priemonė – 94 proc. tėvų teigimu, jiems rūpi, kad žaislai vaikams būtų ne tik pramoga, bet ir juos lavintų. Tai ypač svarbu jauniausiai respondentų grupei – 21–26 m. tėvams, kurie pirmenybę teikia būtent lavinamiesiems žaislams.
Apklausoje dalyvavę tėvai išskiria, kad didžiausią pirmenybę teikia konstruktoriams (65 proc.), dėlionėms (60 proc.) ir stalo žaidimams (55 proc.), tuo tarpu kaip mažiausiai populiarius lavinamuosius žaislus išskiria – šokančius, už virvutės traukiamus žaislus (7 proc.), kompiuterinius žaidimus (10 proc.) ir lėles (10 proc.).
Kai vaikai „išauga“ turimus žaislus, tėvai juos atiduoda giminaičių ar draugų vaikams (65 proc.), saugo ateičiai (29 proc.), neatlygintinai perleidžia labdarai (28 proc.), o 12 proc. tėvų tokius žaislus linkę išmesti, nors jie galėtų būti perleidžiami į antras rankas. Vis dėlto daugiau nei trečdalis pastarųjų tėvų teigia, kad norėtų žaislus atiduoti labdarai, bet nežino, kaip tai padaryti, arba neturi patogaus būdo (38 proc.)[ref-1].
Įkūrė sugedusių žaislų dalių biblioteką
Kad pakartotinis žaislų naudojimas ir dalijimasis jais būtų veiksmingas, kai žaislai sugenda, reikia juos taisyti. Šiuo metu 90 proc. visų žaislų yra pagaminti iš plastiko, kuris gali būti labai patvari medžiaga, tačiau dažnai yra trapus, o sulūžę žaislai pirmiausia išmetami.
Atsižvelgdama į tai, 3D spausdinimo technologijų gamintojas „Dagoma“ įkūrė įmonę „Toy Rescue“, tiekiančią atsargines dalis sugedusiems žaislams. „Dagoma“ sukūrė 3D formatu spausdinamų failų biblioteką, kurioje dažniausiai pamestos ar sulūžusios populiariausių pastarųjų 40 metų žaislų dalys. Jį sudaro lėlių rankos, dinozaurų uodegos, automobilio ratai ir daugybė kitų dalių, kurios gali būti atspausdintos originaliam žaislui tinkama siūle. Taip pat galima prašyti failų dėl dalių, kurių šiuo metu bibliotekoje nėra[ref-4].
Pasaulyje yra ir daugiau įmonių, užsiimančių žaislų taisymu ar atsarginių detalių gamyba, kurios dar kitaip vadinamos žaislų bibliotekomis.
Plastikines pakuotes popierinėmis pakeis po dvejų, kaladėles bioplastikinėmis – po septynerių metų
Net 17,4 tūkst. žmonių trijose dešimtyse valstybių įdarbinusi Danijos įmonė „Lego“ turi imtis ir kitų pokyčių – tiek konkurencija, tiek vartotojai skatina atsisakyti plastiko, iš kurio iki šiol gaminamos konstruktorių detalės.
Grupė numačiusi investuoti 400 mln. eurų į tyrimus, kad rastų alternatyvų iš naftos gaminamam plastikui. Tikslas – padaryti tai iki 2030-ųjų. Plastiką siekiama pakeisti medžiagomis iš kukurūzų, kviečių ar celiuliozės. Taip pat pernai jau pristatyti bandomieji produktai, pagaminti iš perdirbtų PET butelių. Bet serijinė gamyba prasidės ne anksčiau kaip po metų.
Ypač tenka stengtis dizaineriams, nes iš kitokių medžiagų pagamintų detalių spalvos nėra tokios ryškios kaip iki šiol. Taip pat gamintojai spaudžiami atsisakyti plastikinių pakuočių. „Lego“ numačiusi jas iki 2025 metų pakeisti popierinėmis[ref-6].
Tiesą sakant, „Lego“ pradėjo prekiauti cukranendrių pagrindu pagamintais bioplastiko gaminiais 2018 m. Iš cukranendrių pagamintas Bio-PE (biologinis PE) yra bekvapis, netoksiškas, struktūriškai stabilus ir turi gerą izoliaciją, kuri tiesiog puikiai pakeičia iškastinio kuro gaminius. Polietilenas, pagamintas iš natūralių žaliavų.
„Jei vartotojas gauna dvi tos pačios spalvos LEGO detales, kurios yra pagamintos iš augalinio polietileno ir tradicinio polietileno, kokybė, išvaizda ar veikimas nesiskiria, – sakė „The LEGO Group“ aplinkos apsaugos viceprezidentas Timas Brooksas. Dar svarbiau, kad jųdviejų gamybos procesas nelabai skiriasi, o tai labai sumažina gamybos sąnaudų padidėjimą. – Kitas augalinio plastiko privalumas yra tas, kad jis atsinaujinantis nuo žaliavos iki galutinio produkto. Tai reiškia, kad ne tik sutaupoma sąnaudų gamybos etape, bet ir jo poveikis aplinkai bei perdirbimo sąnaudos yra daug mažesnės nei įprasto plastiko po to, kai jis išmestamas[ref-7].“
„Lego“ – ne vienintelė, ieškanti alternatyvų iš naftos gaminamam plastikui
Rinkoje pirmaujanti „Lego“ toli gražu nėra vienintelė, kuri meta milžiniškus pinigus naujovių paieškoms.
JAV žaislų gamintojas „Mattel“, labiausiai išgarsėjęs Barbės serijos lėlėmis, užsibrėžė nuo 2030-ųjų naudoti tik tvarias medžiagas. Tiek žaislai, tiek jų pakuotės turės būti gaminamos iš perdirbto arba biologinio plastiko.
Bendrovė „Hasbro“, kurios vienas didžiausių kozirių yra „Monopolio“ stalo žaidimas, atsisakyti plastiko ketina jau iki šių metų pabaigos.
Vokietijos grupė „Horst Brandstatter“, kuriai priklauso kompanija „Playmobil“, į projektus, susijusius su klimato apsauga, ketina investuoti 50 mln. eurų. Jau dabar 80 proc. „Playmobil“ žaislų gaminami iš perdirbto plastiko. Savo ruožtu vienas tiesioginių „Lego“ konkurentų „Open Brick Source“ jau prekiauja medinėmis kaladėlėmis[ref-6].
1916 m. įkurta „Žaislų asociacija“ („The Toy Association™“) ne pelno siekianti prekybos asociacija, atstovaujanti šimtams JAV įmonių, įskaitant gamintojus, mažmenininkus, licencijų išdavėjus ir kitus, kurie dalyvauja jaunimo pramogų pramonėje, skelbia, jog 2021 m. pasauliniai žaislų pardavimai pasiekė 104,2 mlrd. JAV dolerių, t. y. 8,5 proc. daugiau nei 2020 m. O lyginant sudėtinį metinį augimo rodiklį nuo 2016 m., jis išaugo 4,1 proc[ref-8].
