Viktoras Uspaskich laidoje „Riba“: „premjeras turėtų kurti pridėtinę vertę ir parūpinti darbo vietų“

Šalis neturi tikro tautą vedančio lyderio, nedalinančio visuomenės į atskiras grupes

Laidos debiutas su Viktoru Uspaskich ne vienam patraukė akį ir privertė susimąstyti. Drąsus, iškalbingas, savo verslo imperija besididžiuojantis politikas netyli: aptardamas Lietuvos valstybingumo idėjas, į ekonominę situaciją šalyje žvelgia skeptiškai, tačiau visgi brėžia aiškią ribą tarp tam tikrų politinių sprendimų, žmogiškumo ir to, kas gali atnešti visapusišką naudą.

Trečią kartą į politinį ringą grįžtantis V. Uspaskich, užkopęs į politikos aukštumas, bet taip pat ne sykį atsisakęs jose būti, ateina su trenksmu, tikėdamas, jog galima užtikrintai judėti į priekį su užsidegimu ir naujomis idėjomis.

Kalbėdamas apie lyderystės krizę Lietuvoje, pastarasis pabrėžia, esą tikrų lyderių – ne tiek jau daug. Tai, anot V. Uspaskich, rodo visuomenės susiskaldymo mastai, atskiroms grupuotėms dirbant savo interesams ir apeinant visuomenę ratu. Tai neva įrodymas, jog šaliai stinga žmogaus, kuris vestų ir išklausytų – drąsiai bei harmoningai, nedalindamas visuomenės į atskiras grupes. 

Pastarasis mano, jog Lietuvos fone užtikrintumas, deja, aptinkamas miglotai. Tad nevengia galvoti ir apie premjero postą.

„Laimė slypi mūsų viduje“

V. Uspaskich atvirauja, esą prie jo asmenybės susiformavimo prisidėjo nelengva vaikystė – visgi vyras gimė šiaurės tremtinių miestelyje stigdamas įprastų kasdienių patogumų. Kita vertus, išskirtinė patirtis gyvenant kelelos kvadratinių metrų bute kartu su mama, kartais stingant maisto, davė išties daug: V. Uspaskich dabar trykštą drąsa ir yra dėkingas už storą odą. Gerai žinomas Lietuvoje žmogus tikina, esą draskymasis dėl pinigų ir lipimas per galvas neduoda jokios naudos; unikali gyvenimo patirtis davė supratimą, kad laimė slypi kasdieniškiausiuose dalykuose ir, apskritai – mūsų viduje.

Nepaisant iššūkių, V. Uspaskich dabar čia – Lietuvoje. Nors iš pradžių į šalį jį nubloškė darbo reikalai, vėliau jis pargrįžo su šeima kviečiamas Lietuvos valdžios. Būtent pastarojo iniciatyva šalis pradėjo projektuoti magistralinius dujotiekius savo jėgomis.

V. Uspaskich gali pasigirti, jog žino, kaip atrodo laisvės priešingybė. Šios idėjos paskatintas, jis priėmė Lietuvos pilietybę ir greitu žingsniu įkūrė savo pirmąjį verslą – beje, tokios paties amžiaus kaip ir nepriklausoma Lietuva. Nepaisant to, kad pikti liežuviai skaičiuoja žymaus verslininko klaidas, pašnekovas tikras: nėra patirčių be suklupimų. Jo filosofija paprasta: svarbiausia niekuomet nekerštauti, o jei suklysti – būtinai atsiprašyti.

Nukreipiant dėmesį į pilietiškumo svarbą, vyras pabrėžia, jog negalima naikinti tautos laisvės ir tautiškumo, pridurdamas, jog, priešingai nei anksčiau, „komunistai pas mus dabar reabilituoti“, ir jiems, švelniai tariant, stinga sąmoningumo bei atsakomybės. Na, o desperatiškas aplinkos kaltinimas, savo ruožtu, yra ne tik žalingas, tačiau dargi slepia tam tikras ydas. 

Liga ir priešai – geriausi mokytojai

Nerviniai tikai, skrandžio skausmai, auglys – tai keletas V. Uspaskich negalavimų, kitados privertusių sustoti ir atsigręžti į save. Dabar vyras žino: dažnu atveju užtenka įsiklausyti į savo organizmą, pakeisti mitybos įpročius bei kokybiškai pailsėti – ir ligos nejučia su tavimi atsisveikina. Bet kokiu atveju, harmonija priklauso ne nuo aplinkos – reakciją į situacijas pasirenkame patys. V. Uspaskich filosofuoja, esą iš tiesų galime būti sau geriausi draugai arba didžiausi priešai – priklausomai nuo pasirinkimo, gyvensime pragare arba darnoje.

Pašnekovas tikina, esą nuo likimo nepabėgsime. 

„Reikia jį apkabinti ir mylėti – kad ir koks sudėtingas jis bepasirodytų, nes gyvenimas kiekvienam iš mūsų duoda tiek, kiek galime pakelti. O vingius praėję tampame dar stipresni“, – įsitikinęs V. Uspaskich.

Kalbant apie šalies mediciną, pastarasis ir šiuo klausimu turi savo nuomonę, tačiau kiek kitokią. Anot jo, jeigu žmonės suvoktų, kaip stipriai mintys ir nusiteikimas įtakoja mūsų realybę, nustebtų. Placebo efektas ir įtikėjimas tam tikrais atvejais gali nustelbti farmacijos produktus, viso labo gydančius tik pasekmės.

Viena iš V. Uspaskich iniciatyvų – paskaitos sveiko (alternatyvaus) gyvenimo būdo tematika. Klausiantiems, ar politikos kelias nesusikirs su sąmoningumu, vyras tikina: didingi profesiniai užmojai ir vidinė ramybė – neatsiejami vienas nuo kito, ugdant toleranciją bei supratingumą bendruomenėje.

Dėl skylių valstybės biudžete Lietuvos ateitis miglota

Valstybės situacija ekonominėje plotmėje jau seniai kelia klausimų.

Daugeliui žinoma, jog valstybė iš esmės veikia taip, kaip ir verslas: jei skolinamasi nebe pirmą kartą, gali būti, jog trūksta ekonominių žinių. Socialinės garantijos visuomenei, žmonėms su negalia, studentams ir pan. suponuoja mintį apie rėmėjus. Tačiau kad valstybė klestėtų, neužtenka pasiskolinti „pravalgymui“; lėšos turi užtikrinti socialines garantijas, kurios sugeneruotų kreditą, iš kurių galiausiai būtų grąžinami pinigai. Priešingu atveju – užburtas ratas.

V. Uspaskich įsitikinęs gero gyvenimo receptu: kad Lietuva klestėtų, o verslas būtų konkurencingas, svarbu sukurti palankias sąlygas maždaug 20 proc. šalyje esančių verslininkų, nesiimant „gydyti“ likusios visuomenės dalies. Jo manymu, ne ką mažiau svarbi ir visuomenės nuomonė, nuo kurios niekas neturėtų būti slepiama.

Apie tai ir plačiau pilnoje bei necenzūruotoje laidos versijoje, prieinamoje 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.