Visuomenę sukiršino įtraukusis ugdymas: neatsižvelgs į vaikų gebėjimus

V. Targamadzė neįsivaizduoja itin skirtingų sugebėjimų vaikų ugdymo vienoje klasėje

Jau nuo 2024 metų visos Lietuvoje veikiančios bendrojo ugdymo mokyklos privalės vykdyti įtraukųjį ugdymą. Tai reiškia, kad vienoje klasėje turės mokytis ir labai gabūs moksleiviai, ir turintys specialiųjų poreikių dėl įvairių negalių. Žinoma švietimo srities ekspertė bei parlamentarė Vilija Targamadzė teigia negalinti įsivaizduoti, kaip vyks ugdymo procesas vienoje klasėje esant neprigirdintiems, neprimatantiems ar kitokią negalią turintiems mokiniams, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, kad toks procesas tiesiog reikalauja nuolatinės kaitos. Tačiau toks sprendimas tikrai sujudino visuomenę iš pamatų – nei vienas iš internete pasireiškusių tėvų nesutinka su tokiais pokyčiais ir piktinasi nepasvertais sprendimais.

Visą gyvenimą švietimo srityje dirbusi prof. dr. V. Targamadzei kilo natūralus klausimas – jeigu jau dabar mokytojai nesusitvarko su mokiniais, tai kaip situacija pagerės, kai į klases bus sumesti itin skirtingų fizinių ir protinių sugebėjimų mokiniai? Tai mokytojams darbo tikrai nepalengvins, o patiems mokiniams sukels nemažai iššūkių.

„Dabar įsivaizduokite, kaip mokytojui reiks dirbti, jeigu klasėje bus vienas neprigirdintis, kitas neprimatantis ar turintis mentalinės negalios problemų vaikas. Aš kalbėjau su švietimo pagalbos specialistais, o jie sako, kad ir patys nemoka dirbti su visu sektoriumi. Tai kaip paprastas mokytojas sugebės tą padaryti?

Mokytojų nepasirengimas, skubėjimas ir nepagrįstos kalbos kelia nerimą – gali atsirasti sumaištis. Aš jau ne vieną mokytoją girdėjau, kuris sakė, kad kai prasidės įtraukusis ugdymas, jis paliks mokyklą. Galiu pasakyti ir aš, kad iš mano bendramokslių kai kurie žada į išankstinę pensiją išeiti, vyresni – į užtarnautą, nes tai baugina žmones“, – portalui tv3.lt teigė V. Targamadzė^[1].

Mokyklos visiškai nepasiruošusios priimti vaikų su fizine negalia

Nors pokyčiai įsigalios jau nuo ateinančių metų, mokyklos vis dar gyvena įprastą gyvenimą ir dar nesiruošia pokyčiams. O štai čia susiduriama su didžiausiu iššūkiu, kai judėjimo negalią turintys mokiniai pasijus gerokai diskriminuojami, kai iššūkiu jiems taps net patekimas į mokyklos pastatą.

ŠMSM skaičiavimais, 2022-2023 metų laikotarpiu liftus ir keltuvus įsirengusios turėjo 257 švietimo įstaigos, dar 26 esą turi mobilius laiptų kopiklius^[1]. Nustatyta, kad visų mokyklų koridoriai visiškai arba iš dalies pritaikyti judėti vežimėliais.

Ministerija nurodė, kad 2022 metais pateiktais švietimo registro ŠVIS duomenimis buvo nustatyta, kad net 76 proc. švietimo įstaigų fizinė aplinka žmonėms su negalia visiškai arba iš dalies nebuvo pritaikyta.

Nors pokyčiai laukia jau kitąmet, ŠMSM teigia suplanavusi regioninę pažangos priemonę, kuria numatyta 17,657 mln. eurų mokyklų fizinės aplinkos pritaikymui, o jų panaudojimą perdavė į savivaldybių rankas. Taigi, kol kas, panašu, pokyčių teks dar palūkėti.

Dėl būsimų pokyčių baiminasi ir privačios mokyklos, kurioms pagrindinis klausimas kyla dėl to, kas skirs finansavimą mokytojams pagalbininkams – juk negalią turintiems vaikams jų tikrai prireiks. Anot Saulės privačios gimnazijos vadovės Irenos Baranauskienės, net jei ir mokytojams bus rengiami specialūs mokymai, to bus tikrai per mažai norint profesionaliai dirbti su tokiais vaikais^[1].

ŠMSM įtraukusis ugdymas neatrodo kaip didelė problema

Tačiau ŠMSM įtraukusis ugdymas neatrodo kaip didelė problema, mat esą jo pagalba visiems mokiniams bus suteikiama lygiavertė ir aktyvi mokymosi patirtis. Toks mokymas, ministerijos teigimu, taip pat nėra naujiena, mat dar 1991 m. Švietimo įstatymu buvo nustatyta, kad ir mokiniai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse.

Taip pat priduriama, kad mokyklos nėra paliekamos likimo valiai, joms esą yra ir bus teikiama pagalba. Tuo pačiu ŠMSM žada, kad bus stiprinamos pedagoginės psichologinės tarnybos, vertinančios mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir teikiančios rekomendacijas mokykloms.

2023-2029 metų laikotarpiui taip pat suplanuotos 150 milijonų eurų siekiančios investicijos, kurios skirtos mokykloms pritaikyti savo aplinką vaikams su negalia, specialistų pritraukimui bei švietimo pagalbos paslaugų plėtimui.

Sprendimas sukiršino ne tik mokytojų bendruomenę, bet ir visuomenę

Į tokį ŠMSM sprendimą aršiai reagavo ne tik visus vaikus turėsiantys ugdyti pedagogai, bet ir visuomenė, kuri tokiame ministerijos sumanyme neįžvelgė jokių teigiamų aspektų.

Tėvai labiausiai baiminasi ir taip didėsiančios socialinės atskirties tarp vaikų – jau ir dabar mokyklose netrūksta patyčių, tai kas bus, kai tas pačias klases pradės lankyti ir negalią turintys vaikai bei jaunuoliai? Tai esą tik dar labiau neįgaliesiems pasunkintų ir taip tenkančią nelengvą dalią.

Kiti pastebėjo, kad įsigaliojus šiam sprendimui ant pedagogų pečių sukris dar didesnė biurokratinė našta, kai papildomai reikės pildyti dar gausybę lentelių. Naivu tikėtis, kad pokyčius įgyvendinančiai ministerijai nereikės pateikti įrodymų kaip „puikiai“ integruota naujoji sistema.

„Prieš priimdami tokius sprendimus paklauskite paprastų mokyklų mokytojų, kaip jiems sekėsi dirbti, kai klasėje 20 vaikų be spec. poreikių ir vienas autistas. Nepamirškite ir apklausti tų 20-ties vaikų tėvų, kokia jų nuomonė apie tai“, – rėžė kita komentatorė.

Mokinių tėvai net neabejoja, kad po tokių pokyčių ir taip buvę „geri“ valstybinių brandos egzaminų rezultatai taps dar „geresniais“. Tik šį kartą jau nebebus ką ir bekaltinti, tik ministerijai pačiai save.

Alytuje papildomų mokytojų padėjėjų etatų klausimas atidėtas vėlesniam laikui

Ministerijos užmojams įgyvendinti ir rezultatų pasiekti nepadeda ir pačios savivaldybės, kišančios koją įsigaliosiančiai naujai įtraukiojo ugdymo tvarkai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimui vadovaujanti Meilė Platūkienė jau kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės tarybą su prašymu nestabdyti šio ŠMSM sprendimo ir steigti papildomus mokytojų padėjėjų etatus^[2].

Visgi, šis klausimas buvo atidėtas vėlesniam laikui, nors Alytaus miesto savivaldybės taryboje ir buvo iškeltas jau antrąjį kartą. M. Platūkienės prašyme buvo nurodyta, kad reikia papildomai įsteigti 15,7 etatų mokytojo padėjėjams, kurie padėtų negalią ir/ar specialiuosius poreikius turintiems vaikams.

Pernai metų gruodžio mėnesį įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje M. Platūkienė kalbėjo, kad stabdyti tokio ministerijos sprendimo nereikia, bet būtina pasirūpinti vaikais su negalia ir turinčiais specialiųjų poreikių, kurių, pasak jos, bendrojo ugdymo mokyklose ir dabar apstu. Jos teigimu, jau dabar tarp mokytojų pasigirsta kalbų palikti mokyklas, nes šie nenori, kad juos muštų vaikai.

Kituose šalies rajonuose tokios ugdymo pertvarkos taip pat sutinkamos be entuziazmo.