A. Veryga įsitikinęs, kad Bažnyčia tampa neparanki skleidžiant tam tikrą ideologiją
Noras įtikti ir būti geriems absoliučiai visiems, Lietuvą ir bendrai visus Vakarus veda pražūties link ir tame kelyje priverčia palikti paskutinius savitumo krislelius. Tik dabar nusitaikyta į tikėjimą, o tiksliau – Bažnyčią, kuri tampa „atgyvena“, o dešimt Dievo įsakymų – beverčiai. Nenuostabu jau ir tai, kad greta su tikėjimo naikinimu, norint įsiteikti kitoms grupėms, vertę praranda ir Jėzaus Kristaus gimimo diena – Šventos Kalėdos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga neabejoja, kad Bažnyčia yra labai nepatogi, nes trukdo skleisti tam tikrą ideologiją, dėl to ir sulaukia tokios neapykantos iš kai kurių grupių.
A. Veryga sureagavo į profesorės Mildos Ališauskienę pareiškimą po Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko Gintaro Grušo Bernelių Šv. Mišiose nuskambėjusių pasisakymų apie ketinimus Dievą pašalinti iš žmonių gyvenimų. M. Ališauskienė teigė, kad nebūtinai Bažnyčios skleidžiamos žinutės vienija visuomenę[3].
Politiką nustebino, kodėl religijotyrininkei, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorei taip parūpo Bažnyčios skleidžiami pamokslai. Galbūt jie trukdo skleisti tam tikrą ideologiją?
Anot A. Verygos, tai yra akivaizdu įvertinus, kad būtent tos ideologijos šalininkai aktyviai menkina ir niekina Bažnyčią, dvasininkus, tikinčiuosius, vadina juos tamsuoliais, atsilikusiais nuo laikmečio aktualijų. Kitaip tariant, tikėjimą verčia „nebemadingu“ ir nebepatraukliu.
„Keliami klausimai, kiek skleidžiama žinutė vienija, o kiek skaldo. O man tai tuo pačiu kilo klausimas, o kiek radikalios kairės politikų skleidžiamos žinutės apie santuokos devalvaciją, narkotikų politiką ir pan. vienija visuomenę? Ten klausimų apie skaldymą nekyla?“ – savo feisbuko paskyroje teiravosi A. Veryga.
Skirtingais laikotarpiais vyravo skirtingas požiūris į tuos pačius dalykus
Jam taip pat kilo klausimas, jeigu sekuliarioje teisėkūroje nesama sąvokos „nuodėmė“, o egzistuoja tik nusikaltimo sąvoka, tai kaipgi pati visuomenė nusprendžia, kokius veiksmus galima priskirti prie nusikaltimų ir kurių – ne.
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad kintant laikotarpiams, suvokimas kas yra gėris ir blogis, taip pat kinta. Visgi, pamatinėms vertybėms ir suvokimui padeda išlikti tikėjimas, kuris nekinta per amžių amžius. Pavyzdžiui, pasak parlamentaro, sovietmečiu buvo įprasta vagystę vadinti kombinavimu, draugo išdavystę – patriotiškumu. Anot jo, tada viskas buvo itin sekuliaru, o tikintieji buvo persekiojami.
Bet praėjus šiam laikmečiui ne taip toli ir nukeliavome, mat jau dabar piktinamasi, kad Bažnyčia daro įtaką tikintiesiems, o M. Ališauskienė savo komentare stebėjosi, kad žinutei skleisti buvo pasirinkta erdvė, kurioje galima gauti daug viešumo – tai yra Bažnyčia, kurioje renkasi tikintieji.
Savo pamoksluose įspėjo tikinčiuosius apie mėginimus realityvizuoti gėrio ir blogio suvokimą
Diskusija kilo po to, kai G. Grušas per Kūčias Bernelių Šv. Mišiose arkikatedros bazilikoje pabrėžė, kad pasaulis vis labiau gręžiasi į bedievystę, tampa populiaru Dievą išstumti ir iš žmonių viešojo gyvenimo[3]. Tas, pasak jo, būdinga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, kai siekiama įsiteikti skirtingoms visuomenės grupėms atsisakant tradicijų, kurios gali jiems būti nepatogios. Pavyzdžiui, pasak G. Grušo, vis dažniau girdima apie tai, kaip kažkas nenori minėti Kalėdų, kad dėl to neužgauti žydų.
G. Grušas neslepė, kad jam apmaudu dėl to, kad kai kuriose valdžios įstaigose jau nuspręsta nešvęsti, neminėti Kalėdų, kad tik neužgauti kitaip galvojančių.
Greta tradicijų nykimo, pasak G. Grušo, norima įteisinti ir žmogiškąsias užgaidas ir aistras, kad išnyktų linija tarp gėrio ir blogio, o mūsų gyvenimuose nebeliktų nuodėmės sąvokos.
Į tokius vyskupo pasisakymus sureagavusi M. Ališauskienė teigė, kad religijos vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje gali kaip reikiant ją suskaldyti.
„Čia ir matome religijos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, kuris dažnai iš to vienijusio tampa keliančiu daugybę klausimų, net kai kurias visuomenės grupes paliekant užribyje“, – teigė profesorė[3].
Religijotyrininkės įsitikinimu, sekuliarioje teisėkūroje neegzistuoja tokia sąvoka kaip nuodėmė. Vietoje jos yra sąvoka „nusikaltimas“, kurią esą taiko sekuliarūs teismai, vadovaudamiesi valstybės įstatymais.
M. Ališauskienės teigimu, vyskupas tokiu savo pamokslu išreiškia nostalgiją tiems laikams, kai nuodėmės sąvoka buvo visuotinė.
Visuomenė išreiškė palaikymą Bažnyčiai, o kai kurie profesorę priskyrė ir kompartijai
Tuo tarpu nepaisydami profesorės komentarų apie Bažnyčią, internautai išreiškė palaikymą vyskupui G. Grušui. Viena gyventoja net pažymėjo, kad klausantiems Arkivyskupo pamokslo nereikia nė profesorės komentarų. O štai kas klauso profesorės, pasak jos, veikiausiai neklauso pamokslų.
„Skamba kaip kompartijos profesorė“, – rėžė kitas komentatorius.
Akivaizdu, kad žmonės palaiko įvairias nuomones, tačiau neskuba išsižadėti Bažnyčios.
Kiti net pastebėjo, kad publikacijoje minima M. Ališauskienė neva jau daugelį metų tendencingai dirba tam, kad niekintų, menkintų ir šmeižtų Bažnyčią. Jiems taip pat kilo klausimas, kodėl būtent nacionalinis transliuotojas kalbina tokias personas. Tuo tarpu anot pačios M. Ališauskienės, nebėra taip, kaip kadaise, kai valstybė ir Bažnyčia buvo artimos ir pastarosios pasaulėžiūra buvo palaikoma politiškai.
