Turkiškose vestuvėse gali dalyvauti ir 5 tūkst. svečių
Vasara – vestuvių metas. Jei vienos poros nusprendžia surengti mažas šeimos šventes, kitos – iškelia didžiules puotas, su visais tradiciniais lietuviškų tuoktuvių papročiais ir akcentais. Tačiau savo dydžiu ir pompastika Lietuvoje rengiamos vestuvės tikrai neprilygsta turkiškoms.
Pavyzdžiui, neseniai net apie 5 tūkst. žmonių dalyvavo turkų vestuvėse Vano Baškalės rajone. O puotos čia būta iš tiesų įspūdingos: šventė vyko 2 dienas ir 2 naktis, vien pati tuoktuvių ceremonija truko 5 valandas, o visos šventės metu, jaunikiui buvo padovanota 6 milijonai lirų, o nuotakai – apie 4 kilogramai aukso[1].
Tokią šventę iškėlė verslininkas Nevzatas Durmazas, priklausantis Ertoši genčiai. Šią puotą jis surengė savo sūnui Ademui Durmazui ir tai pačiai genčiai priklausančio verslininko Talato Jagizero dukrai Sozdarai Yagızer.
Miestelio centre vykusiose vestuvėse dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių ne tik iš pačios Turkijos, bet ir iš Irano, Irako, Šveicarijos, Nyderlandų, Vokietijos. Svečiams pavaišinti buvo paskersta apie 100 avių, puotos metu buvo patiekiami tradiciniai valgiai ir turkiški desertai bei garsioji turkiška kava.
Jaunikio tėvas N. Durmazas šventės metu teigė, kad vestuvės yra labai svarbios vienybei ir solidarumui, o per šią šventę dažnai galima susitikti su žmonėmis, kurių nematėme 20 metų.
Turkiškos tuoktuvės – neretai įtraukiančios visą bendruomenę
Kelias dienas trunkančios ir visą giminę suburti galinčios vestuvės, nestokojančios tradicijų ir papročių, Lietuvoje jau tarsi išeina iš mados, tuo tarpu Turkijoje – priešingai, kiekvienais metais tampa vis labiau paklausios.
Iš tiesų, patys turkai mėgsta vestuves, o šiltojo metų laiko mėnesiais tiek miestų restoranai, tiek kaimų gatvės aidi nuo jaunavedžių ir jų svečių juoko, šokių ir dainų. O tikrosios tradicinės vestuvės ir jų šventimo papročiai geriausiai išsaugoti ir yra būtent kaimiškose vietovėse.
Kita vertus, beveik kiekvienas Turkijos regionas turi savo unikalias vestuvių tradicijas. Juk tuoktuvės yra svarbi turkų kultūros dalis, o bėgant metams kai kurios tradicijos keitėsi, persipynė su aplinkinių valstybių ar net pačios Turkijos regionų papročiais.
Tačiau esminiai šventės aspektai skaičiuoja jau ne vieną amžių. Pirmiausia vyksta „Isteme“ ceremonija, kurios metu jaunikio šeima ir giminaičiai eina į nuotakos namus ir prašo pritarimo sąjungai[2]. „Isteme“ galima apibrėžti kaip pirmąjį žingsnį įforminant dviejų žmonių santykius.
Tada seka sužadėtuvių paprotys „Bohca“. Tai yra jaunikio dovanos nuotakai ir jos giminaičiams. Tuo tarpu nuotaka perka įvairias dovanas jaunikiui ir jo giminaičiams bei kai kuriuos daiktus savo pačios kraičiui.
Pagal senąsias turkų tradicijas poros tėvai aktyviai prisideda organizuojant santuoką, ceremoniją ir net pačios šventės eigą. Žinoma, tai labai priklauso nuo santuokų tipo. Jei vestuvės vyksta kaimo vietovėje, linksmybės gali trukti tris dienas ar net ilgiau; miestuose šventės dažniau yra trumpesnės.
Tačiau vienas labai svarbus dalykas, susijęs su turkiškomis vestuvėmis yra tas, kad jos yra neįtikėtinai įtraukiančios. Jei pakliūsite į turkiškas vestuves, nedvejodami pasveikinkite laimingus sutuoktinius ir labai tikėtina, kad būsite pakviesti į vestuvių šventę. Vestuvėse dažnai dalyvauja tūkstančiai žmonių, ištisi kaimai, o požiūris yra paprastas: kuo daugiau, tuo linksmiau[3].
Šventės eiga – nekintanti tūkstančius metų
Žinoma, dar prieš vestuves vyksta „Hennos naktis“ – priešvestuvinė ceremonija, vykstanti naktį prieš vestuves. Nuotakos draugės ir giminės moterys susirenka, kad nuotakos rankas ir kojas išteptų henna dažais. Tikima, kad tai atneša sėkmę ir simbolizuoja nuotakos perėjimą į santuokinį gyvenimą.
Toliau, jau vestuvių dieną, seka „Gelin Alma“ arba jaunosios išlydėtuvės. Jaunikis ir jo šeima, lydimi muzikantų, aplanko nuotakos namus, kad nuvežtų ją į vestuvių vietą. Nuotakos šeima gali žaismingai atsisakyti ją išleisti, kol jaunikis nesumokės pinigų sumos arba neįvykdys tam tikrų reikalavimų.
Pačios vestuvių ceremonijos eiga gali skirtis priklausomai nuo regiono ir poros pageidavimų, tačiau kai kurie bendri elementai yra apsikeitimas įžadais, santuokos liudijimo pasirašymas ir pirmasis poros bendras šokis.
Šventės metu muotaka tradiciškai vilki raudoną arba auksinę nuotakos suknelę, vadinamą „gelinlik“ ir raudoną šydą, vadinamą „çember“. Jaunikis dažnai dėvi kostiumą arba tradicinius drabužius, vadinamus „fes“ ir „cepken“. Žinoma, dabartiniais laikais dažna pora tokių apdarų atsisako ir veikiau renkasi vakarietišką madą – baltą suknelę ir juodą kostiumą.
O po oficialios tuoktuvių dalies prasideda įvairios pramogos. Pavyzdžiui, per vestuvių pokylį svečiai šokdami su nuotaka prie jos suknelės gali prisegti pinigų. Šis gestas yra tarsi būdas padėti porai finansiškai pradėti santuokinį gyvenimą.
Per vestuvių pokylį dažnai šokami tradiciniai šokiai, tokie kaip „halay“ ir „zeybek“. Svečiai įsitraukia į gyvus šokių ratelius ir sukuria šventinę atmosferą. Tuo tarpu pati jaunųjų oora kaip padėkos gestą svečiams dalina mažus tradicinių turkiškų saldumynų, tokių kaip „lokum“ arba „şeker“ paketėlius. Įprasta, kad baigiantis vestuvių pokyliui pora atsisveikina su svečiais atskirai, gaudama palaiminimą ir palinkėjimus bendrai ateičiai.
Nepaisant brangstančių vestuvių išlaidų, šiais metais besituokiančių Turkijos porų skaičius augs
Pastaruoju metu vestuvių ceremonijos organizavimo išlaidos Turkijoje išaugo daugiau nei infliacija, tačiau neatrodo, kad šie veiksniai turėtų įtakos vestuvių sektoriui. Poros vis dar planuoja vestuves, nesitikima, kad vestuvių skaičius sumažės; priešingai, kilus netikrumui dėl finansų, vestuvių skaičius nemažėja, tačiau į ceremonijas atvyksta mažiau svečių[4].
Vestuvių planuotojai atskleidžia, kad turkų poros vestuvių ceremonijoms ir namų apyvokos daiktams pirkti išleidžia mažiausiai 250 000 lirų. Manoma, kad apie 70 proc. porų ima paskolas šioms išlaidoms padengti, o visa vestuvių industrija yra vertinama apie 250 mlrd. lirų.
Atsižvelgiant į tai, Turkijos valdžia šios industrijos verslui paskelbė planą teikti paskolas iki 150 000 lirų su 72 mėnesių grąžinimo terminu ir dvejų metų atidėjimo laikotarpiu, o tai suteiks postūmį pramonei.
Tai reikšminga parama, įvertinus augantį vestuvių skaičių. Prognozuojama, kad šiais metais susituoks nuo 500 000 iki 750 000 porų.
