<h2>Ženkliai padidėjo net ir būtiniausios išlaidos</h2>
<p>Kol Lietuva žiba visoje Europos Sąjungoje kaip labiausiai maisto kainas kelianti valstybė, tautiečiai vėl nestabdomai degalų ir maisto lekia į kaimynę Lenkiją. Skelbiama, kad nors Lenkiją taipogi paveikė infliacija, tačiau ten ji yra mažesnė nei Lietuvoje, tad lietuviams vis dar apsimoka vykti apsipirkti pas kaimynus. Kadangi net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų jaučiasi finansiškai nesaugūs, pinigų taupymas apsiperkant pigiau Lenkijoje, išlieka patrauklus.</p>
<p>Lietuvą talžant net 18,5 proc. siekiančiai infliacijai (Vakarų sankcionuojamoje Rusijoje ji šiuo metu krito iki 17,1 proc.[1]), gyventojai yra priversti susiveržti diržus ir atsisakyti tam tikrų prekių. Arba, kaip jau minėta, keliauti į kaimyninę Lenkiją, kur maisto produktai išlieka vis dar pigesni, o infliacija mažesnė (gegužės mėn. duomenimis, ji siekia 13,9 proc.[2]).</p>
<p>Šiaulių banko kasdieninės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas pastebėjo, kad lietuviai svetur vyksta pirkti ne tik maisto produktų, bet ir pigiau įsigyti didesnių pirkinių, pavyzdžiui, baldų, kas, pasak jo, šalyje įsuko dar didesnę infliaciją[8].</p>
<p>Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, paaiškėjo, kad labiausiai išaugo gyventojų išlaidos viešbučiuose (183 proc.), restoranuose (154 proc.), drabužių (119 proc.) ir baldų parduotuvėse (71 proc.).</p>
<p>Tačiau stipriai išaugusios kainos lėmė ir didesnes išlaidas degalams (52 proc.), remonto prekėms (45 proc.), odontologams (40 proc.), automobilių detalėms (39 proc.), vaistinėse ir elektronikos parduotuvėse (27 proc.). Fiksuojamos ir išaugusios kainos maistui – gyventojai jam išleidžia maždaug 15 proc. daugiau[8].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maistas-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Maistas ir toliau brangs?</h2>
<p>Tačiau dabartinis maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių brangimas, deja, dar ne galutinis. Liūdnomis prognozėmis, jog ateityje ši situacija tik aštrės, pasidalino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jis pastebėjo, kad Lietuva šiame kontekste išsiskiria iš kitų ES šalių kaip turinti didžiausią maisto infliaciją, kuri balandį siekė apie 22 proc.[5]</p>
<blockquote>
<p>R. Juknevičiaus pastebėjimu, maisto kainos galėtų kristi tuo atveju, jeigu ūkininkai didintų pasiūlą ir būtų sudaromos konkurencinės sąlygos. Tikėtina, jog tada suveiktų pasiūlos-paklausos dėsnis ir maisto kainos normalizuotųsi.</p>
</blockquote>
<p>Kainas kelia ir išvešėjusi augalininkystė, kuri esą sudaro net 70 proc. gamybos, kai tuo tarpu po kolūkių viskas buvo pasiskirstę tolygiai – tiek augalininkystė, tiek gyvulininkystė. O dabar, anot R. Juknevičiaus, iškyla pavojus žemės ūkiui globaliai tapti nekonkurencingam.</p>
<p>Gegužės pradžioje pasidalinta duomenimis, iš kurių paaiškėjo, jog balandžio mėnesį (lyginant su kovu) pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango dar 7,1 proc. (4,57 euro), o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kainų skirtumas tampa dar akivaizdesnis – krepšelis brango net 23,3 proc. (12,92 euro)[6]. </p>
<blockquote>
<p>Tačiau <a title="Lietuvoje maistas brangiausias: aplenkėme visą Europos Sąjungą" href="/lietuvoje-maistas-brangiausias-aplenkeme-visa-europos-sajunga">ekonomistai dėl tokio spartaus kainų šuolio kaltina ne ką kitą kaip pačius prekybininkus</a>. Jų skaičiavimais, gamintojams importuojant prekes, jų kainos kilo daugmaž visur vienodai – tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, tad tikėtina, jog kainų šuolis galimai buvo padarytas prekybininkų godumo.</p>
</blockquote>
<p>Maisto kainas neabejotinai į aukštumas kelia ir kylantys degalų įkainiai, kuriuos taip pat <a title="Įžvelgė valstybinio lygio aferą: kol degalai pinga, Lietuvoje už litrą mokame vis daugiau" href="/izvelge-valstybinio-lygio-afera-kol-degalai-pinga-lietuvoje-uz-litra-mokame-vis-daugiau">galimai išpūtė patys šalies degalinių savininkai</a> argumentuodami, jog brangiai užsipirko kuro, tad negali staigiai reaguoti į degalų kainų pokyčius rinkoje. Net ir šioje vietoje Lietuva jau spėjo „sublizgėti“ tarptautiniame kontekste, kai degalų kainomis pranoko net Skandinavijos šalis, garsėjančias aukštesniu pragyvenimo lygiu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darzoves.jpg" alt="" /></p>
<h2><span style="color: #494949; font-size: 1.4375rem; font-weight: bold;">Lietuvoje uždirbtus pinigus vis dažniau palieka Lenkijoje</span></h2>
<p>Tuo tarpu dalis gyventojų priima sprendimus verčiau ne mažinti maisto poreikius, bet vykti į Lenkiją bei joje palikti dalį savo Lietuvoje uždirbamų pinigų užuot rėmus Lietuvoje esančius nepažabojamus verslininkus.</p>
<p>Šiaulių banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, fizinėse vietose Lenkijoje mokėjimų skaičius išaugo 27 proc., o išleidžiama suma 88 proc. O štai Lietuvoje atsiskaitymų skaičius išaugo 27 proc., o išlaidų suma 38 proc.[8]</p>
<blockquote>
<p>A. Kamarausko teigimu, į Lenkiją apsimoka važiuoti ne tik dėl mažiau brangusių maisto produktų ir energijos (atitinkamai 13,5 proc. ir 31,4 proc.), bet ir dėl palankaus valiutos kurso. O štai Lietuvoje maisto produktai ir energija brango atitinkamai 18,5 proc. ir 38 proc.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, paaiškėjo, jog gyventojų įpročius gerokai pakoregavo ir Ukrainoje prasidėjęs karas bei iš to sekantis neapibrėžtumas – vis dažnesnis gyventojas ėmė grynintis daugiau pinigų ir stengėsi neišleisti viso gaunamo atlyginimo, likučius laikydamas sąskaitoje. A. Kamarauskas konstatavo, kad žmonės jau suvokia, jog artėja neapibrėžtas laikotarpis, o ypatingai artėjant šaltajam sezonui dėl brangstančių energetinių resursų[8].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/apsipirkimas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jaučia nerimą dėl finansų</h2>
<p>Tačiau nors ir stengiasi vis labiau taupyti, paaiškėjo, kad net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučiasi finansiškai nesaugūs[10]. Iš pradžių prasidėjusi pandemija ir veiklų apribojimai, kai daugelio žmonių pajamos sumažėjo arba buvo išvis prarastas pajamų šaltinis, o jai nepasibaigus ir Ukrainoje prasidėjęs karas, pakoregavęs daugelio planus.</p>
<blockquote>
<p>Skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad net 53 proc. gyventojų jaučia šiokį tokį finansinį nesaugumą, 22 proc. apklaustųjų patikino, jog jaučiasi visiškai finansiškai nesaugiais ir tik 25 proc. gyventojų esą jaučiasi ramūs dėl savo finansų.</p>
</blockquote>
<p>Atsižvelgdami į nežinomybę dėl rytojaus, net 76 proc. apklaustųjų ketina padaryti išvadas – pradėti taupyti (37 proc.), trečdalis planuoja atidėti stambesnius pirkinius ir 8 proc. planuoja greičiau grąžinti turimas skolas[10].</p>
<blockquote>
<p>Ketvirtadalis apklaustųjų (24 proc.) patikino kol kas dėl savo finansinės elgsenos nesiruošiantys imtis jokių veiksmų – 16 proc. neketina keisti savo finansinės elgsenos, o 8 proc. vis dar nėra apsisprendę.</p>
</blockquote>
<p>Bendrovės „Easy Debt Service“ vadovės Rasos Butkuvienės teigimu, ne visas situacijas galima suplanuoti, tačiau netikėtumams geriau padeda pasiruošti sukaupta bent 3–6 mėn. išlaidų finansinė pagalvė ir savo finansų planavimas siekiant neturėti skolų. Svarbu, jog išlaidos neviršytų gaunamų pajamų.</p>
<p>Pasak R. Butkuvienės, gana saugiai gali jaustis ir darbo rinkoje esantys asmenys, mat šalyje fiksuojamas žemas nedarbo lygis, tad net ir susiduriant su iššūkiais, tikėtina, jog įmonės nebus linkusios atsisakyti darbuotojų. </p>
