Šeimoms, miestui ir planetai draugiška Vilniaus ekosistema
Vilnius kasmet auga, o kartu su juo – ir miesto mobilumo iššūkiai. Automobilių skaičius didėja greičiau nei infrastruktūra spėja prisitaikyti. Šiandien vienas vilnietis per metus spūstyse praleidžia vidutiniškai 8 dienas. Tai ne tik nepatogumas – tai būtinybė permąstyti miesto judėjimo įpročius ir koreguoti statistiką, kuri aiškiai rodo, kad dabartinis tempas nėra tvarus.
Viešasis transportas: 600+ vienetų ir net du elektriniai laivai
Šiuo metu apie 30 % kelionių Vilniuje atliekama viešuoju transportu. Sistema plečiama: miestas turi daugiau nei 600 viešojo transporto vienetų, o netolimoje ateityje tarp jų – du elektriniai laivai su 15 suplanuotų stotelių Neries maršrutu.
Tačiau klausimas išlieka: kodėl žmonės vis dar renkasi automobilį?
Kodėl nesirenka viešojo transporto?
Gyventojų apklausos rodo aiškias priežastis:
- stotelė per toli nuo namų;
- transportas važiuoja per retai;
- nenoras laukti stotelėje, ypač žiemą.
Ir čia išryškėja labai žmogiškas klausimas: kas nori laukti prie –20 °C su mažu vaiku stotelėje?
Todėl miestas ieško sprendimų, apie kuriuos vis garsiau kalbama – galbūt šildomos stotelės taptų nauju standartu?
Investicijos: daugiau transporto, tankesnis grafikas
Kad būtų lengviau atsisakyti automobilio, Vilnius perka daugiau transporto priemonių ir planuoja tankiau išdėstyti stoteles, ypač ten, kur žmonių srautai didžiausi. Tikslas – kad viešasis transportas būtų toks patogus, kad automobilio nebereikėtų.
Dviračių infrastruktūra auga sparčiai
Moderni miesto ekosistema neatsiejama nuo dviračių: kasmet nutiesiama 50 km naujų dviračių takų; gyventojai patys išrinko vietas dviračių saugykloms, kurių bus įrengta dar daugiau artimiausiu metu. Tai leidžia mieste judėti greitai, pigiai ir ekologiškai.
Kada žmonės visgi renkasi automobilį?
Atsakymai dažniausiai labai paprasti ir žmogiški: reikia vežti vaikus į darželį ar mokyklą; gyvenama už miesto ribų, kur alternatyvų nėra; kartu važiuoja daug daiktų, sporto inventoriaus.
Tačiau pastebima ir tendencija: vaikams paaugus ir pradėjus savarankiškai naudotis viešuoju transportu, šeimos suvartoja mažiau kelionių automobiliu.
Namūsėdos ir šildymas
Ekosistema neapsiriboja vien kelionėmis. Namų energinis efektyvumas – dar vienas svarbus faktorius. Namų šildymui irgi taikomi tvaresni sprendimai, nes miestai turi judėti link mažesnio poveikio aplinkai.
Kas turi keisti įpročius?
Statistika rodo, kad 23 % didmiesčių gyventojų apskritai nesinaudoja automobiliais. Tačiau ar teisinga prašyti visų keisti savo judumo įpročius vienodai?
Ar galima reikalauti, kad šeima su mažais vaikais, gyvenanti užmiestyje, atsisakytų automobilio, kai alternatyvos tiesiog nepasiekiamos? Tokia šeima vidutiniškai vairuoja apie 12 valandų per savaitę – ne iš įpročio, o iš būtinybės.
Išvada
Vilniaus ekosistema keičiasi ir modernėja – daugėja viešojo transporto, gerėja dviračių infrastruktūra, plečiamos stotelės, planuojamos naujos šildomos laukimo erdvės. Tačiau statistika tik tuomet keisis iš esmės, kai sprendimai bus pritaikyti prie realaus žmonių gyvenimo, o ne tik teorinių planų.
Miesto mobilumas tampa partneryste: tarp savivaldos, gyventojų ir verslo. Tik taip Vilnius taps tikrai klimatui draugišku miestu, kai visa miesto ekosistema bus įtraukta į įpročių keitimus.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
