VMI nusitaikė į smulkiuosius: tikrina eBay, Vinted, ir kitas platformas

Parduodate nereikalingus daiktus? Jus stebi!

Vis daugiau žmonių užsiima nereikalingų daiktų pardavinėjimu tokiose platformose kiap „Vinted“, „Etsy“ ar „Ebay“. Vis dėlto, piliečiai pastebi, kad veiklą šiose platformose vis atidžiau ima stebėti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)^[1].

Tai paaiškėjo tuomet, kai vis daugiau „Vinted“ vartotojų prabilo apie tai, kad nuo šios platformose reikia pateikti ir savo asmeninius duomenis, pavyzdžiui, asmens kodą. Pačios platformos atstovai tikina, kad to reikalauja naujoji Europos Sąjungos (ES) direktyva.

Tačiau įstatymas, reglamentuojantis interneto prekyviečių veiklą, nėra vienintelis kontrolės mechanizmas. VMI primena, kad platformose dideles pinigų sumas uždirbantys piliečiai gali būti ir apmokestinami: deklaruojant pajamas, jiems gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Sukluskite, jei per metus parduodate 30 prekių arba uždirbate daugiau nei 2 tūkst.

Naujosios taisyklės neramina ne vieną prekeivį. Vieni baiminasi dėl to, kad tampa privaloma skelbti savo asmens duomenis: juk ne vieną kartą skirtingos bendruomenės jau susidūrė su klientų duomenų nutekinimo skandalais. Kiti vis dėlto nerimauja, kad senų daiktų pardavimas galiausiai bus apmokestinamas.

Kaip aiškina „Vinted“ atstovai, papildomą informaciją platformoje reikia pateikti dėl ES DAC7 reglamento. Jis nurodo, kad institucijoms privalu pateikti informaciją apie tuos platformų narius, kurie per kalendorinius metus parduoda bent 30 prekių arba uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų. Toks reikalavimas taikomas ne tik „Vinted“, bet ir kitoms panašios platformoms, pavyzdžiui, „Etsy“ ar „Ebay“.

Šie reikalavimai ES veikiančioms platformoms įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. ir veikia visose ES šalyse. Tai reiškia, kad visi operatoriai kiekvienais metais turi teikti duomenis mokesčių administratoriams apie atliktus sandorius. ES, dar tik svarstant šios direktyvos priėmimą, teigta, kad duomenys renkami siekiant išvengti sukčiavimo atvejų, mokesčių slėpimo ir kitų trikdžių.

Jeigu platformų vartotojai per metus parduoda bent 30 prekių arba uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų, tuomet jų yra automatiškai prašoma pateikti savo asmens kodą. Nurodoma, kad tokia informacija vėliau yra saugiai šifruojama, be to, duomenų pateikimas iš karto nereiškia tai, kad asmuo bus apmokestinamas. Teigiama, kad apmokestinimo klausimas net nėra susijęs su ES DAC7 direktyva.

Nepaklusus reikalavimams – draudimas prekiauti, gali laukti ir papildomi mokesčiai

Nors dalis „Vinted“ ar kitų platformų vartotojų nepritaria naujai tvarkai ir ieško būdų, kaip ją apeiti, regis, kad tai padaryti kol kas neįmanoma. „Vinted“ skelbia, kad jei vartotojai patys nepateikia asmens kodo, jiems yra apribojama pardavinėjo paslauga, kuri atnaujinama tik tada, kai vartotojas pateikia būtinąją informaciją.

Neraminti dalį piliečių gali ir tai, kad tokią internetinę prekybą vis aktyviau stebi VMI, kuri primena, kada pardavėjams gali tekti susimokėti už tokį verslumą. Akcentuojama, kad tuomet, kai žmonės parduoda savo nenaudojamus daiktus ar nenešiojamus rūbus, jie neregistruoja nei verslo liudijimo, nei moka mokesčius. Tai galioja tokiu atveju, jei pajamos per metus neviršija 2,5 tūkst. eurų. Vis dėlto, jeigu ši suma yra viršijama, ji yra apmokestinama ir deklaruojant pajamas, asmuo nuo jos turi mokėti 15 proc. GPM.

VMI jau anksčiau teigė, kad nauja tvarka gali padėti papildyti valstybės biudžetą^[2]. Be to, Lietuvos gyventojai negalės išsisukti net ir tokiu atveju, jeigu prekyba užsiima užsienyje, nes ES šalys keisis iš platformų gaunamais duomenimis, VMI papildomai gaus ir informaciją apie užsienyje asmenų turimas sąskaitas.

Dėl to primenama, kad jei asmenys specialiai įsigyja daiktus, norėdamas juos parduoti ir taip „verslauti“, jie privalo registruoti individualią veiklą. Kitu atveju, pavieniai nereikalingų daiktų pardavimai neturi viršyti metinės pardavimų kiekio ir sumos ribos^[3].

2023 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 43 skaitmeninės platformos, kurios turėjo teikti informaciją apie prekybininkų pajamas. Pirmasis duomenų teikimas VMI turėjo būti atliktas iki 2024 m. sausio 31 d.

To nepadariusioms bendrovėms pritaikytos baudos: pirmą kartą – 1 820–5 590 Eur, o pakartotinai – 3 770–6 000 Eur^[4]. Vis tik, VMI teigė, kad mokesčių administratorius situaciją vertins lanksčiai, atsižvelgiant į galimą duomenis teikiančių platformų operatorių pasiruošimo laiką bei duomenų nepateikimo rizikas.