<h2>Techno paradas vyko Berlyne </h2>
<p>Ne paslaptis, jog laisvės pojūčio „ekranizacija“, pasireiškusi spalvotais ir perdėm ekstravagantiškais drabužiais bei (neretai) dideliais saulės akiniais tapo techno muzikos parado „Rave The Planet“ dalimi. Kaip garsiojo Vokietijos „Love Parade“ įpėdinis, šis, akivaizdu, yra didžiausias tokio pobūdžio renginys, iš esmės besiskiriantis tik pavadinimu[1]. Nepaisant to, yra keletas dalykų, apie kuriuos tiesiog būtina žinoti.</p>
<p>Pradėkime nuo to, kad „Rave the Planet“ turi kilnių tikslų, mat šis gi tęsia „Love Parade“ dvasią su tikslu visoje planetoje išsaugoti paradus ir kartu taikiai šokti. Ir nors šį kartą renginys nebuvo toks didelis, bet su ekskursija po Berlyno miesto centrą jis nebuvo toks ir mažas.</p>
<p>Be abejo, pastarojo idėja daugumai aiški, tačiau renginys savo ruožtu taip pat laikomas demonstravimu, iškeliant pagrindinį klausimą, susijusį su Berlyno techno kultūros pripažinimu UNESCO nematerialaus kultūros paveldo statuso atžvilgiu. Kiti rūpesčiai, tiesa, yra šiek tiek „mažesni“, pavyzdžiui, elektroninės muzikos kultūros lygybė su visomis kitomis kultūros formomis, elektroninės šokių muzikos kultūros šventės galimybės ir teisė į kultūrinį bei neverbalinį šokį, – šie aspektai yra ne ką mažiau svarbūs.</p>
<p>Kitaip tariant, gana intensyviai kalbama apie gerai žinomą konfliktą: visuotinį socialinį popkultūros, šiuo atveju techno kultūros, pripažinimą užkietėjusių kultūros žinovų „toliaregiškumo“ kontekste. Kita vertus, galbūt net ir snobai apsidžiaugtų papildomomis atostogomis?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ehimetalor-akhere-unuabona-qxmff1ifski-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iš nedidelės 150 reiverių eisenos renginys išaugo iki gatvės vakarėlio su 1,5 mln. dalyvių</h2>
<p>Kalbant apie istoriją, akivaizdu, kad „Love Parade“ įkūrėjas Dr. Motte 2002 m. po 20 metų sugrįžo su milžinišku akibrokštu ir įspūdinga susivienijimo intencija, pavadinimu „Rave the Planet“.</p>
<p>Dar 1989 m. menininkė Danielle de Picciotto ir didžėjus Dr. Motte Berlyne pirmą kartą surengė „Love Parade“. Daugelis žmonių, be abejo, buvo nustebinti išvydę 150 menkai apsirengusių žmonių, šokančių pagal garsios muzikos ritmus, sklindančius iš laikinų garsiakalbių ant sunkvežimių Berlyne, garbingame Kurfürstendamm bulvare. Bet šis skaičius jau 1999 m. pasiekė maždaug 1,5 milijonus.</p>
<p>Praeiviai gūžčiojo pečiais dėl tokio muzikinio „incidento“ tą lietingą dieną, kaip vieną iš dalykų, kuriuos Vokietijos sostinėje padarė neva „pora išprotėjusių žmonių“. Niekas negalėjo atspėti, ką pasieks ši spalvinga grupė, plakatuose skelbusi: „Šiais metais ir amžinai“.</p>
<p>Aišku, pirmas kartas nebuvo toks subtilus, bet bėgant metams žinomumo lygis augo, dėl ko gyvybe trykšti žadėjęs renginys ilgainiui prikaustė didžiosios dalies žmonių iš Vokietijos ir už jos ribų dėmesį, peraugdamas į milijoną dolerių kainuojantį reginį.</p>
<p>Tiesa, paskutinis „Love Parade“ įvyko Duisburge 2010 m., kur šis tapo liūdnai pagarsėjusia tragedija, kuomet senojoje Duisburgo krovinių stotyje, tunelyje, vedančiame į festivalio vietą, kilo masinė panika, dėl kurios žuvo 21 žmogus, o keli šimtai buvo sužeisti. Kaip parodė ekspertų ataskaita, teritorija esą nebuvo tinkama dalyvavusių žmonių skaičiui, na, o šios detalės, savaime aišku, turėjo būti pastebėtos dar visa tai planuojant.</p>
<p>Ir štai, muzikinio parado pavadinimas ir po daugelio metų išlieka kartaus poskonio. Tuo tarpu tai, kad renginys dabar vadinamas „Rave the Planet“, yra oficialiai susiję su pavadinimo teisėmis, stengiantis išlaikyti tokį terminą iki šiol buvusiuose rėmuose.</p>
<p>Galiausiai belieka tikėtis, jog Berlyno klubų kultūra bus įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/artem-bryzgalov-xlusyvkxnho-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Naujas vardas, nauja pradžia</h2>
<p>Dienos šviesą išvydęs „Rave the Planet“ paradas vyko nuo Kurfürstendamm parduotuvių bulvaro iki Pergalės kolonos[2]. Policija apskaičiavo, kad į paradą vėsiu ir lietingu oru susirinko netgi 20 000 žmonių[3]. Buvo dislokuota ir 600 pareigūnų, tačiau apie trikdžius vis tik nebuvo pranešta.</p>
<p>Renginys, be kita ko, buvo numatytas 2020 m., bet pandemija sustabdė visus planus. Visgi pernai kovą buvo nuspręsta, kad paradas prasidės šiemet, atkartodamas bene tas pačias atkarpų linijas kaip „Love Parade“.</p>
<p>Kalbant apie pajamas ir teises, paradas, kaip žinia, buvo ne tik muzikinis renginys, bet ir politinis protestas. Dar anksčiau renginio registravimas kaip demonstracija buvo laikomas tik fasadu, jog būtų galima kontroliuoti išlaidas. Tačiau šiandien į politines problemas negalima žiūrėti pro pirštus, dėl ko paskutinėse mitingo kalbose buvo aptariamos tokios temos kaip bazinės pajamos, klimato kaita ir gyvenimas apskritai.</p>
<p>Akivaizdu, kad po pandemijos metų grėsmė klubų kultūrai taip pat yra pagrindinė „Rave the Planet“ tema, kadangi daugeliui klubų gresia veiklos nutraukimas. Taip pat iškilo pavojus skirtingų kultūrų žmonių susibūrimo socialinės naudos įvertinimui.</p>
<p>Štai kodėl „Rave the Planet“ reikalauja, jog techno muzika bei klubinė kultūra būtų priskirtos kultūros gėrybėms, kurias reikia saugoti.</p>
<blockquote>
<p>„Berlyno kultūra visiškai subyrėjo ekonomiškai“, – sako dr. Motte ir priduria, kad 80 % kultūros sektoriaus darbuotojų dėl COVID-19 perėjo dirbti į kitas profesijas. Politikai, anot jo, turi atsakyti į šį klausimą: „Kokią vertę turi kultūra visuomenėje?“</p>
</blockquote>
<p>Dr. Motte pripažįsta ir tai, kad jaučiasi asmeniškai įžeistas dėl biurokratinės terminijos, vartojamos klubams ir diskotekoms valstybės gairėse dėl su koronavirusu susijusių apribojimų. Būtent todėl renginio organizatorius prašo bazinių pajamų kultūros srityje dirbantiems žmonėms, bei legalios šventės, skirtos visus vienijančiai šokių kultūrai, kur „taika“ reiškia nusiginklavimą, „džiaugsmas“ – muziką kaip tarptautinio supratimo įrankį, o „blynai“ – sąžiningą maisto paskirstymą, nors anksčiau ir nepavyko perteikti tokio politinio aspekto.</p>
<p>Manoma, jog „Rave the Planet“ turėtų suvienyti visus klubų gerbėjus ir laikytis savo šūkio „Vėl kartu“, kuris turėtų išreikšti bendruomenės bei laisvės troškimą po socialinio atsiribojimo, parodant, kad nesame abejingi planetai ir vieni kitiems.</p>
