Veršeliai vos po kelių savaičių suprato, kur turėtų atlikti gamtinius reikalus
Vokietijos mokslininkai ėmėsi išties keisto ir neįprasto eksperimento – pradėjo mokyti karves daryti gamtinius reikalus į tualetą. Įdomiausia tai, jog karvių mokymas nebuvo bevaisis ir vos po kelių savaičių galvijai sėkmingai išmoko, kur turėtų atlikti gamtinius reikalus. Tai, kas seniau galėjo skambėti tik kaip fantastinio filmo scenarijus ar kokia komedija, iš tiesų virto realybe, nes po gan trumpos dresūros žalmargė, užsimaniusi nusišlapinti, tiesiog įeidavo į kelių kvadratinių metrų ploto žalią patalpą ir iš tikrųjų joje pradėdavo šlapintis. Tokį tualetą karvėms sugalvojo Vokietijos Elgesio fiziologijos instituto ir Gyvūnų gerovės bei ūkininkavimo instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su savo kolegomis iš Naujosios Zelandijos.
Mokymo pagrindas buvo sudarytas iš teigiamo paskatinimo tinkamai nusišlapinus ir bausmės, neatlikus gamtinių reikalų ten, kur turėjo. Mokslininkai eksperimentavo su 16 veršelių ir kiekvieną sykį, kai šie nusišlapindavo jiems sukurtame tualete, tyrėjai apdovanodavo veršelius skanėstu. Tuo tarpu jei kuris veršelis gamtinius reikalus atlikdavo bet kur, o ne tam numatytoje vietoje, tyrėjai juos tris sekundes purkšdavo vandeniu.[1]
Atlikdami tokį galvijų pratinimą prie jiems sukurto tualeto, tyrėjai vis didino atstumą nuo jiems skirtos šlapinimosi vietos, tačiau ir toliau išlaikė apdovanojimus ir bausmes už kiekvieną nusilengvinimą. Įdomu tai, kad toks mokymo būdas buvo gan sėkmingas – praėjus trumpam laikui 11 iš 16 veršelių išmoko šlapintis ten, kur ir buvo reikalaujama tai daryti.
Galvijus kantriai mokę ir viską stebėję mokslininkai tikino, jog gyvūnams prireikė pasišlapinti vos 15-20 kartų, kad jie patys pradėtų eiti į tualetą. Spartų mokymąsi tyrėjai netgi prilygino mažiems vaikams, nes jų teigimu veršeliai sugebėjo suprasti, kur reikia šlapintis, ne ką prasčiau nei ko nors mokosi maždaug 3 metų vaikai.
Karvių tualetas turėtų padėti sumažinti pavojingų amoniako dujų išsiskyrimą į atmosferą
Nors galvijų tualetas gali skambėti kaip kažkoks juokingas eksperimentas, kurio ėmėsi rimtesnių tyrimų nebesugalvojantys mokslininkai, iš tikrųjų pagrindinis šio tyrimo tikslas yra itin svarbus. Tyrėjai panoro atskirti galvijų šlapimą nuo mėšlo, nes ūkiuose, kai maišosi visos gyvūnų išmatos, į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliantis azoto oksidas. Didelis kiekis nitratų nusėda ant žemės arba į vandens telkinius (pvz., upes, tvenkinius). Be to, taip ūkiuose greičiau plinta įvairios rimtos infekcijos.
Naujojoje Zelandijoje žemės ūkis yra atsakingas už maždaug pusę šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iš tikrųjų su ta pačia problema susiduria ir likęs pasaulis. Pavyzdžiui, žemės ūkis yra didžiausias pasaulinis amoniako išmetimo šaltinis ir gyvulininkystė sudaro daugiau nei pusę šio neigiamo indėlio. Stebint vien Europą, net 90% amoniako išmetama iš žemės ūkio. Ir nors iš karvių atliekų susidaręs amoniakas tiesiogiai neprisideda prie klimato kaitos, tačiau susimaišęs su dirvožemiu jis virsta azoto oksidu, kuris sukelia šiltnamio efektą ir sukelia kitas rimtas bėdas.
Siekiant išspręsti šią problemą, buvo atlikti išsamūs šios temos tyrimai. Mokslininkai ištyrė veislinius gyvūnus, kurie gamina mažesnius metano kiekius, naudojo alternatyvų maistą gyvūnams ir netgi juos skiepijo, kad jie gamintų mažiau kenksmingų dujų. Galiausiai buvo sugalvotas netgi itin neįprastas sprendimas – galvijų tualetas.
Lindsay Matthewsas yra mokslininkas iš Naujosios Zelandijos Oklando universiteto, dirbęs su kitais kolegomis, kad atliktų bandymus gyvūnų laboratorijoje Vokietijoje. Jis aiškino:[2]
Kai lauke laikote gyvūnus, karbamidas gali virsti nitratais dirvožemyje, o paskui keliauti teršti vandens kelius, sukelti įvairiausių problemų vandens keliuose. Nitratai virsta azoto oksidu, kuris yra 300 kartų stipresnis nei anglies dioksidas.
Kitas tyrėjas iš Oklando universiteto Douglasas Elliffe'as, kuris irgi prisidėjo prie šio eksperimento, tikino:[3]
Jei galėtume surinkti 10 ar 20 procentų šlapimo, galėtume žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir nitratų išplovimą.
Mokslininkai tikina, jog surinktas šlapimas taip pat galėtų būti tinkamai apdorotas. Tokiu būdu būtų dar labiau sumažintas teršalų kiekis. Žinoma, jie puikiai supranta, jog šis eksperimentas gali skambėti itin keistai, tačiau Vokietijos ūkių gyvūnų biologijos tyrimų instituto gyvūnų psichologas Langbeinas sakė:[4]
Kodėl galvijai negalėtų išmokti naudotis tualetu? Gyvūnai yra gan sumanūs ir jie gali daug ko išmokti.
Planuoja įrengti karvių tualetus paprastuose ūkiuose
Sėkmingai su 16 veršelių eksperimentą atlikę mokslininkai tikina, jog vien su keliais galvijais neapsiribos. Jau greitai tokį veršelių dresavimo būdą ir specialių vietų šlapinimuisi paskyrimą turėtų pritaikyti didesnėms bandoms, o vėliau pasiūlyti tai ir paprastiems ūkininkams. Tyrėjai tikisi, jog masiškesnis eksperimentas pavyks, nes tai būtų į naudą ne tik patiems ūkiams, bet ir gamtai. Jie netgi mano, kad po kelių metų jau daugybė karvių skirtinguose ūkiuose sėkmingai vaikščios į tualetą.
Jeigu ūkiuose atsirastų galvijams skirti tualetai ir išeitų tinkamai atskirti šlapimą nuo mėšlo, į atmosferą patektų mažiau įvairių kenksmingų dujų. Be to, kadangi fermose būtų daug švariau, ūkininkai ne tik galėtų džiaugtis mažesniu blogu kvapu, bet ir smarkiai sumažėjusiu ligų kiekiu.
Tiesa, kol kas neaišku kaip seksis pritaikyti tokią praktiką paprastuose ūkiuose. Tai reikalautų ne tik papildomų išlaidų ir kantrybės apmokant galvijus šlapintis tam pritaikytoje vietoje, bet ir gali būti kiek sudėtinga tam tikro tipo fermose. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje fermų gyvuliai praleidžia didžiąją dalį laiko ganydamiesi laukuose ir retai būna viduje. Visgi, nepaisant to, su kokiomis problemomis ateityje gali susidurti šie karves šlapintis tualete norintys išmokyti tyrėjai, yra aiškūs du dalykai – toks mokymas iš tiesų įmanomas, o patys galvijai yra kur kas protingesni nei galbūt iki šiol manė dauguma žmonių.
