<h2>Berlyno gyventojai pritaria turto nusavinimui, nes kenčia nuo aukštų nuomos kainų</h2>
<p>Vis didėjanti įtampa Berlyne dėl vis didėjančių būsto nuomos išlaidų vokiečius privertė rugsėjo 29-ąją rengti referendumą šiuo klausimu ir priversti didžiausias nekilnojamojo turto bendroves parduoti tūkstančius joms priklausančių butų miestui. Iniciatyvos „Nusavinkime „Deutsche Wohnen & Co.“ tikslas buvo 3000 ar daugiau butų turinčių įmonių nuosavybės nusavinimas. Remiantis šia iniciatyva, siekiama, kad tokioms įmonėms už nusavintą nekilnojamąjį turtą būtų atlyginta gerokai žemiau rinkos vertės.[1]</p>
<p>Tokios iniciatyvos Berlyne nėra naujiena, tačiau vienaip ar kitaip tai žymi tam tikras permainas ne tik šiame Vokietijos mieste, bet ir kituose, o tikėtina, ir Europoje bei kitur. Žinoma, Berlyne turėti nuosavą būstą yra prabanga, mat 80 proc. gyventojų čia gyvenamąją vietą nuomojasi. Vis dėlto, nuomos mokesčiui tampant nepakeliama našta paprastam žmogui, mažas pajamas gaunantys gyventojai yra priversti gerokai pasukti galvas, kur rasti padorų būstą už ganėtinai adekvatų mokestį.</p>
<p>1949 m. Vokietijos Konstitucijoje teigiama, kad „nuosavybė reiškia įsipareigojimus“ ir, kad „jos naudojimas taip pat tarnauja visuomenės labui“. Remiantis šia Konstitucija, taip pat leidžiama socializuoti privatų turtą „pagal įstatymą, nustatantį kompensacijos pobūdį ir dydį“. Didžioji dalis teisės ekspertų taip pat pritarė, kad pagal Konstituciją privataus būsto pavertimas socialine nuosavybe yra leistinas, praneša „The Guardian“.</p>
<p>Vokietijoje yra stipriai paplitęs modelis visą gyvenimą nuomotis būstą ir niekada jo neįsigyti. Todėl, pasak vyriausiojo „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, dėl šios priežasties Berlynas yra gana nuskuręs, nes žmonės neturi intencijos gerinti aplinką, kurioje gyvena. </p>
<p>„Vienas iš liberalios demokratijos pamatų yra privati nuosavybė. Kai žmonės neturi nuosavybės, jiems kyla keistų minčių, kaip, pavyzdžiui, Berlyne rugsėjo 29 d. vyks referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar nusavinti būstus iš nuomotojo, nes neva labai sparčiai kyla nuomos kainos“, – sakė Ž. Mauricas.[2]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nt-krize.jpg" alt="Būsto krizė" /></p>
<h2>Daugiau nei pusė Berlyno gyventojų nusavinimo iniciatyvą palaiko</h2>
<p>Po įvykusių balsavimų paaiškėjo, kad daugiau nei pusė Berlyno gyventojų butų nusavinimą iš stambiųjų nekilnojamojo turto milžinų palaiko. Referendume net 56,4 proc. gyventojų pasisakė už tai, kad dalis šių įmonių turto būtų parduota ir 39 proc. pasisakė prieš. Visgi, net ir gavus tokius balsavimo rezultatus, nėra aišku, ar tuo pavyks pasiekti žymių pokyčių, mat net ir jei būtų surinkta balsų dauguma, tai galėtų tik priversti miesto savivaldą ir šalies vyriausybę diskutuoti dėl šio pasiūlymo.[4]</p>
<p>Nekilnojamojo turto milžinė „Deutsche Wohnen & Co.“ valdo apie 113 tūkst. nekilnojamojo turto Berlyne, todėl tapo pagrindiniu iniciatyvos taikiniu. Žinoma, greta ir tokios bendrovės kaip „Vonovia“ bei „Pears Group“. Berlyne gyvena apie 3,6 milijono žmonių, kurie kenčia nuo šios būsto krizės. Nors Vokietijoje ir buvo mėginama „užšaldyti“ kylančias būsto nuomos kainas, tačiau Vokietijos aukščiausiasis teismas tai panaikino dar balandį, kai buvo paskelbta, kad tokie įgaliojimai gali būti priimti tik federaliniu lygmeniu.[4]</p>
<p>Visgi, rodos, kyla natūralus klausimas – tai kodėl gi vokiečiai nėra suinteresuoti įsigyti savo nuosavą turtą: sklypą, namą ar butą, užuot mokėdami nuomos mokestį? Teigiama, kad viso to priežastys slypi kur kas giliau ir siekia dar Antrojo pasaulinio karo laikus.</p>
<p>Pasibaigus karui iš Vokietijos liko, galima sakyti, tik griuvėsiai įskaitant ir tokius miestus kaip Hamburgas, Berlynas ar Kelnas. Vokietijoje tuo metu buvo sunaikinta per 20 proc. būstų, todėl labai didelė dalis žmonių virto benamiais. Kiek vėliau, maždaug 1949 m. Vakarų Vokietijos vyriausybė pradėjo įvairias būsto programas, kad būtų kuo greičiau atstatyta šalis. Todėl Vokietijai buvo labai svarbu tuo pačiu ir atkurti ekonomiką – į būstų statybas buvo įtraukti ir bedarbiai. Vyriausybei neliko kitos išeities kaip tik pasirūpinti gyvenamaisiais būstais.[6]</p>
<p>Dauguma butų didžiuosiuose Vokietijos miestuose ir dabar yra „viešose rankose“ arba valdomi valstybinių būsto bendrovių. Taip pat šalyje sudarytos tokios sąlygos, jog neturint tinkamų laiduotojų, paprastam žmogui nebus galimybės iš banko gauti paskolos būstui. Pavyzdžiui, privatūs investuotojai Vokietijoje perka senus būstus, juos suremontuoja ir „paleidžia į rinką“ gerokai didesnėmis kainomis, tad tokia situacija lemia, jog didžiąja dalimi gyvenimas didžiuosiuose miestuose labiau priimtinas aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims.[6]</p>
<p>Vis dėlto, šia situacija nederėtų ypatingai stebėtis, mat dauguma pasaulio valstybių gyvena panašiu principu. Pavyzdžiui, Lietuvoje privatūs asmenys turi galimybę sukaupę pradinį kapitalą gauti paskolą būstui. Tokia paskola paprastai būna iki 30 metų laikotarpiui su kasmėnesinėmis įmokomis. Tačiau džiaugtis pernelyg taip pat nevertėtų – kol už įsigytą būstą nėra padengta pilna suma, jis laikomas banko nuosavybe. Tad bet kada, jei pasirodysite nemokus, taipogi galite netekti savo namų, nors tokiu būdu ir yra sudaroma iliuzija, kad turtas yra pilnai jūsų. Dar kartą vertėtų prisiminti žymiąją Švabo frazę: „nieko neturėsite ir būsite laimingi“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krize-berlyne.jpg" alt="Būsto krizė Berlyne" /></p>
<h2>Būsto krizė supurtė ir Ispaniją – šeimos tiesiog iškeldinamos iš namų</h2>
<p>Vieno iš skurdžiausių Barselonos rajonų, Ciutat Meridianos gyventojai kenčia nuolatinį stresą dėl namų, kad gali būti tuojau pat iškeldinti. Tiesa, COVID-19 pandemija turėjo kiek pristabdyti šį procesą, mat pats ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pareiškė, kad niekas, atsidūręs sunkioje ekonominėje situacijoje savo namų nepraras ir nebus iškeldintas. Vis dėlto, panašu, kad Ciutat Meridianai ši premjero žinutė negalioja, nes iškeldinimai vyksta ir toliau, praneša BBC.</p>
<p>Gyvenamojo būsto aktyvistas Filibertas Bravo pažymėjo, kad situacija Ispanijoje yra išties labai bloga. „Esame labai maža kaimynystė, kurioje gyvena apie 10 000 gyventojų. Šiuo metu kiekvieną savaitę turime maždaug keturis, penkis ar šešis gyventojų iškeldinimus“, – teigė aktyvistas.[9]</p>
<p>Miestelio gyventojai priversti nuolat mąstyti, ką reikės daryti, jei vieną dieną jie bus iškeldinti. „Kartais man norisi verkti. Galvoju apie savo vaikus, ką reikės daryti, jei rytoj būsime iškeldinti“, – baiminosi viena iš gyventojų.[9]</p>
<p>Tokie atvejai, pasak vietinės organizacijos „PAH Madrid“, kovojančios prieš žmonių iškeldinimus, yra įprasti. Pasak šios organizacijos atstovo Javiero Crespo, problema yra, jog vyriausybė uždraudė iš būstų iškeldinti tik tuos žmones, kurie yra „tiesiogiai paveikti COVID-19 pandemijos“. Tačiau iš tikrųjų yra labai sunku nustatyti, ar asmuo tapo pažeidžiamas dėl pandemijos sukeltų iššūkiu, ar buvo tokiu ir anksčiau.</p>
<p>Kriminalinio teisininko Pere'o Joan'o Perete teigimu, mafijos naudojasi pažeidžiamomis šeimomis siekdamos užgrobti negyvenamą turtą. Kaip antai įsilauždamos į tuščius pastatus, pakeisdamos spynas ir parduodamos raktus už maždaug 1000-2000 eurų.[9]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/iskeldinimas.jpg" alt="Gyventojų iškeldinimas" /></p>
<h2>Lietuvoje taip pat siekiama užkardyti nekilnojamojo turto vajų</h2>
<p>Ilgai itin paprastomis sąlygomis siekiant įsigyti nuosavą nekilnojamąjį turtą naudojęsi lietuviai taip pat turės gerokai paplušėti, jei norės įsigyti būstą. Lietuvos bankas pranešė besiimantis priemonių kovoti su gerokai įkaitusia NT rinka. Tarp siūlymų ir pradinio įnašo reikalavimo griežtinimas, ir papildomas 2 proc. kapitalo rezervas būsto paskolų portfeliui kredito davėjams.[12]</p>
<p>Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimus tiems, kurie į banką kreipiasi turėdami dar negrąžintų paskolų. Vietoje iki šiol reikalaujamo 80 proc. įnašo, nuo kitų metų sausio 1 d. siūloma mažinti maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV) iki 70 proc. Taigi, norintys pasiimti antrą ar paskesnę paskolą būstui turės pasiruošti praverti pinigines – iš nuosavų lėšų turės dengti 30 proc. pradinio įnašo, praneša Lietuvos bankas.</p>
<p>Išimtis pradiniam įnašui būtų taikoma tokiu atveju, jei likusi neišmokėta būsto paskolos suma yra mažesnė nei pusė turto vertės.</p>
<p>Numatoma, kad būsto paskolų davėjams (bankams ir centrinių kredito unijų grupėms) bus pradėta taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminio rezervo (angl. Systemic Risk Buffer) norma būsto paskolų portfeliui. Lietuvos bankas praneša, kad toks reikalavimas būtų taikomas panašiu principu kaip ir anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, bet kapitalo atsarga būtų skaičiuojama nuo su nekilnojamojo turto įkeitimu esančių pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje dydžio.[12]</p>
<p>Tokio reikalavimo esą išvengtų įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis yra mažesnis už 50 mln. eurų. Teigiama, kad sektorinis SRR leistų didinti finansų sistemos atsparumą, jei susidarytų sąlygos būsto rinkos perkaitimui. Taipogi sustiprintų bankų bei centrinių kredito unijų grupių dėmesį, kad šios galėtų sumažinti arba išvengti spartaus būsto paskolų augimo keliamos rizikos.[12]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/busto-paskola.jpg" alt="Reikalavimai būsto paskolai gauti" /></p>
