Netikėtas Berlyno pasiūlymas „šokiravo“ Briuselį
Vokietijos atstovas Europos Sąjungoje „šokiravo“ Briuselį savo pasiūlymu reformuoti Bendrijos biudžeto taisykles, kad jos šalys gautų papildomų lėšų gynybai. Apie tai pranešė „Bloomberg“, cituodama šaltinius.[1]
Pasak jų, reforma turėtų būti siekiama sušvelninti biudžeto taisykles, kad ES valstybėms būtų suteikta „papildomos erdvės didinti išlaidas gynybai“, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) norą sumažinti Vašingtono vaidmenį užtikrinant Europos saugumą. Tikimasi, kad ES vadovai galimus pokyčius aptars kovo 6 d. susitikime.
Kartu agentūra pažymi, kad rinkimus Vokietijoje laimėjęs Krikščionių demokratų ir krikščionių socialinių sąjungų (CDU/CSU) blokas jau paskelbė ketinantis iš dalies pakeisti šalies Pagrindinį įstatymą, kad gynybos išlaidoms, viršijančioms 1 proc. BVP, nebūtų taikomas „skolos stabdis“ (taisyklė, draudžianti išleisti daugiau lėšų iš biudžeto, nei gaunama). Pasak „Bloomberg“, tokie Vokietijos gynybos politikos pokyčiai galėtų „pakeisti žaidimo taisykles“ ES, nes Berlynas tradiciškai priešinosi karinių išlaidų didinimui.
Ir vėl reikės milijardų
Pasak „Bloomberg“, ES lyderiai artėjančiame susitikime gali pritarti mechanizmo, pagal kurį ateinantiems ketveriems metams bus skiriamas papildomas gynybos finansavimas, aktyvavimui. Pirmiausia kalbama apie 800 milijardų eurų biudžetą bendrijos perginklavimui, įskaitant galimybę šalims pasiskolinti 150 milijardų eurų gynybai. Tačiau Vokietijos atstovas ES per uždarą diskusiją kovo 5 dieną išreiškė nuomonę, kad šios priemonės bus „tik trumpalaikės“ ir, atsižvelgiant į tai, ES turi „ieškoti būdų, kaip biudžeto taisykles pakeisti ilgesniam laikui“.
Agentūra primena, kad šiuo metu pagal ES biudžeto taisykles valstybių narių skola ribojama iki 60 proc. BVP, o biudžeto deficitas – iki 3 proc. Prieš metus Berlynas priešinosi raginimams užtikrinti didesnį Briuselio finansų politikos lankstumą, įskaitant gynybos sektorių. Tačiau vasarį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) pirmą kartą atkreipė dėmesį į galimus šalies pozicijos pokyčius, ragindamas ES kaimynes stiprinti savo gynybos pajėgumus.
ES gynybos biudžeto didinimas ir Vokietijos pozicijos keitimas
Kovo 4 dieną Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pranešė, kad pasiūlė ES lyderiams bendrijos perginklavimo planą, kurio biudžetas – 800 mlrd. Europos Komisija skolinsis šiuos pinigus iš kapitalo rinkų ir skolins juos valstybėms su sąlyga, kad jos kartu pirks ginklus Europoje. Šios lėšos būtų naudojamos Europos Sąjungoms oro gynybos sistemų ir ginklų Ukrainai pirkimui. Be to, EK pasiūlė šalims padidinti dabartines išlaidas gynybai dar 1,5 proc., kad ginklų gamybai būtų surinkta 650 mlrd. eurų.[2]
Tą pačią dieną Vokietijoje CDU/CSU blokas ir Vokietijos socialdemokratų partija pabrėžė, kad reikia sukurti specialų 500 milijardų eurų fondą infrastruktūros plėtrai, taip pat peržiūrėti skolinimosi taisyklę, siekiant gerokai padidinti išlaidas gynybai. Abiejų partijų lyderiai pabrėžė, kad JAV politikos pokyčiai valdant D. Trampui „verčia juos veikti“. CDU/CSU lyderis ir tikėtinas būsimasis Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas (Friedrich Merz) nurodė, kad frakcijos nori pateikti Bundestagui pasiūlymą pakeisti Pagrindinį įstatymą taip, kad karinės išlaidos, viršijančios 1 proc. BVP, nepatektų į skolos stabdžio apribojimus. Be to, pasak jo, 10 metų laikotarpiui būtina sukurti specialų 500 milijardų eurų vertės infrastruktūros remonto fondą.
