Pasikeitusios gamtinės sąlygos paskatino šikšnosparnių migraciją
Naujų koronavirusų atsiradimas ir jų paplitimas nėra naujas reiškinys: 2002 metais įvyko SŪRS (sunkus ūminis respiracinis sindromas) ligos protrūkis; 2009 metais – kiaulės gripo (H1N1); 2012 metais ARRS (Arttimųjų Rytų respiracinis sindromas). Bet šiuolaikiniame pasaulyje ypatingą dėmesį sukėlė Covid-19 infekcinė liga, kuri per trumpą laiką pasklido po visą pasaulį, nusinešė milijonus gyvybių ir parklupdė ant kelių daugelio šalių ekonomiką. Koks ryšys egzistuoja tarp klimato kaitos ir pandemijos, užkrato atsiradimo ir jo paplitimo? Šiuo straipsniu bus bandoma apžvelgti tyrimus, susijusius su iškeltais klausimais.
Neseniai pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje specialistai teigia,[1] kad apie 60% tarp žmonių cirkuliuojančių infekcinių ligų yra zoonotinės kilmės: tai reiškia, kad jų atsiradimo priežastys slypi gyvūnuose. Iš visų žinduolių šikšnosparniai turi didžiausią kiekį koronaviruso atmainų: apie 3000. Kiekviena šikšnosparnių rūšis su savimi nešioja apie 2,7 skirtingus koronavirusus.
Tas pats tyrimas rodo, kad klimato kaita sudaro sąlygas rastis naujoms koronaviruso atmainoms, sukurdama šikšnosparnių rūšių migravimo kelius ir susitelkimo vienoje vietoje taškus. Jame atskleidžiama, kad Junano provincija pietų Kinijoje, taip pat kaimyniniai Mianmaro ir Laoso regionai per pastarąjį šimtmetį tapo pasauliniais šikšnosparnių rūšių susitelkimo židiniais.
Pasak straipsnio autorių, į šį regioną persikėlė apie 40 šikšnosparnių rūšių, kurie su savimi atsitempė maždaug 100 papildomų koronaviruso atmainų. Taip atsitiko dėl klimato kaitos sukeltų augmenijos pokyčių. Manoma, kad Covid-19 infekcinė liga, kurią sukelia SŪRS-CoV-2 koronavirusas, atsirado būtent čia. Taip pat pažymima, kad civetos ir skujuočiai, turintys kontaktus su šikšnosparniais, nuo jų užsikrėtė ir tapo viruso pernešėjais; pastarieji gaudomi, gabenami ir pardavinėjami Guangdongo provincijos ir Uhano miesto turguose. Per juos ir paplito virusas tarp žmonių.
Praėjęs šimtmetis pakeitė šikšnosparnių rūšių migravimo kelius ir susitelkimo taškus visame pasaulyje. Augmenijos pokytis vienas iš esminių to pasikeitimo faktorių. Minėti Azijos regionai patyrė didžiausią naujų šikšnosparnių rūšių įvairovės padidėjimą. Augmenijos pokyčiai susiję su atmosferoje randamu didesniu CO2 kiekiu, padidėjusia temperatūra, pakitusiu liūčių sezoniškumu ir susitraukusia debesų apimtimi. Lyginant praėjusio šimtmečio šikšnosparnių buveinių kitimo duomenis Junano provincijoje, galime matyti perėjimą nuo drėgnųjų atogrąžų miškų geografinės zonos link savanos ir retmiškių biomos, o pastarojoje gali gyventi ir išgyventi daugiau šikšnosparnių rūšių. Prie to prisideda ir kiti faktoriai, tokie kaip aktyvi žmonių veikla, medžioklė, naujos invazinės gyvūnų rūšys ir padidėjusi tarša.
Kito tyrimo[2] metu autoriai iškėlė hipotezę, kad virusų, kuriais dalijasi skirtingos žinduolių rūšys, įskaitant ir žmones, kiekis didėja esant pasikeitusioms klimato sąlygoms: tokiu būdu atsiranda glaudesnis ryšys ir tiesioginiai kontaktai tarp jų. Jei niekas nesikeistų, kaip nesikeitė ištisus šimtmečius, arba keitėsi labai iš lėto, mirtinų virusų pernešimas būtų žymiai sunkiau įmanomas, nes nusistovėję ryšiai tarp gyvūnų yra žinomi ir iš anksto apdoroti, įrašyti į genų atmintį. Tik staigus pokytis ir naujai atsiradusios sąlygos sukuria neapsaugotą erdvę, kurią užima nauji virusai.
Dėl klimato kaitos padidėjo rizika atsirasti naujiems itin užkrečiamiems virusams
Klimato kaita daro įtaką ne tik šikšnosparniams, bet ir kitiems gyvūnams, tiek ant žemės, tiek vandenyje. Pakilusi temperatūra, liūčių kiekio ir dažnio skirtumas, priverčia gyvūnų rūšis traukti ten, kur jiems yra palankesnės sąlygos išgyventi. Vienas tyrimas[3] parodė, kad iš maždaug 40000 gyvūnų rūšių, išsibarsčiusių po pasaulį, apie pusė iš jų yra kelyje link jiems artimesnių naujų klimato sąlygų. Bendrai paėmus rūšys ieško vėsesnių temperatūrų, todėl juda link Žemės geografinių šiaurės ir pietų polių. Sausumos gyvūnai juda apie 10 mylių greičiu per dešimtmetį, o vandens gyvūnai – 45 mylių greičiu per dešimtemtį. Tiesa, gan sunku nuspėti kur pajudės gyvūnai, nes tam turi įtakos ir kiti faktoriai, tokie kaip maisto išteklių mažėjimas arba didėjimas, plėšrūnų migracija ir žmogaus veikla sausumoje ir vandenyje.
Kitame straipsnyje[4] nustatyta, kad iki 2070 metų dėl klimato kaitos po pasaulį gali pasklisti didelis kiekis naujų virusų. Nuo 10000 iki beveik 600000 žinduolių nešiojamų virusų turi potencialą užkrėsti žmones. Apie 4000 žinduolių rūšių iki tų metų pakeis savo gyvenamąją vietą. Dažnu atveju jie rinksis zonas aukščiau, virš jūros lygio, ten kur randama didelė biologinė įvairovė, taip pat vietas Azijoje ir Afrikoje, kur gyvena didelis žmonių kiekis vienoje vietoje, ir su jais dalinsis tarp 3000 ir 15000 naujų virusų.
Kitur[5] sakoma, kad žmonės esmingai pakeitė 75% sausumos paviršiaus ir 66% vandenynų. Vien per 2010-2015 metus dėl žmogaus veiklos buvo prarasti 32 milijonai hektarų ploto miško. Tai apima maždaug visą Italijos plotą. Kaip to rezultatas iškilo pavojus biologinei įvairovei, maždaug milijonui floros ir faunos rūšių, kurios per ateinantį dešimtmetį turi realią galimybę išnykti. Atsiradusią vietą užims iš kitur atkeliavusios rūšys, kurios su savimi atsineš eilę virusų ir taps naujų pandemijos atvejų židiniais.
Gan sunku nuspėti kurioje vietoje prasidės nauji viruso paplitimo atvejai, bet yra akivaizdu, kad tai bus susiję su pakitusiu klimatu, kuris privers gyvūnų rūšis migruoti ir apsistoti ten, kur užmegs kontaktą su naujomis gyvūnų rūšimis ir žmonėmis.
Mokslininkai suka galvas kaip atpažinti būsimas pandemijas ir užkirsti joms kelią
Nors tyrimai ir rodo ryšį tarp klimato kaitos, biologinės įvairovės pokyčio, virusų ir ligų išplitimo, bet nėra iki galo aišku kaip tai gali padėti atpažinti ir užkirsti kelią naujoms pandemijoms rastis. Viena iš svarbiausių priežasčių tam yra mokslininkų nesugebėjimas suprasti kokiu būdu klimato kaitos faktoriai daro įtaką žinduolių perduodamų ligų rizikai pasauliniu mastu. Turėtų būti dedamos visos pastangos atpažinti klimato kaitos poveikį žinduolių pernešamiems virusų pasikeitimams. Gyvūnijos pasaulyje egzistuoja begalė nežinomų ir neištirtų virusų, kurie ten cirkuliuoja. Svarbu atrasti tuos atvejus kai virusas pakeičia savo šeimininką ir užfiksuoti tokio pasikeitimo rezultatus; bet tai padaryti yra beveik tas pats, kas ieškoti adatos šieno kupetoje.
Yra didelė tikimybė, kad ateityje gims naujos pandemijos. Spėjama,[6] kad tarp žinduolių ir paukščių esama apie 1,7 milijonų neatpažintų virusų, kurie turi galimybę peršokti ir užkrėsti žmogų. Bet kuris iš jų gali virsti nauja liga, kuri bus dar baisesnė ir pražūtingesnė už esamą Covid-19. Jei žmonės nesiims atitinkamų priemonių ir negalvos apie savo šiandienos veiksmus, kad ir pačius mažiausius, ateityje pandemijos vyks dažniau, plis greičiau, turės didesnę įtaką ekonomikai ir pražudys daugiau žmonių.
Žiūrint iš ekonominės pusės, prioritetas turėtų būti skirtas pandemijos prevencijai, o ne kovai su ja. Gali būti, kad esama pandemija parodys žmonijai kas gali nutikti, jei ji ir toliau beatodairiškai naikins gamtą ir keis jos ekosistemą. Dar svarbu yra atkreipti dėmesį į žinduolių pernešamus virusus ir dėti daugiau pastangų juos atpažinti ir suprasti jų veikimo mechanizmus. Iki dabar prioritetas buvo skirtas kovai su vabzdžių platinamomis ligomis, tokiomis kaip maliarija, Dengės karštligė ir Zika virusas. Klimato kaita daro įtaką ir jų plėtimuisi, ateityje jų užsikrėtimo skaičius didės, nes dėl globalinio atšilimo vabzdžiai irgi migruoja.[7]
Pas žinduolius esantys virusai iki šiol buvo mažai tirti, todėl reikia tikėtis, kad sveikatos sistemos, taip pat nacionaliniai ir internacionaliniai institutai pradės skirti daugiau laiko ir lėšų jų tyrimams. Galbūt tokiu būdu sugebėsime ateityje užkirsti kelią naujoms pandemijoms, o kartu suprasime ir savo įtaką joms.
