Euro zonos skolų žemėlapis apsivertė: Belgija skolinasi kaip Graikija, Prancūzija moka daugiau nei Italija

Euro zonos skolų žemėlapis, kurį investuotojai prisimena iš 2012 m. krizės, nebegalioja. Belgija dešimties metų laikotarpiui dabar skolinasi beveik tokiomis pat palūkanomis kaip tris kartus gelbėta Graikija, o Prancūzija moka daugiau nei Italija. Tai vyksta tuo metu, kai euro zonos šalys ruošiasi rekordiniam obligacijų platinimui 2027 m., o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad valstybių skolinimosi kaina pasiekė beveik dviejų dešimtmečių aukštumas.

Belgija skolinasi 4,29 %, Graikija – 4,35 % palūkanomis

„Euronews“ duomenimis, Belgija, kurioje įsikūrusios ES institucijos, dešimties metų obligacijas platina 4,29 % palūkanomis. Graikija, kurią per krizę teko gelbėti tris kartus, moka 4,35 % – beveik tiek pat. Portugalija, gelbėta 2011 m., moka mažiau nei Ispanija. Airija, gelbėta 2010 m., moka beveik tiek pat kaip Nyderlandai. O Prancūzija, kadaise laikyta euro zonos branduolio dalimi, moka daugiau nei Italija.

Obligacijų pajamingumas – tai palūkanos, kurias valstybė moka skolindamasi. Jos kyla, kai investuotojai mano, kad šaliai prireiks daugiau pinigų, nei ji gali patogiai grąžinti, ir mažėja, kai valstybė įrodo priešingai. Graikija pastarąjį dešimtmetį įrodinėjo būtent tai.

Graikija 2025 m. turėjo 1,7 % BVP biudžeto perteklių

2025 m. Atėnai užfiksavo 1,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto perteklių, o šalies skola, nors vis dar didžiausia Europoje, per vienus metus sumažėjo daugiau kaip 9 procentiniais punktais BVP. Reitingų agentūros KBRA Europos valstybių kredito vadovas Kenas Eganas „Euronews“ aiškino, kad per pastarąjį dešimtmetį buvusios periferijos šalys vykdė atsargesnę fiskalinę politiką, gerino pirminį balansą, ilgino skolų terminus, dėl skaitmenizacijos geriau rinko mokesčius ir atkūrė bankus.

Belgija pasuko priešinga kryptimi. Jos biudžeto deficitas pernai išaugo iki 5,2 % BVP – daugiau nei Prancūzijos 5,1 % tais pačiais metais, o skola 2026 m. pirmąjį ketvirtį perkopė 109 % BVP. Pasak K. Egano, tradicinis branduolys irgi pasikeitė, tik kita kryptimi: kai kur mažiau aiškumo dėl politikos, daugiau politinio neapibrėžtumo, auga struktūrinės išlaidos ir gerokai brangesnis refinansavimas nei žemų palūkanų laikotarpiu.

Šalis	Rodiklis	Reikšmė
Belgija	10 m. obligacijų palūkanos	4,29 %
Graikija	10 m. obligacijų palūkanos	4,35 %
Graikija	biudžeto perteklius 2025 m.	1,7 % BVP
Belgija	biudžeto deficitas 2025 m.	5,2 % BVP
Prancūzija	biudžeto deficitas 2025 m.	5,1 % BVP
Prancūzija	valstybės skola	3,6 trln. eurų (119 % BVP)
Prancūzija	valstybės išlaidos	57,2 % BVP
Vokietija	10 m. obligacijų palūkanos	2,64 % (vasaris) → 3,45 %

Prancūzijos valstybės skola pasiekė 3,6 trln. eurų, arba 119 % BVP

Prancūzijos padėtį labiausiai apibūdina vienas skaičius: valstybė išleidžia 57,2 % visko, ką sukuria ekonomika, – tai didžiausia dalis G20 šalių grupėje. Skola pasiekė 3,6 trln. eurų, arba 119 % BVP, nors prieš pandemiją sudarė 98,2 %.

Rugsėjo 29 d. Prancūzijos iždas paskelbė, kiek skolinsis kitais metais: 340 mlrd. eurų vidutinės trukmės ir ilgalaikių obligacijų. Tai rekordinė suma, prilygstanti maždaug 11 % BVP, palyginti su 310 mlrd. eurų šiais metais. Didelė jos dalis skirta ne naujoms išlaidoms, o senai skolai refinansuoti, nes baigiasi per pandemiją ir energetikos krizę išleistų obligacijų terminas.

Prancūzijos palūkanų sąskaita 2027 m. turėtų išaugti iki 72,9 mlrd. eurų

Kiekvienas skolos euras perskolinamas brangiau. Šiemet išleistoms vidutinės trukmės ir ilgalaikėms obligacijoms Prancūzija vidutiniškai moka 3,55 % palūkanų, pernai – 3,14 %. Metinės palūkanų išlaidos, prognozuojama, išaugs nuo 62,6 mlrd. eurų 2026 m. iki 72,9 mlrd. eurų 2027 m. – tai maždaug penktadalis to, ką valstybė pernai surinko pajamų.

K. Egano teigimu, rinkos dabar žiūri ne tik į tai, kiek valstybės skolinasi, bet ir kam: skolinimasis investicijoms ir augimui vertinamas kitaip nei skolinimasis augančioms palūkanoms padengti. Vokietija šiemet išleidžia rekordinį 512 mlrd. eurų vertybinių popierių kiekį, tačiau gynybai ir infrastruktūrai – tokį skolinimąsi rinkos atleidžia lengviau. Italija ir Ispanija taip pat refinansuos po kelis šimtus milijardų.

G7 dešimties metų obligacijų pajamingumas per pusmetį pakilo daugiau nei 1 procentiniu punktu

TVF vertinimu, nuo vasario iki rugsėjo vidutinis G7 šalių dešimties metų obligacijų pajamingumas pakilo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir pasiekė aukščiausią lygį beveik per du dešimtmečius. Prie to prisidėjo naftos šokas, atkakli infliacija ir į dirbtinį intelektą plūstantys pinigai, tačiau pagrindinė priežastis, pasak fondo ekspertų, – fiskaliniai rodikliai. TVF taip pat atkreipia dėmesį, kad G7 šalyse ir Ispanijoje beveik 30 % valstybės skolos grąžintina per metus, todėl palūkanų pokyčiai biudžetus pasiekia per kelis mėnesius.

Agentūrai AFP TVF Fiskalinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja Era Dabla-Norris sakė, kad nuo vasario pabaigos pajamingumas vidutiniškai išaugo apie 110 bazinių punktų. Fondo duomenimis, pasaulio valdžios sektoriaus skola yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ir artėja prie 100 % pasaulio BVP.

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet du kartus didino indėlių palūkanų normą – iki 2,50 %. Vokietijos dešimties metų obligacijų pajamingumas, laikomas visos euro zonos atskaitos tašku, pakilo nuo 2,64 % vasarį iki 3,45 %. Prancūzijos pajamingumas kilo dvigubai sparčiau ir spalio pradžioje trumpam pasiekė 5 % – skirtumas su Vokietija tapo didžiausias nuo 2012 m.

„Lombard Odier“: rinkos vertina neapibrėžtumą, o ne naują skolų krizę

Ar tai 2012-ųjų pasikartojimas? Šveicarijos banko „Lombard Odier“ investicijų biuras mano, kad kol kas ne: rinkos įkainoja neapibrėžtumą, o ne naujos valstybių skolų krizės sąlygas. Prancūzijos palūkanų mokėjimai siekia šiek tiek daugiau nei 2 % BVP – perpus mažiau nei Italijos. Šalies einamosios sąskaitos deficitas nedidelis, ir ji nepriklauso nuo užsienio kapitalo taip, kaip 2012 m. priklausė Portugalija, Ispanija ir Graikija.

Banko prognozė rami: Prancūzijos skirtumas su Vokietija liks didelis, kol parlamentas nepatvirtins patikimo biudžeto, greičiausiai ne anksčiau nei 2027 m. gegužės prezidento rinkimai, o euras gali nusilpti iki 1,09 JAV dolerio. Portugalijos banko viceguvernatorė Clara Raposo savo ruožtu įspėjo, kad obligacijų rinkos tapo jautresnės infliacijai, fiskalinėms abejonėms ir geopolitikai, o sukrėtimai iš vienos šalies į kitą plinta greičiau.

Vienos šalies skola gali didinti infliacijos lūkesčius kitoje

Ekonominės politikos tyrimų centro (CEPR) paskelbtas eksperimentas su Vokietijos įmonėmis iš Bundesbanko apklausos panelės, apimančios apie 7000 įmonių, parodė, kad pusė jų mano, jog ECB susilaikys nuo palūkanų didinimo, kad apsaugotų silpnesnes valstybes. Kai tyrėjai įmonėms parodė pesimistinę Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos skolos prognozę, ECB nepasitikinčios įmonės savo trejų metų Vokietijos infliacijos lūkesčius padidino 1,4 procentinio punkto. Kitaip tariant, fiskalinė įtampa vienoje valstybėje gali kelti infliacijos lūkesčius kitoje, o perdavimo kanalas yra pasitikėjimas.