Per dieną gali sau skirti iki 15 eurų? Esi viduriniosios klasės atstovas
Visai neseniai „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasidžiaugė, kad gerokai išaugo ir sustiprėjo vidurinioji Lietuvos gyventojų klasė – tie, kurie ant popieriaus uždirba 2 tūkst. eurų ir daugiau.
Tačiau ar tikrai 2 tūkstančiai eurų ant popieriaus (maždaug 1 200 eurų į rankas) gali būti laikomi stabilumą gyvenime suteikiančiomis pajamomis?
Ekonominė situacija nedžiugina, infliacija mažėja gerokai lėčiau, nei tikėtasi, maisto kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas ir jų kritimo nematyti, nekilnojamojo turto kainos verčia stebėtis ir visko mačiusius NT specialistus. Tačiau nepaisant to, pasirodo, Lietuvoje sparčiai auga vidurinioji klasė.
„Vidurinioji klasė Lietuvoje jau yra pakankamai gausi, tikrai gausesnė nei bet kada anksčiau, ir gausesnė, nei daugelis tikėjosi, kad ji galėtų taip išaugti. Turint omeny, kiek iššūkių buvo 2020-2022 metais.
ES mediana 2021 metais siekė 1 531 eurų į rankas per mėnesį, 2022 metais siekė apytiksliai 1 600 eurų.
Tad viduriniąja klase galime laikyti tuos, kurių pajamos siekia tarp 1 200-3 200 eurų į rankas vienam gyventojui“, – sako Ž. Mauricas.
Vasarį vien tarp samdomų Lietuvos darbuotojų buvo 390 tūkst. asmenų, kurie uždirbo daugiau nei 1 200 eurų į rankas[1].
Tokie ekonomisto žodžiai veikiausiai ir pačios „viduriniosios klasės“ atstovų būtų įvertinti skeptiškai. Įprasta manyti, kad vidurinioji klasė, kuri iš esmės ir velka visos šalies ekonomiką, yra gana stabilias ir pakankamas pajamas turintys žmonės, kuriems netenka gyventi skaičiuojant kiekvieno cento. Tačiau ar realybė tikrai tokia?
„Puikus pavyzdys, kaip su matematika susipykę tampa „ekonomistais“.
1. Maurico pasisakymas: Lietuvoje neregėtai suklestėjo vidurinioji klasė: šimtai tūkstančių uždirba daugiau nei 2 000 eurų popieriuje.
2. 2 000 popieriuje, tai apie 1 200 į rankas.
3. 2 kambarių buto nuoma Vilniuje siekia 750 eurų, Kaune – 550 eurų, o Klaipėdoje – 580 eurų.
4. Dujoms, elektrai, kurui ir maistui išleidžiamas sumas kiekvienas gali pasiskaičiuoti individualiai. Jos gi visai nepakilo.
Vidurinė klasė, kuri anot pseudo ekonomistų klesti, į dieną gali išleisti pasakiškus pinigus. t. y. maždaug 5-15 eurų į dieną. Čia skaičiuojant labai optimistiškai.
Ir jūs šitų „ekonomistų“ klausote, jūs juos cituojate, jūs jais žavitės. Slava vidurinei klasei! Dar niekada taip gerai negyvenome. Daugiau jėgos Lietuvai“, – skepsio neslėpė verslininkas Ugnius Kiguolis[2].
Patys save viduriniąjai klasei priskiria vos 6 proc. gyventojų
Paradoksalu, kad viduriniąjai klasei save priskiria labai maža dalis gyventojų – vos 6 proc. Galima drąsiai teigti, kad tai tikrai ne tas procentas gyventojų, kuris galėtų ištempti Lietuvos ekonomiką ant savo pečių. Kur dingo visi kiti procentai, kurie formaliai yra viduriniosios klasės atstovai, bet tokiais nesijaučia?
Pagal EBPO formulę galima išskaičiuoti, kad į vidurinę klasę patenka uždirbantys virš 800 eurų ir iki 2 100 arba 2 200 eurų. Taip pat yra atliekami tyrimai, pagal ką žmonės patys save priskiria vienai ar kitai klasei.
Pagal 2020 m. apklausą, skurstančiųjų sluoksniui save priskiria tik 6 procentai.
„Tai tarsi sutaptų tik su tuo, ką mes priskiriame absoliutaus skurdo procentiniai daliai. Tai, ką mes skaičiuojame kaip santykinį skurdą, kur yra apie 20 proc. visuomenės, tai žmonės save įvardina kaip žemesniosios vidutinės klasės atstovais“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Mindaugas Lingė.
Tačiau kad tokios sumos neatitinka viduriniosios klasės lūkesčių, pastebi ir mokslininkai.
„Žmogus gauna gal ir 2 000 eurų, bet jeigu 30 proc. išleidžia maistui, ir dar 30 proc. – būstui, tai kas iš tų dviejų tūkstančių? Ir paskutinis požymis yra socialinis aktyvumas“, – teigė Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis[3].
Kad gyventų oriai, lietuviai norėtų daugiau kaip perpus didesnių pajamų
Vidurinioji klasė dažnai tapatinama ir su oriu pragyvenimo lygiu. Gal ne tokiu, kad jachtas pirktume lengva ranka, bet kad pavyktų ir pasitaupyti, ir paatostogauti, ir iškilus sunkumams netektų riboti maisto arba išjungti komunalinių patarnavimų.
Tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas.
Tiesa, tyrime, kurį atliko „Swedbank“ save viduriniajai klasei priskiria gerokai daugiau žmonių – daugiau, kaip pusė. Vis dėlto dauguma prisipažįsta, kad didesnių pajamų reikėtų, o norint nusipirkti didesnį pirkinį, tenka ilgokai pataupyti.
„Remiantis tyrimu, didesnioji dalis respondentų (virš 50 proc.) teigia, kad šiuo metu jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, jie turi taupyti.
Per dvejus metus nuo 9 proc. iki 11 proc. ūgtelėjo aukštesnei viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius. 26 proc. gyventojų save priskiria žemesnei viduriniajai klasei“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė[4].
Paklausti apie savo finansinius tikslus 2023 metams, Baltijos šalių gyventojai dažniausiai teigė norintys susirasti papildomą pajamų šaltinį, kuris padėtų kompensuoti augančias pragyvenimo išlaidas ir užsitikrinti finansinę pagalvę, rodo „Citadele“ banko iniciatyva atlikto Baltijos šalių gyventojų apklausos tyrimo duomenys.
Papildomo pajamų šaltinio paieškos buvo populiariausias finansinis tikslas visose Baltijos šalyse: Lietuvoje 2023-iesiems šį tikslą išsikėlė 13 proc., Latvijoje – 16 proc., Estijoje – 18 proc. apklaustųjų.
Tarp populiariausių finansinių šių metų tikslų minimas ir siekis užsitikrinti finansinę pagalvę – jį įvardijo 9 proc. apklaustųjų Lietuvoje[5].
