Viduriniąją klasę JAV naikina sistemiškai, prisidengdami kovidu
Robertas F. Kenedis jaunesnysis teigia, kad amerikiečių vidurinė klasė „sistemingai“ buvo išnaikinta pasitelkiant koronaviruso pandemijos ribojimus.
Politikas, visai neseniai pranešęs kad 2024 metais kandidatuos į JAV prezidento postą, sako, kad pirmiausiai reikia atstatyti JAV viduriniąją klasę.
„Labiau už viską mes turime atstatyti Amerikos viduriniąją klasę. Tautos stiprybė kyla iš stiprios ekonomikos ir gyvybingos viduriniosios klasės. Mes sistemingai išnaikinome viduriniąją klasę šioje šalyje.
Blogiausia yra tai, ką tai padarė ekonomikai“, – sakė Kenedis jaunesnysis.
„Mes perkėlėme 4 trilijonų dolerių vertės turtą iš Amerikos viduriniosios klasės į naują milijardierių aristokratiją.
Sukūrėme 500 naujų milijardierių.
Dėl pandemijos tokie žmonės kaip Bilas Geitsas, Markas Zukerbergas, Jefris Bezosas, Bloombergas ir kt. padidino savo turtą 30 proc.“, – sakė būsimasis kandidatas prezidento rinkimuose[1].
Vidurinioji ekonominė klasė, kažkada buvęs itin didelis suaugusiųjų amerikiečių ekonominis sluoksnis, per pastaruosius penkis dešimtmečius nuolat mažėjo.
Remiantis nauja vyriausybės duomenų analize, suaugusiųjų, gyvenančių viduriniosios klasės namų ūkiuose, dalis sumažėjo nuo 61 % 1971 m. iki 50 % 2021 m.
Viduriniosios klasės mažėjimą lydėjo suaugusiųjų, turinčių aukštesnes pajamas, dalies padidėjimas – nuo 14 % 1971 m. iki 21 % 2021 m[2].
Vidurinioji klasė nyksta ir Lietuvoje
Kad vidurinioji klasė nyksta ir Lietuvoje, jau kuris laikas kalba ekonomistai.
„Lietuvoje gyventojų pajamos ganėtinai greitai auga, ir nors pagal įvairius apibrėžimus pati vidurinioji klasė mūsų šalyje mažėja, tačiau gyvenimas Lietuvoje gerėja ganėtinai greičiau, nei ką mes matome, pavyzdžiui, Italijoje, kur nuo 2010 m. vidutinės realiosios gyventojų disponuojamos pajamos, atskaičius infliaciją, netgi sumažėjo. Lietuvoje mes augame ganėtinai greitai, mūsų perkamoji galia auga, tačiau vidurinioji klasė nyksta, ir ta nelygybė taip pat vis labiau didėja“, – sako ekonomistas Giedrius Stalenis[4].
Profesorė ir ekonomistė Birutė Visokavičienė „Delfi“ taip pat sakė, kad vidurinioji klasė mūsų šalyje nyksta.
„Kainos jau bus užaugusios ir žmonėms bus sunku. Kitos šalys automatiškai indeksuoja pajamas pagal infliaciją, smukusį pragyvenimo lygį, bet mes to nedarome ir pralošiame.
Nyksta ir mūsų vidurinioji klasė, nes krito jų perkamoji galia. Tai, kad nuvertėja mūsų pinigai yra tarsi iš mūsų kišenės tiesiogiai ištraukti pinigai. Magnatų suklestėjimas didina atskirtį, skurdą ir jis plinta visoje šalyje. Todėl kalbame apie įmonių bankrotus“, – sakė ekonomistė[4].
Per dieną gali sau skirti iki 15 eurų? Esi viduriniosios klasės atstovas
Tuo tarpui „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas priešingai kitiems ekonomistams – pasidžiaugė, kad gerokai išaugo ir sustiprėjo vidurinioji Lietuvos gyventojų klasė – tie, kurie ant popieriaus uždirba 2 tūkst. eurų ir daugiau.
Tačiau ar tikrai 2 tūkstančiai eurų ant popieriaus (maždaug 1 200 eurų į rankas) gali būti laikomi stabilumą gyvenime suteikiančiomis pajamomis?
Ekonominė situacija nedžiugina, infliacija mažėja gerokai lėčiau, nei tikėtasi, maisto kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas ir jų kritimo nematyti, nekilnojamojo turto kainos verčia stebėtis ir visko mačiusius NT specialistus. Tačiau nepaisant to, pasirodo, Lietuvoje sparčiai auga vidurinioji klasė.
„Vidurinioji klasė Lietuvoje jau yra pakankamai gausi, tikrai gausesnė nei bet kada anksčiau, ir gausesnė nei daugelis tikėjosi, kad ji galėtų taip išaugti. Turint omeny, kiek iššūkių buvo 2020-2022 metais.
ES mediana 2021 metais siekė 1 531 eurų į rankas per mėnesį, 2022 metais siekė apytiksliai 1 600 eurų.
Tad viduriniąja klase galime laikyti tuos, kurių pajamos siekia tarp 1 200-3 200 eurų į rankas vienam gyventojui“, – sako Ž. Mauricas.
Vasarį vien tarp samdomų Lietuvos darbuotojų buvo 390 tūkst. asmenų, kurie uždirbo daugiau nei 1 200 eurų į rankas[5].
Tokie ekonomisto žodžiai veikiausiai ir pačios „viduriniosios klasės“ atstovų būtų įvertinti skeptiškai. Įprasta manyti, kad vidurinioji klasė, kuri iš esmės ir velka visos šalies ekonomiką, yra gana stabilias ir pakankamas pajamas turintys žmonės, kuriems netenka gyventi skaičiuojant kiekvieno cento. Tačiau ar realybė tikrai tokia?
„Puikus pavyzdys, kaip su matematika susipykę tampa „ekonomistais“.
1. Maurico pasisakymas: Lietuvoje neregėtai suklestėjo vidurinioji klasė: šimtai tūkstančių uždirba daugiau nei 2 000 eurų popieriuje.
2. 2 000 popieriuje, tai apie 1 200 į rankas.
3. 2 kambarių buto nuoma Vilniuje siekia 750 eurų, Kaune – 550 eurų, o Klaipėdoje – 580 eurų.
4. Dujoms, elektrai, kurui ir maistui išleidžiamas sumas kiekvienas gali pasiskaičiuoti individualiai. Jos gi visai nepakilo.
Vidurinė klasė, kuri anot pseudo ekonomistų klesti, į dieną gali išleisti pasakiškus pinigus. t. y. maždaug 5-15 eurų į dieną. Čia skaičiuojant labai optimistiškai.
Ir jūs šitų „ekonomistų“ klausote, jūs juos cituojate, jūs jais žavitės. Slava vidurinei klasei! Dar niekada taip gerai negyvenome. Daugiau jėgos Lietuvai“, – skepsio neslėpė verslininkas Ugnius Kiguolis[6].
Patys save viduriniąjai klasei priskiria vos 6 proc. gyventojų
Paradoksalu, kad viduriniąjai klasei save priskiria labai maža dalis gyventojų – vos 6 proc. Galima drąsiai teigti, kad tai tikrai ne tas procentas gyventojų, kuris galėtų ištempti Lietuvos ekonomiką ant savo pečių. Kur dingo visi kiti procentai, kurie formaliai yra viduriniosios klasės atstovai, bet tokiais nesijaučia?
Pagal EBPO formulę galima išskaičiuoti, kad į vidurinę klasę patenka uždirbantys virš 800 eurų ir iki 2 100 arba 2 200 eurų. Taip pat yra atliekami tyrimai, pagal ką žmonės patys save priskiria vienai ar kitai klasei.
Pagal 2020 m. apklausą, skurstančiųjų sluoksniui save priskiria tik 6 procentai.
„Tai tarsi sutaptų tik su tuo, ką mes priskiriame absoliutaus skurdo procentiniai daliai. Tai, ką mes skaičiuojame kaip santykinį skurdą, kur yra apie 20 proc. visuomenės, tai žmonės save įvardina kaip žemesniosios vidutinės klasės atstovais“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Mindaugas Lingė.
Tačiau kad tokios sumos neatitinka viduriniosios klasės lūkesčių, pastebi ir mokslininkai.
„Žmogus gauna gal ir 2 000 eurų, bet jeigu 30 proc. išleidžia maistui, ir dar 30 proc. – būstui, tai kas iš tų dviejų tūkstančių? Ir paskutinis požymis yra socialinis aktyvumas“, – teigė Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis[7].
