Vietoje vilniečiams žinomo „Banginio“ ketinama įkurdinti apie 3 tūkst. žmonių
Sostinėje pasklido liūdna žinia – jau eilę metų Šiaurės miestelio mikrorajone veikiantis prekybos centras „Banginis“ galimai ruošiasi savotiškam gedului. Mat pusę lūpų kalbama, kad jo vietoje numatyta statyti dar vieną gyvenamųjų namų kvartalą, talpinsiantį apie 3 tūkst. vilniečių į numatytus daugiau nei 1,4 tūkst. butų, o patį prekybos centrą perkelti į kitą vietą. Savo ruožtu sostinės gyventojai baiminasi, ar Šiaurės miestelio neištiks Perkūnkiemio likimas, kur talpinama kone pusė Vilniaus gyventojų.
Skelbiama, kad gyvenamosios patalpos būtų toliau nuo judrios P. Lukšio gatvės ir visos jos esą bus skirtos nuomai. Komercinės patalpos ir viešosios erdvės bus integruotos į šį kvartalą, kad būtų sukurtas patogus ir funkcinis gyvenamosios bei komercinės paskirties derinys[1].
Visgi galutinai palaidoti legendinio „Banginio“ esą neketinama – šis, kaip planuojama, bus iškeltas į šiaurės rytinį sklypo kampą, kur jam bus skirtas du aukštų pastatas su išnaudojamais stogais.
O atsižvelgiant į tai, kad pati lokacija – itin judrioje Vilniaus dalyje, siekiant apsaugoti gyvenamąsias patalpas nuo triukšmo, planuojama statyti ekraninį užstatymą, kuris esą izoliuos gyventojus nuo P. Lukšio gatvės transporto triukšmo.
Architektai taip pat pabrėžia, kad projektas bus lanksčiai pritaikomas pagal visuomenės ir ekspertų rekomendacijas.
Žadamas naujas žalias ir patogus susisiekimui gyvenamasis kvartalas
Žadama, kad naujoje teritorijoje taip pat bus kuriama patraukli viešoji erdvė, įskaitant žaliąsias zonas ir dviračių takus, kurie sujungs kvartalą su kitomis miesto dalimis. Dviračių takai bus išdėstyti palei P. Lukšio gatvę, o dėl statiško šlaito įrengimui prireiks Vilniaus savivaldybės pagalbos.
Transporto mazgo pertvarkymas taip pat numatomas, kad būtų užtikrintas patogus susisiekimas su miestu, įskaitant paprastesnius sankryžų sprendimus ir aiškų transporto srautų pasiskirstymą.
Šiuo metu projektas vis dar vizijos stadijoje, o Taryba turės pateikti savo išvadas dėl tolimesnio jo vystymo.
Tokius planus kritiškai vertina miesto gyventojai
Tuo tarpu vilniečiai svarsto, kad nors šis projektas gali pasirodyti patrauklus, jis esą primena praėjusių laikų užsienio investicijų ambicijas. Praėjusio amžiaus pabaigoje Vokietijos plėtotojai, vadovaujami Dr. Pfeifer, rizikavo investuodami į Lietuvą, tačiau dėl lėtai vystomos prekybos centrų rinkos patyrė nuostolių. Tuo metu Šiaurės miestelyje buvo planuojama grandiozinė investicija, tačiau dėl vėluojančių užsienio prekybos tinklų, projektas buvo sumažintas iki paprasto prekybos parko[2].
Realybė yra tokia, kad šiandien Vilniaus žemė, ypač miesto centre ir greta jo, tapo itin brangi, todėl plėtotojai dažnai susiduria su dilema: ar verta investuoti į senus komercinius pastatus, ar geriau kurti naujus gyvenamuosius kvartalus.
Tuo tarpu miestų planuotojai neretai nesuvokia, kaip svarbu subalansuoti komercines erdves ir gyvenamąją plėtrą. Kai kurie miestelėnai įsitikinę, kad „Banginio“ vietoje galėtų atsirasti daugiau gyvenamųjų pastatų, tačiau sostinės gyventojams kyla klausimų, ar tai tikrai būtų naudingas sprendimas, atsižvelgiant į jau vykstančius kitus plėtros projektus Vilniuje.
Prie sostinės žemėlapio perbraižymo prisideda ir meras V. Benkunskas?
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sulaukė kritikos dėl nekilnojamojo turto pardavimo politikos. Jau dabar daugiau nei 1 000 kv. m. ploto patalpos perduotos Turto bankui ir planuojamos parduoti už 1 mln. eurų.
Kritikai teigia, kad vietoj racionalaus turto panaudojimo Vilnius renkasi brangias naujas statybas, kurių kainos siekia dešimtis milijonų eurų, o galiausiai savivaldybei pardavus šį pastatą, jis greičiausiai pateks į privataus verslo rankas ir neatlieps vilniečių poreikių.
Miestiečiai taip pat vis labiau nerimauja dėl urbanistinės plėtros – nuo Žvėryne kertamų žaliųjų plotų iki galimai numatytų verslo interesų Verkiuose.
