Vitamino D tyrimas ir trūkumas: kaip vertinti 25(OH)D rezultatus ir kas rizikuoja

Vitamino D trūkumas ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, todėl daugelis apie jį sužino tik atlikę kraujo tyrimą. Šioje vitamino D gido dalyje paaiškiname, kam trūkumas gresia labiausiai, ką rodo 25(OH)D tyrimas ir kaip vertinti jo rezultatus. Informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Ilgalaikis trūkumas vaikams sukelia rachitą, suaugusiems – osteomaliaciją

Vitaminas D reikalingas, kad žarnynas pasisavintų kalcį ir fosforą. Kai jo ilgai trūksta, kaulai negauna pakankamai mineralų. Vaikams tai gali sukelti rachitą – kaulų deformacijas ir augimo sutrikimus, o suaugusiesiems – osteomaliaciją, kai kaulai suminkštėja. Vyresniame amžiuje nepakankamas vitamino D kiekis kartu su kalcio trūkumu prisideda prie kaulų retėjimo.

Lietuvos šeimos gydytojų kolegija pabrėžia, kad nepakankamo aprūpinimo vitaminu D problema aktuali daugeliui šalių, tarp jų ir Lietuvai. Mūsų platumoje nuo rugsėjo iki gegužės saulė nepakankamai stipri, kad oda pasigamintų pakankamai vitamino D, todėl jo atsargos žiemą ir pavasarį dažniausiai būna mažiausios.

Dažniausiai vitamino D trūksta žindomiems kūdikiams ir senjorams

Rizikos grupė	Kodėl
Žindomi kūdikiai	motinos piene vitamino D nedaug, o mažų kūdikių patariama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių
Vyresni žmonės	su amžiumi oda gamina mažiau vitamino D, senjorai dažniau būna patalpose
Retai būnantys saulėje	dirbantys ar gyvenantys patalpose, ilgai sergantys, dengiantys odą
Tamsesnės odos žmonės	daugiau melanino sumažina odos gebėjimą gaminti vitaminą D
Turintys antsvorio ar nutukę	jų 25(OH)D kiekis kraujyje paprastai mažesnis
Sergantys žarnyno ligomis, po skrandžio mažinimo operacijų	sutrinka riebalų, kartu ir vitamino D, pasisavinimas

Lietuvos šeimos gydytojų kolegija priduria, kad rizikos grupėms – ypač nutukusiems (KMI virš 30) ir vyresniems nei 75 metų – reikia dvigubai didesnės vitamino D dozės nei bendrajai populiacijai, o vitaminą D jiems verta vartoti ne tik žiemą, bet ir kitais mėnesiais.

Kalcitriolio tyrimas aprūpinimo vitaminu D neparodo

Aprūpinimą vitaminu D tiksliausiai rodo 25-hidroksivitamino D – 25(OH)D – kiekis kraujo serume ar plazmoje. Jis atspindi tiek odoje pasigamintą, tiek su maistu ir papildais gautą vitaminą D. Aktyviojo vitamino D formos – kalcitriolio, arba 1,25(OH)₂D – tyrimas aprūpinimo vertinti netinka: jo kiekis kraujyje kinta per kelias valandas ir yra griežtai reguliuojamas hormonų.

Mažiau nei 30 nmol/l pagal NIH reiškia trūkumą

nmol/l	ng/ml	Vertinimas pagal NIH
mažiau nei 30	mažiau nei 12	trūkumas, galintis sukelti rachitą vaikams ir osteomaliaciją suaugusiesiems
30–50	12–20	paprastai laikoma nepakankamu kaulams ir bendrai sveikatai
50 ir daugiau	20 ir daugiau	paprastai laikoma pakankamu sveikiems žmonėms
daugiau nei 125	daugiau nei 50	siejama su galimu neigiamu poveikiu, ypač virš 150 nmol/l

Lietuvos šeimos gydytojų kolegija savo 2024 m. rekomendacijose siekia palaikyti 100–150 nmol/l lygį, kuris, jos teigimu, užtikrina pakankamą audinių aprūpinimą aktyviu vitaminu D. Tuo tarpu NIH nurodo, kad optimalūs 25(OH)D lygiai nėra galutinai nustatyti, nes priklauso nuo amžiaus ir kitų veiksnių, o virš 125 nmol/l siejama su galimu neigiamu poveikiu. Todėl tą patį rezultatą skirtingi specialistai gali vertinti skirtingai – tai dar viena priežastis rezultatus aptarti su gydytoju.

1 ng/ml atitinka 2,5 nmol/l

Europos laboratorijos dažniausiai pateikia rezultatą nanomoliais litre (nmol/l), o Šiaurės Amerikoje ir daugelyje mokslinių straipsnių naudojami nanogramai mililitre (ng/ml). Perskaičiuoti paprasta: 1 ng/ml = 2,5 nmol/l. Pavyzdžiui, 20 ng/ml atitinka 50 nmol/l, 30 ng/ml – 75 nmol/l, 40 ng/ml – 100 nmol/l, o 60 ng/ml – 150 nmol/l.

Kartotinis tyrimas suaugusiems – po 2–3 mėnesių

• Ne visiems. Lietuvos šeimos gydytojų kolegija nerekomenduoja visos populiacijos patikros, tačiau rizikos grupėms tyrimas būtinas.
• Kartotinis tyrimas. Pradėjus vartoti vitamino D preparatus, kartotinį tyrimą rekomenduojama atlikti po 1–2 mėnesių vaikams ir po 2–3 mėnesių suaugusiesiems.
• Ta pati laboratorija. Kartotinis tyrimas turėtų būti atliekamas toje pačioje laboratorijoje, ta pačia įranga ir metodu, kad rezultatus būtų galima palyginti.
• Ne ūmios ligos metu. Esant ūminiam uždegimui, 25(OH)D kiekis gali reikšmingai sumažėti, todėl tyrimą verta atidėti.

Trūkumą lemia mityba, saulės stoka, inkstų ir žarnyno ligos

NIH išskiria keturias pagrindines priežastis. Pirma, kai ilgą laiką su maistu gaunama mažiau vitamino D nei rekomenduojama. Antra, kai oda mažai būna saulėje. Trečia, kai inkstai negali paversti 25(OH)D aktyviąja forma – tai būdinga sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis. Ketvirta, kai virškinimo traktas vitamino D gerai nepasisavina. Mitybos su mažu vitamino D kiekiu rizika didesnė tiems, kurie netoleruoja laktozės, yra alergiški pienui arba laikosi veganiškos ar ovo-vegetariškos mitybos.

Sunkus trūkumas sukelia kaulų skausmą, deformacijas ir traukulius

Ryškus, ilgai trunkantis trūkumas pasireiškia kaulų pakitimais. Rachitu sergančio vaiko kaulinis audinys tinkamai nemineralizuojasi, todėl kaulai būna minkšti ir deformuojasi. NIH nurodo, kad sunkus rachitas, be kaulų skausmo ir deformacijų, gali sukelti augimo ir raidos atsilikimą, traukulius dėl mažo kalcio kiekio, raumenų spazmus ir dantų pakitimų. Suaugusiųjų osteomaliacijos požymiai panašūs: kaulų skausmas, raumenų silpnumas ir spazmai. Lengvesnis trūkumas dažnai ilgai nepastebimas, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad vitamino D pakanka.

Istoriškai rachitas buvo dažna vaikų liga. JAV jis tapo retas, kai nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pienas, pusryčių dribsniai ir margarinas imti praturtinti vitaminu D, o vaikams duodama menkių kepenų aliejaus. Vis dėlto NIH pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais rachito atvejų pasaulyje vėl daugėja, o dažniausiai juo serga ilgai išimtinai žindomi kūdikiai, negavę vitamino D papildų.

Trūkumui gydyti skiriami tik registruoti vaistiniai preparatai

Nustačius trūkumą, gydymo dozę ir trukmę parenka gydytojas. Lietuvos šeimos gydytojų kolegija pabrėžia, kad vitamino D stygiui, rachitui ir osteomaliacijai gydyti skirtini tik Lietuvoje registruoti vaistiniai vitamino D preparatai, o maisto papildai tinka tik kasdienei mitybai papildyti. Kartu svarbu užtikrinti pakankamą kalcio ir magnio kiekį. Kiek vitamino D reikia profilaktikai ir kur yra saugi viršutinė riba, rašome dalyje kiek vitamino D reikia, o apie maisto šaltinius – vitaminas D maiste ir iš saulės.

Gydytojų komentarus apie trūkumo simptomus ir pasekmes skaitykite 77.lt straipsnyje vitamino D trūkumas gali būti daugelio negalavimų priežastimi.