Jei ne skydą ištiesęs verslas, infliacija Lietuvoje jau galėjo siekti ir 30 procentų
Didžiausios neapykantos dėl žvėriškų kainų iš gyventojų dabar sulaukiantis verslas iš tiesų atliko žygdarbį ir būtent jo dėka dabar neturime net 30 procentų realiai galėjusios siekti infliacijos, įsitikinusi ekonomistė Elena Leontjeva. Nuostolius dėl augančių energijos ir kitų kaštų sau prisiėmęs verslas, atliko skydo funkciją ir apsaugojo Lietuvos žmones nuo dar didesnio skurdo ir chaoso. Žinoma, tuo pačiu apsaugojo ir ir valdžią nuo dar didesnės gėdos nesugebant tvarkytis. Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad Lietuvai ir toliau nereikia jokių PVM lengvatų maisto produktams. Be to, pasak jos, Europos Sąjungoje, vargu, ar šiuo metu rasime šalį su vienaženkle infliacija. Tačiau tokią rasti pavyko – ir ne vieną.
Tuo tarpu E. Leontjeva atremia bet kokią kritiką verslo pusėn, neva tai dėl jo kaltės dabar už maisto produktus mokame gerokai daugiau nei prieš metus ar dar vasarą. Ekonomistė mano, kad verslui, kurį labiausiai kaltiname dėl išaugusių kainų (įmonėms, mūsų gamintojams, importuotojams, transportininkams ir prekybininkams, paslaugų teikėjams ir visiems kitiems, kurie šiai dienai įvardinami kaip pagrindiniai infliacijos sukėlėjai) dabar turėtume padėkoti ne tik už išsaugotas darbo vietas, bet ir už sugertą milžinišką kainų kilimą[2].
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė pabrėžė, kad jos teiginiai – ne iš piršto laužti, o apie tai kalba ir skaičiai.
Štai dar 2021 m. lapkritį, kai metinės vartotojų kainos išaugo 9,2 proc., gamintojų kainos jau buvo pakilusios 17,6 proc. O štai 2022 m. kovą, kai Ukrainoje jau prasidėjo karas, rodiklis vartotojams buvo 15,7 proc., o gamintojams – 23,7 proc.
„Vartotojų kainų indekso pikas buvo pasiektas rugsėjį – į atmintį kiekvienam įsirėžė tie 22,5 proc., – tačiau gamintojų kainų pikas ištiko ekonomiką dar 2022 m. birželį ir buvo žymiai didesnis – gamintojams kainos išaugo net 34 proc.“ – teigė E. Leontjeva[2].
Lietuvos verslas beveik tris metus balansavo ties išlikimo riba
E. Leontjeva pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantis verslas kone tris metus išgyveno tikruosius amerikietiškuosius kalnelius, kai niekada iš anksto nepavykdavo prognozuoti, ar gaminama produkcija bus realizuojama. Taip pat nebuvo aiškios ir žaliavų kainų peripetijos – vieną dieną įmonei prisipildžius sandėlį žaliavomis, jau kitą jos atpigdavo, todėl verslui tekdavo taip ir balansuoti kaip gimnastei ant lyno – arba bus pelnas, arba nuostolis.
O štai Lietuva, verslo dėka, vienintelė iš trijų Baltijos šalių išvengė visiško ekonominio sąstingio ir ekonomiką dar išlaikė ir toliau augančią. Ekonomistė įsitikinusi, kad politikai, norintys inicijuoti kainų tyrimą, gerokai perlenkia lazdą, o ypatingai dėl siūlomo „kaštų metodo“, kuriuo esą turėtų būti suskaičiuojama, kiek ir kas pabrangino tam tikrą maisto produktą.
Jos įsitikinimu, įmonė neprivalo prieš nieką teisintis, jeigu esant didesnei vartojimo prekių paklausai ir didesniam pinigų kiekiui, kurį lėmė Europos centrinio banko vykdoma ekspansinė politika, kėlė kainas.
Visgi, dėmesio, pasak jos, tikrai reikėtų valstybiniam energetikos monopoliui, kur kainos yra pagrindžiamos kaštų metodu ir turi polinkį ir toliau pūstis natūraliai stokojant vartotojo ir konkurento spaudimo jas mažinti.
Premjerė įsitikinusi, kad vienaženklės infliacijos nėra nei vienoje ES valstybėje
Vyriausybės vadovė I. Šimonytė, kalbėdama apie kainų augimą pabrėžė, kad nepalanki ekonominė situacija dabar vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse, kuriose infliacijos rodikliai esą ne taip jau stipriai nutolę nuo mūsiškių[6].
Premjerė taip pat pateikė ir optimistinių žinių – pagaliau po neplanuoto ir nenumatyto kainų šuolio rugsėjį, jau kelintą mėnesį iš eilės pastebimas infliacijos lėtėjimas ir, tikėtina, jis tęsis ir toliau.
„Žinau, kad nepatinka tokius dalykus girdėti, nes visą laiką norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet vis dėlto pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių, kitų žaliavų, aliejaus kainos buvo sušokusios į kosminius lygmenis. Taip, dabar jos yra šiek tiek nukritusios, bet jos vis tiek išlieka apie 50 proc. aukštesnės nei buvo iki 2021 metų“, – kainų kilimo priežastis vardijo ministrė pirmininkė[6].
I. Šimonytė pridūrė, kad vienaženklės infliacijos praktiškai nebėra nei vienoje Europos Sąjungos šalyje, o lygintis su Lenkija, taikiusia nulinį PVM maisto produktams ir degalams, pasak jos, neverta – juk ne taip toli mes nuo jos ir atitrūkome. Premjerės tikinimu, šiuo metu infliacija Lenkijoje siekia 18 proc., o Lietuvoje – 20 proc.
Ji taip pat pabrėžė, kad PVM lengvatos kainų sumažėjimu nevirsta, jei prekė yra perkama už savo dabartinę kainą – juk kodėl ji turi būti mažinama, jeigu už ją žmonės perka tą prekę.
„Kolega Nerijus Mačiulis visiškai neseniai tą pasakė: jeigu daiktas yra perkamas už kažkokią kainą rinkoje, tai tada tokia ir yra daikto kaina. PVM lengvatos kainų sumažėjimu nepavirsta, bet jos pavirsta nuostoliu biudžetui, (negautų) lėšų valstybė negali panaudoti indeksavimui kažkokių išmokų, atlyginimų, pensijų ir įvairių kitų dydžių“, – teigė I. Šimonytė.
Dviženklės infliacijos nesiekia keturiolika ES šalių
O štai premjerės I. Šimonytės žodžius apie neva ES neegzistuojančią vienaženklę infliaciją galėtume paneigti atsidarę bendrą Europos žemyno infliacijos žemėlapį. Iš jo matyti, kad net 14-oje valstybių infliacija nesiekia 10 procentų.
Mažiausia infliacija šiuo metu yra Šveicarijoje (2,8%), Liuksemburge (5,4%), Ispanijoje (5,8%), Prancūzijoje (5,9%), Norvegijoje (6,5%), Maltoje (7,2%), Kipre (7,9%), Graikijoje (8,5%), Vokietijoje (8,6%), Danijoje (8,9%), Airijoje (8,9%), Suomijoje (9,1%), Nyderlanduose (9,6%) bei Portugalijoje (9,6%)[5].
Nepaisant to, premjerė svarstė, ar galima perlaužti „kažkokiais sprendimais fundamentalius veiksmus“. Jos teigimu, rimtų pasiūlymų kaip sumažinti infliaciją šalyje jai esą girdėti neteko[6].
Šalys su dvigubai mažesniais infliacijos rodikliais neišsikapsto iš streikų lavinos
Kol lietuviai ramiai tūno kamputyje ir vis tiek perka pabrangusias ne pirmo būtinumo prekes, Didžiojoje Britanijoje infliacijai pasiekus 10 %, į visuotinį streiką jungiasi vis daugiau asmenų grupių. Savo streiko datas jau paskelbė mokytojai, greitosios pagalbos darbuotojai, medicinos sesutės, autobusų vairuotojai, vairavimo egzaminuotojai, geležinkelių darbuotojai, greitkelių darbuotojai, pasienio pajėgos, universitetų darbuotojai, karališkojo pašto darbuotojai[7].
Protestai talžo ir Prancūziją, kurioje infliacija beveik keturgubai mažesnė nei pas mus. Į masinę demonstraciją susibūrę tūkstančiai prancūzų protestavo prieš prezidentą Emanuelį Macroną dėl pensijų reformos ir kylančių kainų[8].
